Gyvenimas bute neteikė džiaugsmo
Dabar G. Kancytė su būriu savo sekėju kasdien „Instagram“ tinkle dalinasi stulbinančiais gamtos vaizdais, kuriuos mato tiesiog pro savo namų langą, įvairiausiais remonto darbais bei daržininkystės subtilybėmis. Tačiau, prieš keletą metų ji gyveno visai kitokį gyvenimą.
„Kartu su gyvenimo draugu gyvenome Panevėžyje, nuomojomės vieno kambario butuką. Aš tuomet dirbau Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, psichikos sveikatos slaugytoja. Mano sužadėtinis Benas dirbo vilkiko vairuotoju“, – pasakojimą pradeda ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad su gyvenimo draugu jie užaugo mažuose miesteliuose. Nuo vaikystės jie abu svajojo apie gyvenimą kaime, jų niekada nežavėjo didmiestis.
„Pasvajodavome apie vienkiemį, kuriame galėtume džiaugtis ramybe ir gamta. Norėjosi savo privataus kampelio. Tad, šiek tiek pagyvenus vieno kambario bute, labai greitai supratome – tos sienos tiesiog „spaudžia“, mums norisi erdvės“, – pasakoja tinklaraščio kūrėja.
Anot jos, įgriso nuolatiniai kaimynų riksmai, tai, kad bene kasdien reikia galvoti, kur pasistatyti mašiną. Nepatiko jiems ir tai, kad nuolatos reikia kontaktuoti su daugybe žmonių.
Nesuklysti padėjo susidėlioti prioritetai
Pašnekovė prisimena, kad gyvenant mažame butuke jie vis dažniau pasvajodavo apie tai, kad grįžę po darbų namo galės ne televizorių žiūrėti, o kažką veikti savo kieme, pasidarbuoti.
„Mes norėjome užsiauginti sau maisto, kažką statyti, kurti, remontuoti. Svajojome net apie keturkojus gyvūnus, aš labi norėjau daug gėlių. Taip pat didelę įtaką būsto pirkimui turėjo tai, kad planavome vaiką. Visada įsivaizdavome, kad vaikas turi augti ten, kur daug gamtos, erdvės“, – nurodo Gabrielė.
Tad, visai natūralu, jog jų gyvenimas vieno kambario bute tęsėsi tik metus laiko. Dar tebegyvendami bute jie įsigijo sodybą Panevėžio rajone. Ją pradėjo remontuoti. Sutaupyti, anot jos, padėjo tėvai – jie leido šiek tiek pagyventi pas juos, kol jauna šeima tvarkė naujus namus.
„Pačios namo paieškos truko neilgai, gal tik keletą savaičių. Pirmiausia abu susėdę išsigryninome, ko mes norime, kokie mūsų prioritetai. Supratome, kad abu norime gyventi mažame kaime arba vienkiemyje. Mums nesinorėjo, kad arti būtų kaimyninių namų. Norėjosi, kad Panevėžys itin toli. Visus šiuos kriterijus mūsų namai atitinka. Puiku tai, kad netoliese mūsų yra nedidelis miestelis, kuriame – maisto prekių parduotuvė. Jei skubiai kažko reikia, galime nuvažiuoti ten“, – pasakoja G. Kancytė.
Taip pat ji pabrėžia, kad jie bendrai sutarė, jog perkamas namas neturėtų būti visai avarinės būklės. Jiems norėjosi, kad remontas neatsieitų labai brangiai.
Sodybą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio
Reikalavimų šeima turėjo ir būsimo namo kiemui. Anot pašnekovės, jie norėjo bent 30 arų sklypo, tačiau dabar džiaugiasi dvigubai didesniu žemės sklypu. Taip pat buvo svarbu, kad privažiavimas prie sodybos būtų tvarkingas, žiemą nekiltų problemų norint grįžti namo.
„Mes esame du jauni žmonės, tad visai natūralu, jog norėjome įsigyti nebrangų namą. Skaičiavome, kad galime jam skirti iki 50 tūkst. eurų. Planavome viską remontuoti patys. Taip pat atkreipėme dėmesį ir į tai, kad sklypo teritorijoje būtų ūkinių pastatų, kuriuose būtų galima laikyti įvairius daiktus ar net juos pačius renovuoti“, – teigia G. Kancytė.
Ji pripažįsta – rinkoje jie rado nedaug variantų, kurie atitiktų jų keliamus kriterijus. Vis tik, jiems labai pasisekė – vos atvykus apžiūrėti dabartinių namų, šeima iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo tiek patį namą, tiek kiemą.
„Pamenu, vaikštome po kiemą ir matome bėgiojančias stirnas. Šis vaizdas tiesiog pavergė mūsų širdis. Susisiekėme su namo šeimininke, įvertinome, kiek darbo prireiks, kad ši sodyba taptų svajonių namais. Vis dėlto, mūsų niekas neišgąsdino ir nutarėme sodybą pirkti“, – pasakoja pašnekovė.
Ji prisimena – pradėjus kurti turinį „Instagram“ socialiniame tinkle, jai parašė ne vienas žmogus, kuris taip pat domėjosi šios sodybos pirkimu. Visi vieningai pritarė, kad ji – nepaprastai gražioje vietoje, tačiau žmonės vis susilaikydavo nuo būsto vienkiemyje pirkimo, nes juos išgąsdindavo laukiantis vidaus remontas. Tad, G. Kancytė įsitikinusi – ši sodyba ilgai laukė būtent jų, tad jiems buvo lemta čia apsigyventi.
Susidaryti darbų planą ir atlikti remontą padėjo tėtis
Paskyros „Jaunimas_kaime“ kūrėja prisimena, kad įsigytas pastatas buvo neblogos būklės. Nors jis – rąstinis, šeima džiaugiasi, kad yra išties gerai išsilaikęs.
„Jis yra 1934 metų statybos. Praeiti jo šeimininkai buvo pakeitę namo stogą, apšiltinę fasadą, uždėję naują fasado apdailą. Dar prieš mums atsikraustant buvo atvestas šulinio vanduo, elektra. Buvo padaryta ir vietinė kanalizacija. Džiaugėmės, kad net ir plastikiniai langai buvo sudėti nauji. Tad, daug „juodų“ darbų jau buvo padaryta“, – vardija pašnekovė.
Ji prisimena, kad iki jiems įsigyjant sodybą, joje gyveno du pusamžiai žmonės. Tačiau, kadangi vyras mirė, sodybos šeimininkė nusprendė išsikelti į Panevėžį, tad sodyba liko apleista. Joje niekas negyveno keletą metų.
„Svarbiausia užduotis, kuri mūsų laukė – sodybos vidaus remontas. Patys viską griovėme, išnešėme senus baldus, lupome tapetus, grindis. Tas šiukšles reikėjo utilizuoti. Šį „dulkiną“ darbą darėme dviese. Vėliau, kai jau reikėjo pradėti konkrečius renovacijos darbus, kreipėmės į mano tėtį pagalbos. Jis ir pats yra renovavęs savo namą, tad padėjo ir mums. Jo pagalba buvo itin vertinga – jis kiekviename žingsnyje mus konsultavo, sudėliojo darbų planą. Jo dėka labai daug išmokome. Planavome ir darėme viską su juo. Jis padėjo ir su gerų meistrų kontaktais, kurių paslaugos nėra labai brangios“, – pasakoja G. Kancytė.
Visi drauge jie dėjo grindis, vedžiojo vandentiekį, kanalizaciją. Vėliau, kai jau reikėjo atlikti apdailą, jie nusprendė samdyti meistrus.
„Esu įsitikinusi – rasti patikimus ir sąžiningus meistrus – misija ne iš lengvųjų. Tad, esame beprotiškai dėkingi Povilui ir Dariui, kurie savo darbą atliko tiesiog nepriekaištingai. Daugybės dalykų mes nežinojome, nebuvome susidūrę. Jie mus nukreipė teisinga linkme, patarė, konsultavo. Smagu ir tai, kad šie specialistai dirbo labai greitai. Tad ir remontas neužtruko ilgai“, – džiugiai prisimena ji.
Dabar, itin jaukiuose namuose pašnekovė gyvena drauge su sužadėtiniu ir dukryte. Ji įsitikinusi – tikrai nesigaili savo sprendimo atsikelti į vienkiemį ir čia kurti savo ateitį.
Patarimai sutaupyti norintiems jauniems žmonėms
G. Kancytė turi ir itin vertingų patarimų jauniems žmonėms. Ji sako, kad susižavėjus idėja pirkti senos statybos būstą, svarbu įsivertinti, kokius darbus pavyks daryti patiems, kiek reiks skirti finansų remontui.
„Pavyzdžiui, jei būtume samdę visiems griovimo darbams meistrus, viskas būtų kainavę mums žymiai brangiau. Stengėmės kuo daugiau daryti patys, padėjo mums ir artimieji. Pasitaiko, kad žmonės nedrįsta prašyti pagalbos, nenori apsunkinti šeimos narių. Tačiau, aš esu įsitikinusi, bendras darbas tik suartina“, – teigia ji.
Pašnekovė įsitikinusi – jų namo renovacijos projektas buvo įsimintinas ne tik jiems patiems, tačiau ir visiems artimiesiems. Visi drauge galėjo dirbti, kurti, projektuoti. Tai – labai smagus procesas.
„Šį remonto projektą aš kartočiau ir kartočiau. Mums buvo labai smagu. Taip pat, sutaupyti mums padėjo ir tai, kad nieko nepirkdavome neatlikę kainų analizės. Visada tikrindavome, kiek vienas ar kitas daiktas kainuoja skirtingose parduotuvėse. Įsitikinome, kad vienur tas pats daiktas yra pigesnis, kitur – brangesnis. Pavyzdžiui, tas pats šaldytuvas vienoje parduotuvėje kainuoja 700 eurų, o kitoje – 500 eurų. Tad, taupyti tikrai apsimoka“, – nurodo G. Kancytė.
Ji teigia, kad būtiniausias remontas jiems atsiėjo apie 40 tūkt. eurų. Ši suma būtų buvusi tikrai didesnė, jei tam tikrų darbų jie nebūtų darę patys ir jiems nebūtų padėję artimieji.
Aukojo atostogas ir laisvadienius
Remontuodami įsigytą sodybą šeima visada tikėjo, kad dirba vardan savo svajonės. G. Kancytė pripažįsta – lengva tikrai nebuvo. Jiems teko dirbti per atostogas, o joms pasibaigus – remontui skirdavo visus laisvadienius.
„Juk tai namas, kuriame žadame gyventi galbūt net visą gyvenimą. Buvo mėnesių, kuomet teko išleisti ir visą algą remontui, teko net skolintis. Ėmėme ir paskolą. Buvo laikotarpis, kuomet visus pinigus skyrėme tik namui. Nusprendėme, kad geriau metus laiko gyvensime labai taupiai, nepirksime naujų drabužių, atsisakysime prašmatnesnio maisto, tačiau finansus skirsime savo svajonei“, – pasakoja pašnekovė.
Tai, anot jos, ir lėmė, kad remontas užtruko vos metus laiko. Šiuo metu jie džiaugiasi savo nuosavais namais. Vis tik, net ir dabar yra tebelikę darbų, kurie dar laukia savo eilės.
„Pavyzdžiui, dar neturime gartraukio, trūksta tam tikrų baldų, šviestuvų. Tačiau patys svarbiausi darbai jau padaryti. Žinoma, planų turime ir ateičiai. Norėtume pasikeisti namo fasado apdailą, galbūt statysime pirtį, svajojame apie vištidę“, – ateities planais dalinasi G. Kancytė.
Ateityje šeima planuoja auginti gyvulius, plėsti gėlynus, sodinti daugiau augmenijos. Žmonėms, kurie svajoja apie tokio tipo namus, tačiau nedrįsta tos svajonės įgyvendinti, tinklaraštininkė ragina nebijoti ir imtis darbo.
„Jei tik norite to, imkite ir darykite. Nesitikėkite, kad visas bus tobulai, tačiau pats procesas link įgyvendintų tikslų – taip pat labai žavus. Manau, prisiminimai, kuriuos susikūrėme remontuodami sodybą, mus šildys visada“, – įsitikinusi ji.
G. Kancytę žavi pats remonto procesas ir ji pabrėžia, kad niekada nenorėjo, kad kažkas visus darbus už ką padarytų. Gyvenimą vienkiemyje lydi ir nesibaigiantys darbai. Vis dėlto, jie šeimos visai nevargina.
„Mes planų turime dešimtmečiui į priekį. Tačiau džiaugiamės, kad mums nekyla klausimų, ką veikti vakare, kuo užsiimti. Tokio nuobodaus gyvenimo visai nenorėtumėme“, – sako pašnekovė.
Nori skleisti žinią, kad gyventi kaime – labai gera
Paskyrą „Jaunimas_kaime“ G. Kancytė ir susikūrė siekdama parodyti nepagražintą realybę bei paskatinti jaunus žmones kurti namus užmiestyje.
„Savo paskyroje daugiausia kalbu apie tai, kad gyvenime viskas yra įmanoma. Noriu skleisti žinutę, kad gyvenimas kaime – tikrai puikus. Visada norėjau įkvėpti ir kitus jaunus žmones kraustytis į vienkiemį. Būna, man parašo žmonės, kurie dėkoja už turinį ir sako, kad ir patys pradėjo galvoti apie tokios sodybos įsigijimą“, – pasakoja ji.
Tinklaraštininkė pabrėžia – pradžioje buvo žmonių, kurie jais netikėjo. Tačiau dabar šie žmonės su susižavėjimu stebi, kaip jaunai porai puikiai sekasi vienkiemyje.