„Vadovaujuosi esmine taisykle – naudok tai, ką turi, ir pirk mažiau. Tai galioja ir drabužiams, ir buitiniams prietaisams – viskam, – pranešime spaudai sako Aistė. – Tai – kasdienis pokalbis su savimi. Kartais pamatome daiktą, kurio reikia, bet suprantame, kad turime kitą, galbūt ne taip gerai atrodantį, galbūt seną, bet tą pačią funkciją atliekantį daiktą. Pavyzdžiui, pamatau šlepetes ir suprantu, kad jau turiu šlepetes – man jų nereikia.“
Ši taisyklė labiau atspindi bendrinę filosofiją, padedančią sutaupyti ir neapsikrauti nereikalingais daiktais. Tačiau kokie yra praktiniai pratimai, kuriuos kiekvienas iš mūsų galėtume pritaikyti kasdienybėje?
Susidarykite prekių sąrašą
Pasak tinklaraštininkės, auksinė taisyklė, galiojanti tiek nuolaidų sezono metu, tiek per paprastus apsipirkimus, yra reikalingų daiktų sąrašo sudarymas.
„Geriausia tokį būtinų prekių sąrašą turėti jau iki Juodojo penktadienio, – sako ji. – Vesti sąrašus – gera praktika, nes dažnai impulsyviai pamatome daiktą, jis mums patinka, o tada pagalvojame, kad laukia nuolaidų metas, todėl dabar jo nepirksiu, geriau palauksiu išpardavimų. Paradoksas – dar dažniau nutinka taip, kad išpardavimams prasidėjus, suprantame, jog to daikto nelabai ir reikia. Todėl labai svarbu planuoti.“
Ar pirktumėte be nuolaidos?
Kitas pratimas, padedantis apsisaugoti nuo nereikalingų pirkinių, yra klausimo „Ar pirkčiau šį daiktą be nuolaidos?“ uždavimas. Tinklaraštininkė teigia, jog esama tokių daiktų, kurių mums tikrai labai reikia ir kuriuos šiaip ar taip pirktume, tačiau gausu ir tokių, be kurių galime apsieiti.
„Pavyzdžiui, kompiuterio man reikia bet kokiu atveju, tačiau palauksiu išpardavimų tikėdamasi, kad galbūt rasiu gerą nuolaidą ir sutaupysiu kelis šimtus eurų. Tuo tarpu smulkesnės prekės dažnai rizikuoja tapti impulsyviais pirkiniais, kuriuos lengva įsigyti čia ir dabar. Visada siūlau pagalvoti ir palaukti, užduoti sau klausimą, ar pirkčiau šį daiktą, net jeigu nebūtų nuolaidos“, – pranešime spaudai sako A. Svarauskaitė.
Biudžeto planavimas ir pirkinių limito nustatymas
Pasiduoti impulsyviam pirkimui šiandien, kai vien telefonu naršant per kelias minutes gali prisipirkti įvairiausių daiktų, yra itin paprasta. Anot tinklaraštininkės, nuolat pirkti linkusiam ir per daug savo sąskaitos likučio netikrinančiam žmogui susilaikyti gali būti sunku, tačiau pagelbėti galėtų perkamų daiktų baigtinio skaičiaus nusistatymas.
„Pavyzdžiui, galima įsivesti tokią taisyklę – per mėnesį galiu įsigyti tik tam tikrą kiekį daiktų, – pasakoja Aistė. – Taip pat visiems rekomenduoju planuoti savo biudžetą. Gavus atlyginimą, išskirti svarbiausias ir būtiniausias išlaidas, kad nebūtų taip, jog prisipirkus nereikalingų kelnių mėnesio gale teks valgyti vien tik grikius.“
Anot tinklaraštininkės, jai pačiai planuoti savo išlaidas labai padeda atskira sąskaita, skirta pirkiniams: „Į ją kiekvieną mėnesį galima pervesti tam tikrą pinigų sumą. Kai pamatai drabužį, kurio galbūt labai norisi, žvilgteli į savo banko sąskaitą. Tai padeda atsikvošėti ir suvokti, ar to daikto tikrai reikia. Ar tikrai verta vienu paspaudimu išleisti kelių mėnesių santaupas?“
Vieno dėvėjimo kaina
Dar vienas patarimas, labiau aktualus drabužiams, bet pritaikomas ir kitiems pirkiniams, susijęs su vieno dėvėjimo kaina (ang. „Cost Per Wear“). Anot Aistės, kartais žmonės yra linkę pirkti kuo pigiau, tačiau nepagalvoja apie tai, kad po kelių dėvėjimų tą daiktą gali tekti išmesti ir pirkti naują.
„Jeigu nusipirkau suknelę už 50 eurų ir vilkėjau ją du kartus, vieno dėvėjimo kaina bus 25 eurai. Jeigu įsigijau suknelę už 100 eurų ir dėvėjau ją 10 kartų – kaina bus 10 eurų. Žinoma, ne visada brangesnė prekė yra lygi geresnei kokybei, tačiau dažnai nutinka taip, kad vaikantis pigiausių kainų tenka susimokėti du kartus“, – sako tinklaraštininkė.
Užsisakę siuntą, į jos dėžę sudėkite nereikalingus daiktus
Kitas pratimas, padedantis atsikratyti nereikalingais daiktais ir vedantis tvaresnio gyvenimo link, yra įsigijus kažką naujo – senų daiktų perleidimas antram gyvenimui. „Labai dažnai apsikrauname įvariomis statulėlėmis, žvakidėmis, neskaitomomis knygomis ar kitais daiktais, – sako Aistė. – Siekiant minimalizmo, galima įsivesti tokią taisyklę: gavus siuntą, į dėžę, kurioje ta siunta atkeliavo, sukrauti visokius nereikalingus daiktus. Kitaip tariant, jeigu kažką nusiperku, siuntos talpa iškeliauja į kitas rankas.“
Anot Aistės, pirkdama internetu, ji visada renkasi siuntimą į paštomatą, tinklaraštininkė įsitikinusi, kad toks pirkimo būdas yra daug tvaresnis. „Šitaip išvengiame nereikalingo važinėjimo po miestą ir parduotuves, nedeginame kuro. Be to, sutaupome laiko, kurį galime skirti kad ir namų tvarkymui. Kitas dalykas – siuntos pristatymas į paštomatą taupo ir kurjerio laiką, jis taip pat sudegina mažiau kuro. Dar vienas privalumas – į paštomatą atkeliavusi siunta tavęs neįpareigoja visko mesti ir lėkti namo įleisti atėjusio kurjerio. Galiausiai į paštomatą galime atsisiųsti daug skirtingų daiktų vienu metu ir šitaip išvengti važiavimo į kelias parduotuves“, – sako tinklaraštininkė.
Tvarumo link: atsikratykite nereikalingais daiktais
Žmonės dažnai yra linkę kaupti įvairius daiktus arba prisirišti prie daiktų, kurių jiems iš tikrųjų nereikia. Kaip iškuopti namus ir galvą atsikratant visko, kas apkrauna ir apsunkina?
Anot Aistės, kalbant apie drabužius, galioja auksinė taisyklė – jeigu pusę metų to rūbo nevilkėjai, reikia juo atsikratyti – atiduoti arba parduoti.
Dar viena kasdienybėje pritaikoma taisyklė, anot tinklaraštininkės, gali būti pasižadėjimas sau, jog kartą arba porąkart per mėnesį, kai namuose bus daroma tvarka, tam tikru kiekiu daiktų bus atsikratyta: „Tai gali būti sulinkęs šaukštelis ar senos patalynės komplektas. Šitaip po truputį, žingsnis po žingsnio, įeisime į tokį būvį, kai ir namai, ir galva jausis lengviau. Tada tai natūraliai taps nauju įpročiu.“