Kol vienos akcijos skandino, kitos – padėjo kilti
Penktoje laidoje R. Širvinskas-Makalius atviravo, kad jo nuotaika yra „įdomi“ – nėra nei didžiulio džiaugsmo, nei didžiulio liūdesio. Rezultatai nedžiugina, tačiau jis sako esą žinantis, kodėl jo investicijų portfelis negeneruoja tokios grąžos, kokios norėtųsi. Tad vilties pademonstruoti geresnius rezultatus jis dar neprarado.
„Tai, kad aš įsigijau „Embraer“ lėktuvų gamintojo akcijų mane gelbėja, nes rezultatas būtų dar blogesnis. Mano „Embraer“ akcijos užaugo 40 proc. per tokį trumpą – penkių mėnesių – laikotarpį. Tai gaila tik tai, kad aš tuo metu skaidžiau savo sumas ir investavau į šią kompaniją tik 50 eurų. Kas mane smugdo, tai vis dar iš nesąmonių neišlipanti „Boeing“ lėktuvų gamintoja, į kurią aš nusprendžiau investuoti netgi 200 eurų. Jeigu aš nebūčiau ten paskyręs savo lėšų, aš dabar būčiau tikrai nemažame pliuse.
Ir taip pat, kas auga ir mane džiugina, tai yra kruizų kompanija „Norwegian Cruise Line“, ji taip pat yra amerikiečių. Bet viskas, ką aš esu investavęs, buvo paversta į dolerius, o už vieną dolerį aš praradau 5 centus, nes šiuo metu doleris yra nuvertėjęs – buvo 6 centais, dabar – 5. Tai aš tikiuosi, kad kursas atsigausi, pakils, ir tada aš aplenksiu Viktoriją“, – šyptelėjo jis. Pradedantysis investuotojas penktąjį šimtą nusprendė investuoti į biržoje prekiaujamus fondus, taip vadinamus ETF. Jis pasirinko investuoti į top 500 Jungtinių Amerikos Valstijų įmonių ir mano, kad gerai diversifikuotas portfelis turėtų padėti jam atsistatyti.
V. Orkinė, nors ir demonstravo geresnius rezultatus nei R. Širvinskas-Makalius, dideliu džiaugsmu nespindėjo: „Kad kaimynui blogiau ir man nuo to gera, tai man taip nėra. Vertinant laikotarpį, man atrodo, nėra labai jau čia geras rezultatas. Norėtųsi tikrai geresnio. Kad saugiausia investicija turi didžiausią įtaką ir geriausią grąžą, atrodo, neturėtų taip būti – tos rizikingesnės tarsi turėtų uždirbti daugiau, bet jos ir yra rizikingesnės ir čia ir yra tas scenarijus, kad būtent jos ir nuvažiuoja labiausiai. Tai mane tikrai labiausiai traukia investavimas sutelktinio finansavimo platformoje, į nekilnojamo turto vystymą. Tai duoda geresnį rezultatą už kitus.“
Penktąjį mėnesį R. Širvinsko-Makaliaus sąskaitoje buvo 488,86 Eur, V. Orkinės – 507,04 Eur, investicijų roboto – 504,47 Eur.
Ar investavus 100 eurų pavyks uždirbti 300?
Laimei, V. Orkinė turi hobį, kurį galima monetizuoti, štai todėl profesionali investuotoja nusprendė sukti link alternatyvių investicinių instrumentų. Profesionalė tikisi, kad tai padės greičiau pasiekti norimus rezultatus.
„Mano hobis yra juvelyrika, aš turiu juvelyrikos namus Paupyje, tai nusipirkau už 100 eurų smaragdą. Jis mažiukas, bet žiede jis iš karto atrodytų daug didesnis. Vyrams aš nesu mačius, kad akmens dydis būtų pakankamas, visada sako, kad mažas, bet čia klausimas yra už kiek ir kur parduosiu. Akmenį pirkau už 100 eurų, tikrai daug derėjausi, didmenine kaina tas 100 eurų sunkiai pasiekiamas šiam akmeniui buvo, nes jis tikrai yra vertas gerokai daugiau, bet ši investicija yra tokia labai nišinė, nes turi suprasti, ką perki, ir dar turi turėti, kur nupirkti, nes ne visi gali nusipirkti ten, kur parduodami akmenys didmeninėmis kainomis.
Aš važinėju į parodas, kurios yra specializuotos, kur gali įeiti tik tie, kas dirba su juvelyrika, turi gauti patvirtinimus ir turi suprasti, ką perka. Tai spalvotiems akmenims yra labai svarbi spalva. Šis smaragdas yra geros spalvos – ryškiai žalias – yra ne matinis, neturi kažkokių juodų taškų, skaidrus, jis yra tikrai geras akmuo. Tai aš manau, kad tas 100 eurų yra labai gera investicija, nes realybėje mažmeninė jo kaina būtų kokie 300–350 eurų.
Dabar klausimas: ar aš kažkur už tiek parduosiu? Tai vienas variantas yra toks: sakiau, gal reikia padaryti žaidimą šioje televizijoje ir po laidos man, ar jums, parašo laišką kažkas, kas nori pirkti, ir parašo, už kokią kainą. Ir mes daugiausiai pasiūliusiam parduodame. Nežinau, ar taip kažkas darys. Tai jeigu šį variantą darome, tai taip ir parduodame, jeigu ne – tada aš padarysiu žiedą, dėsiu į vitriną ir lauksime, kada nupirks. Iš to galėsime išskaičiuoti – darbo kainą, medžiagas…“ – pasakojo V. Orkinė.
Reikia gerai išmanyti rinką
Pasak SEB privačios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovės Ingos Miliauskienės, tokia investicinių produktų grupė, į kurią neįeina akcijos, obligacijos, pinigų rinkos priemonės, kurios yra viešai prieinamos, kotiruojamos ir paprastai įsigyjamos ir parduodamos, yra ta niša, kurioje investuoti gali tikrai ne kiekvienas.
Alternatyvios investicijos gali būti įvairios: paveikslai, vynas, viskas, senoviniai automobiliai, pašto ženklai ir kiti vertingi daiktai. Kitaip tariant, investuoti galima į bet ką, kas rinkoje turi vertę, tačiau, kad čia pasiseks tikrai ne kiekvienam, lemia tai, jog sandoriai vyksta privačioje rinkoje, o gauti ar parduoti tokią investiciją gera kaina gali tik tie, kurie labai gerai išmano daikto vertę ir jo realizavimo galimybes.
„Viktorija paminėjo kertinį žodį – žinios. Čia jau reikia gan specifinių žinių, nes buvo paminėta ir spalva, ir atspalvis, ir grupės, ir kiti dalykai, kad nutuoktum, kokia vertė būtent šito daikto. Jeigu Rimvydas nežino tos informacijos, tai natūralu, yra rinkoje specialistai, į kuriuos mes galime kreiptis ir kartu dirbant, bendradarbiaujant įsigyti tą norimą produktą. Tik nereikia pamiršti, kad jeigu mes turime specialistą, konsultantą, tai mūsų įsigijimo kaštai išauga, nes turime tarpininką. Parduodant lygiai tas pats – ko gero, reikės tarpininko: ar tai aukciono, ar kažkokios platformos, kur irgi atsiranda kaštai.
Kitaip tariant, alternatyvios investicijos yra tikrai geras būdas diversifikuoti savo portfelį, nes jos dažnai pasirenkamos tam, kad papildytų portfelį ir įtrauktų priemones, kurios galimai galbūt brangiau kainuoja, bet gali generuoti ir ilgesnę grąžą ilgesniu laikotarpiu, ar bent jau vidutiniu laikotarpiu. Tai tikrai verta pamąstyti, tačiau nereikia pamiršti, kad ten jau šiek tiek dominuoja visai kitas pasaulis ir specifika“, – laidoje aiškino I. Miliauskienė.
V. Orkinė pasakojo, kad draugų rate ji turi ne vieną menininką, investuojantį į meno kūrinius. Tačiau čia nepakanka vien tik gražaus meno kūrinio, jo vertė turi būti visuotinai pripažinta, kad kūrinys galėtų generuoti piniginę grąžą.
„Atsinešiau porą papuošalų parodyti, kur investuojama jau kaip į meno kūrinį. Čia yra lietuvių juvelyro kūryba, kuris kūrė ir gyveno Amerikoje, dabar yra miręs, ir, aišku, po mirties tos kainos labai iškilo, bet čia yra ne mano pasakyta, kad jo papuošalai yra meno kūrinys – čia ne Viktorija taip sugalvojo, bet pripažino meno kritikai. Prieš penkerius metus mano svajonių auskarai pas jį kainavo penkis tūkstančius eurų, dabar jie kainuoja beveik devynis – ir tai nėra tik dėl aukso kainos, ten aukso yra, bet ne tiek, kad tiek išbrangtų, tai yra daugiau dėl vardo. Ir aš galvoju: kodėl aš jų tada nepirkau? Dabar ir vėl atrodo, kad tai taip brangu…
Tai tikrai reikia suprasti, tikrai reikia gilintis, bet tie žmonės, kurie kažkokį pomėgį turi, aš manau, kad jie iš to ir uždirba“, – pasakojo V. Orkinė ir atviravo, kad sukantis šioje sferoje ir aktyviai investuojant į didelę vertę turinčius daiktus, kartais atsiranda ir tokių, su kuriais galiausiai būna sunku išsiskirti. Tačiau ji pabrėžė, kad taip pat gali būti ir investuojant, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą – kartais jis dovanojamas vaikams, galbūt tampa namų erdve ir patiems savininkams. Tad taip ir čia – kartais investicijos nerealizuojamos iš karto, o žmones „šildo žinojimas, kad užaugo vertė“.
Privačios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovės I. Miliauskienės pastebėjimu, vis dažniau atsiranda tokių investuotojų, kurie atradę alternatyvias investicijas pradeda jomis domėtis, kiti žinias gilina netgi studijų pagalba, jungiasi į įvairius klubus, plėsti pažinčių ratą. Tačiau neriant vis gilyn, atsiranda ir sentimentali daiktų vertė, apie kurią užsiminė investuotoja V. Orkinė.
„Ir jie taip didžiuojasi, rodo tuos paveikslus, žino istorijas apie tuos paveikslus, tai tampa jų dalimi, tai tampa jų hobiu. Ir tos alternatyvios investicijos turi tą asmeninį prisirišimą, kai tu tiesiog pasilieki kaip vertingą daiktą ar perleidi giminaičiams. Gal ir jūsų gretose yra močiučių, palikusių, tarkime, auksinius auskarus ar žiedus. Tu žinai, kad jis turi kažkokią vertę, bet va čia ateina tas momentas – ar tu perduosi kartoms, ar tu į tai žiūri kaip į kažkokį investicinį objektą“, – pasakojo I. Miliauskienė.
V. Orkinė laidoje taip pat prasitarė, kad ji neretai sulaukia klausimų, ar verta investuoti į mums visiems puikiai žinomą akmenį – deimantą.
„Deimantų, kaip ir aukso, pakankamai reguliuojamos kainos. Ir žmonės labai dažnai klausia, į kokį deimantą investuoti. Tai už 100 eurų tikrai išeina labai mažytis deimantas, net trijų milimetrų skersmens neturintis. Bet jeigu žiūrėti investicijai, tai turėtų būti nuo vieno karato, kad tai būtų investiciniai akmenys. Tik tai tiek, kad vėl kyla klausimas – kur paskui jį parduoti? Įsigyti ir aš galiu padėti, ir kiti, kas deimantais prekiauja, bet pardavimas jau yra tikrai daug sudėtingesnis, o ir didelė suma iš karto į vieną klasę alokuojama.
Tai su deimantais irgi reikia labai pasverti. Aišku, labai lengva jį kažkur išsinešti, tai tie, kas bijo geopolitinių rizikų, tai auksas, deimantai, papuošalai yra gera investicija, nes tu gali susidėti į kišenes, kai labai reikia, jeigu labai reikia. Tai čia dar vienas argumentas, svarstant, kodėl taip arba kodėl ne“, – pasakojo profesionali investuotoja.