Saugios finansinės pagalvės dydis skiriasi priklausomai nuo poreikių
Netikėtų išlaidų tikrai turime visi – jos gali būti ir labai nedidelės, tačiau gali pasitaikyti ir labai skaudžios. Pavyzdžiui, sugedus automobiliui ar audrai nupūtus stogą, netekus darbo, o galbūt susirgus vienokia ar kitokia liga. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, o skaitantys tikriausiai galvoje nupiešė jau ne vieną netikėtų išlaidų scenarijų. Būtent tam ir reikalinga apsauga, tarsi ateitį saugantis draudimas sukaupta tam tikra pinigų suma, skirta padengti nenumatytas išlaidas.
„Nėra tokios žmonių grupės, kuriems finansinė pagalvė nebūtų būtina. Kiekvienas iš mūsų turi turėti finansinį rezervą, nes niekada nežinome, kas nutiks šiandien po pietų ar rytoj. Skirtumas tik toks, kad vieniems pagalvė gali būti mažesnė, kitiems svarbu turėti ją didesnę, ypač jei yra finansinių įsipareigojimų ar kitų šeimos narių, už kuriuos esate ar jaučiatės atsakingi“, – aiškina SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Deja, tačiau pasitaiko tokių atvejų, kada ištikus nelaimei finansinių atsargų krepšelyje švilpauja vėjai. Tokiais atvejais, pasakoja S. Strockytė-Varnė, dažnai skubama ieškoti išeities ir greitų pinigų: „Dažnai tokiu būdu pasiskoliname brangiai ir dar ilgą laiką jaučiame pasekmes.“
Todėl, aiškina ekspertė, svarbu sukaupti bent 3–6 mėnesių finansinį rezervą. 3 mėnesių rezervas labiausiai tinka jaunam žmogui, kuris neturi įsipareigojimų ir šeimos. Tačiau jei asmuo turi šeimą, vaikų ir finansinių įsipareigojimų arba yra vyresnis, ši suma turėtų siekti bent šešių mėnesių ir daugiau būtinųjų išlaidų sumą.
„Finansinės pagalvės dydis paprastai priklauso nuo žmogaus ar šeimos mėnesinių išlaidų, pajamų stabilumo bei kitų aplinkybių. Finansų pagalvė yra apskaičiuojama pagal mėnesio išlaidas, ne pajamas, nes tikslas yra turėti pakankamai lėšų, kad būtų galima padengti būtinas išlaidas (maistą, būstą, sveikatos priežiūrą, transportą) tuo laikotarpiu, kai netenkama pajamų arba kyla nenumatytų išlaidų.
3–6 mėnesių rezervas suteikia pakankamai laiko surasti naują darbą, atsigauti po ligos ar išspręsti kitą finansinę problemą. Jei pajamos labai nestabilios arba žmogus dirba savarankiškai, verta apsvarstyti 6–12 mėnesių pagalvės kaupimą, kad būtų užtikrinta didesnė finansinė apsauga“, – aiškina pašnekovė.
Tačiau norintiems konkrečių skaičių ir mėgstantiems žinoti tikslią sumą, kokia gi būtų tinkamiausia piniginė išraiška, kalbant apie finansinės pagalvės dydį, S. Strockytė-Varnė skuba skaičiuoti:
„Remiantis 2024 metų rugpjūčio mėn. „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos Lietuvoje atskaičius mokesčius siekia 1346 eurus „į rankas“. Būtinųjų išlaidų suma paprastai labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, vietovės, tačiau vidutiniškai tai galėtų būti 600–1000 eurų per mėnesį gyvenant vienam (nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas). Rekomenduojama vieno asmens finansinė pagalvė: mažiausiai 1800–3000 eurų (3 mėnesiai). Idealu būtų sukaupti 3600–6000 eurų (6 mėnesiai).
Keturių asmenų šeimos atveju (2 suaugę ir 2 vaikai) vidutinės pajamos gali sudaryti apie 2000–3000 eurų „į rankas“ (įvertinus, kad abu suaugusieji dirba). Kadangi šeima turi didesnių būtinųjų išlaidų, rekomenduojama finansinė pagalvė turėtų būti proporcingai didesnė. Būtinųjų išlaidų suma vidutiniškai gali būti ~1200–1800 eurų per mėnesį (maistas, būstas, vaikų poreikiai, transportas). Rekomenduojama finansinė pagalvė: mažiausiai 3600–5400 eurų (3 mėnesiai). Idealu būtų sukaupti 7200–10800 eurų (6 mėnesiai)“, – pataria finansų ekspertė.
Kaip efektyviai kaupti pinigus?
Vis dėlto, sukaupti didelę pinigų sumą, iš kurios nekiltų pagunda karts nuo karto paimti dalį pinigų, gali būti sudėtinga. O ką jau kalbėti tiems, kurie apskritai neturi taupymo įgūdžių ir neretai gyvena „nuo algos iki algos“. Tačiau, kaip aiškina pašnekovė, tam tikros taisyklės gali padėti šių tikslų pasiekti ir vieniems, ir kitiems.
„Visų pirma, kaupti finansų pagalvę neturėtų būti našta, todėl geriausia pradėti mažais žingsniais. Pirma, peržiūrėkite savo pajamas ir paskutinių mėnesių išlaidas. Atskirkite, kurios buvo būtinosios išlaidos (tokios, kaip bazinis maistas (ne kavinės restoranai), buto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai, transportas, kiti finansiniai įsipareigojimai). Žinodami, kiek išleidžiate būtinosioms išlaidoms per mėnesį, lengvai apskaičiuosite, kokią finansinę pagalvę turite sukaupti. Tada sumą padauginkite iš 3–6 mėnesių“, – patarimais dalijasi ji.
Taip pat, tęsia S. Strockytė-Varnė, išnagrinėję savo pajamas ir išlaidas aiškiai matysite, kurios išlaidos nėra būtinos, kurias galite sumažinti, o likusius pinigus atidėti pagalvės kaupimui: „Taigi, žinodami sumą, kurią reikia sukaupti ir pinigų sumą, kurią galėtumėte atidėti kiekvieną mėnesį, nesunkiai apskaičiuosite, kiek laiko finansų pagalvę kaupsite.“
Kai žinosite sumą, kurią reikia sukaupti ir laiką, per kurį turėtumėte šį tikslą pasiekti, atsiras aiškus tikslas: „Nereikia to padaryti per porą mėnesių. Galima kaupti ir keletą metų – tiek, kiek tik reikės. Svarbiausia yra pradėti ir kad tai netaptų našta, o būtų nesunkiai atidedama suma iš biudžeto.“
Yra ir keletas būdų, kurie gali šį procesą palengvinti. Pavyzdžiui, jo automatizavimas: „Nustatykite periodinį mokėjimą tą pačią dieną, kai gaunate pajamas, ar vos diena vėliau. Taip visuomet būsite tikri, kad spontaniškai neišleisite pinigų, skirtų finansų pagalvei sukaupti. Atminkite, kad pirmiausia svarbu susimokėti sau (savo finansiniam saugumui užtikrinti) ir tik vėliau leisti pinigus kitiems poreikiams ar norams tenkinti.“
Svarbu ir tai, kur kaupiami pinigai
Derėtų pastebėti, kad pinigų kaupimo klausimas yra susijęs ir su vieta, kurioje šie pinigai saugomi. Vis dar yra žmonių, kurie pinigus, liaudiškai tariant, kaupia kojinėje. Tačiau tai, ekspertų nuomone, nėra tinkamas sprendimas.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, pirmomis dienomis buvo jaučiamas suaktyvėjimas norint išsigryninti pinigų. Tačiau tai buvo trumpalaikis procesas, labiau paskatintas nerimo jausmo. Šiandien to nepastebime. Vis tik žmonės dar yra linkę laikyti pinigus grynais namuose. Toks būdas nors ir yra pats likvidžiausias, nes pinigus iš karto gali pasiimti, bet tuo pačiu susiduriame su rizikomis.
Viena jų – netekti pinigų dėl vagystės. Remiantis įvairia statistika, vagysčių skaičius sparčiai auga, ypač atostogų, švenčių metu ir vienas iš labiausiai dominančių dalykų yra ne tik įvairi technika, bet ir, žinoma, grynieji pinigai. Todėl namuose pravartu nelaikyti daugiau pinigų, nei pakaktų savaitei ar dviem pragyventi, nutikus bėdai.
Kita priežastis – namuose laikomi pinigai nesukuria jokios papildomos vertės, priešingai, dėl infliacijos jie kasmet praranda perkamąją galią. Taigi, protingiausia pinigus skirstyti ir dalį jų nukreipti į saugius instrumentus, tokius, kaip kaupiamieji ar terminuoti indėliai. Už juose laikomus pinigus yra mokamos palūkanos, o nutikus bėdai galima iš karto indėlius nutraukti ir pasiimti pinigus“, – aiškina S. Strockytė-Varnė.
Didesniam saugumui – investavimas
Tinkamai valdomi pinigai gali palengvinti ne tik vienokią ar kitokią finansinę naštą, bet ir be abejonės pagerinti gyvenimo kokybę. Pastarajai užtikrinti neužtenka tik finansinės pagalvės. Neretai prakalbus šia tema, pasigirsta žodis „investavimas“. Vieni jo kratosi, kiti – trina rankomis ir naudojasi šia galimybe.
Kaip aiškina S. Strockytė-Varnė, anksčiau išvardinti indėliai garantuoja nedidelę finansinę grąžą, o štai investavimas ilguoju laikotarpiu ją gali padidinti: „Taip žmogus turi galimybę diversifikuoti savo portfelį, dalį laikydamas terminuotuose indeliuose (finansų pagalvė), dalį augindamas kapitalą investuojant į vertybinius popierius ir dar dalį kaupdamas pensijai.“
„Sukaupta finansinė pagalvė užtikrina trumpalaikį saugumą, 3–6 mėnesiams ar daugiau, priklausomai, kokią sumą esate sukaupę, bet investavimas leidžia ilgalaikėje perspektyvoje siekti didesnio finansinio stabilumo, kapitalo augimo ir finansinės nepriklausomybės. Paprastai, finansų pagalvės kaupimas išmoko disciplinos ir pačio kaupimo įpročio. Todėl sukaupus reikiamą sumą, paprastai žmogus nori tęsti toliau. Žinojimas, kad turiu finansinį užnugarį, sukauptą rezervą motyvuoja nesustoti“, – sako ji.
Vis tik, svarbu pabrėžti, kad investuoti žmogus turėtų pradėti tik tada, kai jau turi finansinę atsargą, o ne atvirkščiai. Todėl išmokus taupyti ir kaupti finansinę pagalvę, galima apsvarstyti ir investavimo naudą.
„Kai dalį savo pinigų nukreipiate akcijų ar kitų vertybinių popierių įsigijimui, t. y. pradedate investuoti, svarbu turėti sukauptą finansinį rezervą, pagalvę. Tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai susiduriame su finansiniais sunkumais, neskubame mažinti poreikių, bet ieškome būdų išsiimti pinigus iš sukaupto investicinio turto. Juk ten pinigų yra. Tačiau čia susiduriame su rizika, kad turtą gali tekti parduoti nepalankiu metu, kai akcijų vertės yra nukritusios, taip neturėdami kitos išeities fiksuojame nuostolį.
Viso to būtų galima išvengti, jei turėtume sukauptą finansinį rezervą ir nutikus netikėtiems atvejams naudotume jį, o ne finansinį turtą, kuris kaupiamas jūsų ateičiai ir dažnai yra investuojamas ilgam laikotarpiui. Taigi, savo portfelyje numatykite, kokia dalis pinigų turėtų būti likvidūs ir saugiai laikomi, pavyzdžiui, kaupiamo ar terminuoto indėlio sąskaitoje. O rekomenduojamas finansinės pagalvės dydis nesikeičia priklausomai nuo to, ar investuojate ar ne“, – sako ji.