Reikia skirti dėmesio asmeniniams finansams
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad 2023 metais jie atlikto tyrimą, kurio metu lietuvių teiravosi, kiek laiko jie galėtų išgyventi iš savo santaupų. Bemaž ketvirtadalis (24 proc.) nurodė, kad netekus pajamų iš savo santaupų galėtų išgyventi daugiau nei 6 mėnesius. 19 proc. nurodė, kad išgyventų nuo trijų iki šešių mėnesių. Panaši dalis, 20 proc., sakė, kad pragyvenimui pinigų turėtų iki trijų mėnesių. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad visai neturi santaupų.
„Taigi, atsižvelgiant į tyrimo duomenis, galime teigti, kad dalis visuomenės geba taupyti ir atsidėti pinigų, tačiau didelei daliai reikia mokytis disciplinos ir skirti dėmesio savo finansams, kad gebėtų sukaupti sumą, reikalingą išgyventi bent 3–6 mėnesius, jei netektų dabartinių pajamų“, – nurodo pašnekovė.
Anot jos, neretai žmonėms neišeina susitaupyti dėl dėmesio stokos savo finansų valdymui bei finansinio raštingumo.
„Labai dažnai ne pinigų kiekis, o elgsena ir įprotis, kaip mes valdome savo pinigus, padeda žmonėms, turintiems mažesnes pajamas, sukaupti daugiau nei tiems, kurių pajamos gerokai aukštesnės. Dėmesio stoka savo finansams, įpročiai, atsinešti iš vaikystės, poreikių augimas augant pajamoms, nesidomėjimas pinigų įdarbinimo galimybėmis – tai gali turėti įtakos, kad sutaupyti, net ir uždirbant daug, taip ir nepavyksta“, – įsitikinusi ji.
Pagrindinės priežastys, kodėl neišeina taupyti
S. Strockytė-Varnė nurodo, kad visi žmonės yra skirtingi. Todėl natūralu, kad vienam nepavyksta susitaupyti dėl vienokių priežasčių, o kitam – dėl kitokių. Šios priežastys gali būti susijusios su asmeniniais įpročiais, ekonominėmis sąlygomis ar net psichologiniais veiksniais. Vis tik ekspertė sutiko išskirti pačias populiariausias priežastis.
„Būna, kad žmonės neįvertina neplanuotų išlaidų. Dažnai įvairios nenumatytos situacijos, gedimai ar medicininės išlaidos gali smarkiai paveikti finansus. Tokiu atveju visuomet pravartu pagalvoti apie galimas būsimas situacijas ir įsivertinti, kaip būtų įmanoma nuo to apsisaugoti. Be abejonės, kritiškai svarbu ir kaupti finansų „pagalvę“, iš kurios ir būtų galima padengti tokias nenumatytas išlaidas“, – nurodo pašnekovė.
Dar viena dažna priežastis, kodėl taupyti neišeina – nesugebėjimas planuoti. 2023 metų lapkričio mėnesio SEB banko tyrimo duomenys atskleidė, kad net 40 proc. respondentų tik retkarčiais suplanuoja artimiausio mėnesio išlaidas. 23 proc. to nedaro niekada ir tik 14 proc. reguliariai planuoja savo finansus. Ekspertė pabrėžia, kad tokia dėmesio stoka ir asmeninio biudžeto neturėjimas dažnai veda prie neplanuotų impulsyvių pirkinių, kurie taip pat yra viena priežasčių, kodėl nepavyksta sutaupyti.
„Todėl taupyti gali nepavykti ir dėl impulsyvių pirkinių. Neturint asmeninio biudžeto plano lengva paslysti tarp reklamų ir pasiūlymų gausos. Susivilioję pirkti nereikalingus daiktus sumažiname galimybes sutaupyti pinigų tam, kam svarbu“, – sako banko atstovė.
Įtakos turėti gali ir stresas
Egzistuoja ir kitos priežastys, kodėl taupyti neišeina. Pavyzdžiui, S. Strockytė-Varnė teigia, kad tam įtakos turėti gali net socialinis spaudimas. Jei žmogus yra apsuptas didesnes pajamas turinčių draugų, jis gali norėti neatsilikti nuo jų bei gyventi panašiai, nors finansinės galimybės to dar neleidžia padaryti. Būtent tai gali lemti pernelyg dideles išlaidas, kas trukdo atsidėti pinigų santaupoms.
„Neatsakingas skolinimasis taip pat gali turėti didelę įtaką galimybėms sutaupyti. Todėl labai svarbu įvertinti visas savo galimybes skolintis, tą daryti tik tuomet, jei paskola padės sukurti papildomos vertės, dėl kurios bus verta mokėti palūkanas už paskolą. Kitu atveju paskola gali tapti didele našta ir trukdyti atsidėti pinigų santaupoms. Minėto tyrimo duomenys rodo, kad net 36 proc. respondentų, kurie turi įsipareigojimų, teigia, kad jų dengimas jiems yra didelė našta. Be abejonės, tokiems žmonėms sutaupyti yra daug sudėtingiau“, – aiškina ekspertė.
Ji pabrėžia, kad taupyti trukdyti gali ir gaunamos mažos pajamos. Taip jau yra, kad kai kuriems žmonėms tiesiog trūksta pajamų tam, kad jie galėtų padengti išlaidas, susijusias su būtiniausiais poreikiais, tad ir taupymui pinigų tiesiog nelieka. Tokiu atveju, anot specialistės, lieka viena išeitis – ieškoti papildomų būdų užsidirbti, mokytis, kelti kvalifikaciją tam, kad pajamos augtų.
„Taip pat ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, depresija, nerimas ar net praeities traumos, gali neigiamai paveikti gebėjimą valdyti pinigus, skatinti impulsyvių pirkinių įsigijimą. Todėl finansinio raštingumo ugdymas yra absoliučiai aktualus visiems, nes tik turėdami pagrindus galime žingsnis po žingsnio pradėti atsakingai valdyti savo finansus“, – komentuoja S. Strockytė-Varnė.
Pradėti mokytis niekada nevėlu
Pašnekovė įsitikinusi – svarbu suprasti, kad pradėti taupyti niekada nėra vėlu. Anot jos, jei žmonės turėtų sukaupę daugiau žinių apie finansų valdymą ir taupymo strategijas, jiems pavyktų sutaupyti.
„Taip pat labai svarbu imtis konkrečių veiksmų, planuoti ir sudaryti biudžeto planą bei jo laikytis. Svarbu ir mažinti impulsyvius pirkinius, aktyviai domėtis ir mokytis apie finansų valdymą, atsakingai skolintis ir nuolat ieškoti būdų, kaip padidinti pajamas bei sumažinti išlaidas“, – pabrėžia ji.
S. Strockytė-Varnė sako, kad kuo anksčiau išsiugdysime teisingus įpročius valdyti pinigus ir pradėsite atsakingai elgtis su savo finansais, tuo greičiau išmoksime tai daryti ir įpročiai liks visam gyvenimui. Jaunuoliai, anksti išsiugdę finansinį raštingumą, gebės valdyti savo turimus pinigus, mokės sutaupyti, supras tolimesnius pinigų įdarbinimo būdus. Taip pat, anot jos, jie gebės atsakingiau priimti sprendimus, susijusius su finansais, skolinimusi ir pan.
Taupyti reikia išmokti dar vaikystėje
Psichologas Aurimas Gudas teigia, kad žmonės gali turėti sunkumų su pinigų taupymu, jei šis įprotis nebuvo formuojamas vaikystėje.
„Tėvai turėtų mokyti vaikus taupyti, kalbėti apie būtinybę kaupti pensijai, apie mokesčius, mokyti vaikus planuoti bei galvoti ne tik apie dabartį, tačiau ir apie ateitį. Kita priežastis, kodėl gali būti sunku taupyti – negebėjimas valdyti savo impulsų bei negebėjimas atidėti malonumo. Juk kam taupyti pinigus kažkam brangesniam, jei tuojau pat gali nusipirkti kažką pigesnio, pavyzdžiui ledų, šokolado, cigarečių ar alkoholio? Gebėjimas atidėti malonumą vaikystėje vėliau lemia geresnius gyvenimo įgūdžius, aukštesnius akademinius pasiekimus bei socialinę ir emocinę gerovę“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, jei nesugebėsi atidėti malonumų, anksčiau ar vėliau turėsi nemalonumų.
Nori pasirodyti geriau, nei yra
Psichologas pasakoja, kad kartais žmonėms svarbiau atrodyti turtingiems, o ne tokiais iš tiesų būti. Šis noras gali skatinti juos pirkti brangius rūbus, automobilius, kurių jie negali įpirkti be paskolos ar išmaniuosius telefonus, kuriuos jie dažnai dės ant stalo ar kur kitur, kad visi matytų.
„Man teko matyti žmones, kurie uždirba minimumą, bet turi naujausią išmanųjį telefoną. Per didelis optimizmas finansų srityje irgi gali būti žalingas. Žmonės, kurie turi puikią sveikatą bei daug uždirba, gali nematyti priežasties taupymui, mat galvoja, kad jie visada daug uždirbs ir bus sveiki. Bet gyvenime nutinka visko ir žmogus gali prarasti sveikatą bei darbą, o tuomet jis gailėsis, kad neturėjo pinigų rezervo nenumatytiems atvejams“, – sako A. Gudas.
O mokytis taupyti jis rekomenduoja pasitelkiat gana keistą metodą – pasninką.
„Bent kartą per savaitę atsisakykite vakarienės. Tai ne tik padės numesti svorio, bet ir padės kontroliuoti savo impulsus, valdyti save, išmokys kantrybės. Taip pat tai gali išmokyti išbūti su nemaloniais jausmais ir vengti kompulsinio pirkimo, kai žmogus perka bet ką, siekdamas pabėgti nuo jam nemalonių jausmų“, – nurodo pašnekovas.
Psichologas įsitikinęs, kad visuomet, prieš kažką perkant, išmintinga palaukti. Tai ne tik apsaugo nuo bereikalingo bei spontaniško pirkimo, bet ir suteikia galimybę sulaukti akcijos ar tiesiog mažesnės prekės kainos.
Siūlo išsikelti aiškius tikslus
Specialistas pataria vadovautis labai paprasta taisykle ir kaupti ne daiktus, o atsiminimus. O juk jų nenupirks jokie pinigai.
„Norint sutaupyti pirmiausia reikia žinoti, kur išleidžiate pinigus. Reikėtų surašyti visas savo išlaidas, o vėliau atsisakyti to, kas nėra būtina. Išsikelkite ilgalaikius tikslus. Pavyzdžiui, tikslas gali būti sutaupyti nekilnojamojo turto pradiniam įnašui. Kiekvieną mėnesį nustatykite tam tikrą sumą, kurią atsidėsite taupymui. Kai pasieksite mažus taupymo tikslus, apdovanokite save. Tik ne per brangiai. Savo tikslais pasidalinkite su šeimos nariais ar draugais. Taip jie galės jus palaikyti“, – A. Gudas.
Psichologas pabrėžia, kad gebėjimas taupyti taip pat priklauso nuo valios stiprumo, impulsyvumo, finansinio išprusimo, vertybių, tikslų, aplinkos veiksnių, socialinio spaudimo.
