Mažesnė rizika, tačiau grąža kartais gali teigiamai nustebinti
O kas apskritai yra mažos rizikos investicijos? Kaip galima tokias investicijas apibūdinti? I. Goštautas paaiškina, kad tokio tipo investicijos – tai turtas, siūlantis stabilią arba labai nuspėjamą grąžą, bet tuo pačiu pasižymintis mažais kainų svyravimais ir maža tikimybe prarasti investuotą sumą.
„Tokios investicijos apima įvairių rūšių indėlius, gerą kredito reitingą turinčių vyriausybių obligacijas, taip pat iš šių „instrumentų“ sudarytus fondus. Šios investicijos tinka konservatyviems investuotojams, siekiantiems išsaugoti kapitalą, netoleruojantiems rizikos, kaupiantiems lėšas trumpalaikiams finansiniams tikslams“, – aiškina ekspertas.
Taip pat svarbu ir tai, kad mažos rizikos investicijos yra susijusios su mažesniu neužtikrintumu ir galimu nuostoliu. Šios investicijos paprastai suteikia ir mažesnę vidutinę ilgo laikotarpio grąžą.
„Nemažai investuotojų sutinka gauti potencialiai mažesnę grąžą mainais į didesnę tikimybę išsaugoti pradinį kapitalą ir patirti mažesnį investicinio portfelio nepastovumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu investicijų grąžai įtaką daro įvairūs veiksniai, pavyzdžiui: ekonomikos augimas, politinis stabilumas, palūkanų normos. Todėl tam tikromis sąlygomis mažos rizikos investicijų grąža gali pranokti didelės rizikos investicijų grąžą“, – nurodo I. Goštautas.
Ekspertas teigia, kad žmogus, kuris nori investuoti ir galvoja apie mažos rizikos būdus, turėtų užduoti sau šiuos klausimus: ar aš noriu stabilumo? Ar stipriai išgyvenu rinkų svyravimą? Ar taupau trumpalaikiams tikslams, tokiems kaip būsto įnašas ar atostogos? Galbūt ateityje mano pajamos ženkliai sumažės, mat greitai išeisiu į pensiją? Jei jūsų atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, pašnekovas sako, kad vertėtų pasvarstyti apie konservatyvią investavimo strategiją ir mažos rizikos investavimo būdus.
Žurnalo „Forbes“ išskirtus mažiausiai rizikingus investavimo būdus I. Goštautas sutiko pakomentuoti plačiau.
Vyriausybės taupymo lakštai: labai maža rizika, geras atsiperkamumas
Ekspertas paaiškina, kad vyriausybės taupymo lakštai – obligacijos, kurias išleidžia vyriausybė, siekdama pritraukti lėšas, mainais į garantuotas palūkanas ir pagrindinės investuotos sumos grąžinimą, kai pasibaigia lakštų galiojimo terminas.
„Įprastai taupymo lakštai išleidžiami siekiant finansuoti vyriausybės veiklą ir projektus. Tokios investicijos grąžą užtikrina valstybė. Tai reiškia, jog rizika, kad investuotos lėšos bus prarastos, yra labai maža. Šie taupymo lakštai tinkamiausi konservatyviems investuotojams, kurie nori saugumo ir stabilaus bei garantuoto pajamų srauto“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, vyriausybės taupymo lakštų palūkanų normos gali skirtis, priklausomai nuo ekonominės situacijos ir rinkos sąlygų. Istoriškai jų grąža būna mažesnė nei akcijų ar kitų rizikingesnių investicijų, tačiau didesnė nei daugumos taupomųjų sąskaitų ar terminuotų indėlių.
„Pavyzdžiui, 2024 metų gegužės mėnesio pabaigoje vienerių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų palūkanų norma siekė 3,1 proc. Taupymo lakštai lengvai gali būti įsigyjami per bankus. Jiems nėra taikomas saugojimo mokestis, bet gali būti taikomas įsigijimo mokestis“, – itin naudinga informacija dalinasi specialistas.
Anot I. Goštauto, įprastai Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų galima įsigyti nuo vieno vieneto, kurio vertė yra apie 100 eurų. Vyriausybės taupymo lakštai arba jų ekvivalentai egzistuoja ir kitose pasaulio šalyse. Jie yra panašūs į Lietuvos, bet gali skirtis tam tikros sąlygos: palūkanų norma, terminas, investavimo reikalavimai.
Vyriausybės obligacijos: likvidus investavimo būdas
Dar vienas mažos rizikos investavimo būdas – vyriausybės obligacijos. Ekspertas nurodo, kad tai – investavimo priemonė, išleidžiama ir užtikrinama vyriausybės. Anot jo, investuotojai, pasirinkę šį būdą, gauna reguliarias palūkanų išmokas ir obligacijų galiojimo laikotarpio pabaigoje jiems grįžta pagrindinė investuota suma.
„Vyriausybės obligacijos įprastai parduodamos aukcionuose, kuriuose dalyvauja profesionalieji investuotojai ir finansų institucijos. Obligacijos yra platinamos ir vidaus, ir tarptautinėse rinkose. Tuo tarpu taupymo lakštai parduodami tiesiogiai per bankus ar kitas finansų įstaigas, dažniausiai platinami vidaus rinkoje ir yra skirti neprofesionaliems investuotojams“, – pasakoja jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad vyriausybės obligacijos, priešingai nei taupymo lakštai, dažnai yra labai likvidžios ir jomis aktyviai prekiaujama antrinėje rinkoje. Vyriausybės obligacijų terminas labai įvairus: nuo kelių mėnesių iki 30 metų ar daugiau.
„Pavyzdžiui, Australija 2020 metais išleido 100 metų trukmės obligacijas. Taupymo lakštų palūkanų norma fiksuota, obligacijų – gali būti fiksuota arba kintama. Taupymo lakštų palūkanos paprastai išmokamos termino pabaigoje kartu su pagrindine suma, vyriausybės obligacijų palūkanų mokėjimai yra reguliarūs per visą galiojimą laiką“, – aiškina I. Goštautas.
Anot jo, abiejų minėtų investavimo būdų rizika yra labai maža. Vyriausybės obligacijos yra skirtos konservatyviems investuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu per SEB banką galima įsigyti vyriausybių obligacijų, kurių išpirkimas yra po kiek daugiau nei metų, o investicinė grąža siekia daugiau nei 3 proc. Šią investavimo priemonę galima įsigyti nemokamai, o investuoti galima nedidelėmis sumomis.
Kaupiamasis indėlis: būdas pasirūpinti finansine „pagalve“
Ekspertas pasakoja ir apie dar vieną investavimo būdą – kaupiamąjį indėlį. Anot I. Goštauto, nors Europos centrinis bankas (ECB) jau ima keisti bazinių palūkanų normų kryptį, indėliai išlieka populiaria ir paprasta priemone taupyti pinigus, uždirbant palūkanas.
„Savo banko klientams siūlome terminuotus ir kaupiamuosius indėlius. Tiesa, indėlius rekomenduojame kaip patogiausią būdą taupyti ir pasirūpinti finansine „pagalve“ – tai yra tie pinigai, kurie turėtų būti likvidūs, o prireikus greitai pasiekiami. Tiems, kurie turi ilgalaikių taupymo tikslų ir jau yra sukaupę finansinę „pagalvę“, siūlome įvairius investavimo sprendimus“, – aiškina pašnekovas.
Specialistas teigia, kad kaupiamieji indėliai neturi nustatyto termino, pasižymi likvidumu. Indėlis – tiesiog atskira sąskaita lėšoms kaupti, į kurią ir iš kurios pinigus galima bet kada nemokamai pasiimti ir įmokėti į sąskaitą. Tai leidžia visiškai lanksčiai elgtis su savo pinigais ir tuo pačiu gauti palūkanas, mat pinigai yra laikomi kitoje sąskaitoje.
„Galima sudaryti ne vieną kaupiamojo indėlio sutartį. Matome, kad neretai klientai per mobiliąją programėlę susikuria atskirus kaupiamuosius indėlius skirtingiems tikslams – kelionėms, didesniam pirkiniui ir panašiai“, – nurodo jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad kaupiamojo indėlio grąža priklauso nuo banko siūlymo, reaguojant į vyraujančią palūkanų normų aplinką. Palūkanos už kaupiamąjį indėlį skaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį. Taupyti galima pradėti net nuo vieno euro.
Terminuotas indėlis: mažiausiai rizikuojama investuojant iki 100 tūkst. eurų
Banko atstovas aiškina, kad nuo kaupiamojo indėlio terminuotasis skiriasi tuo, kad tam tikra suma į specialią sąskaitą įmokama nustatytam laikotarpiui. Jam pasibaigus yra išmokama pradinė suma ir fiksuotos palūkanos.
„Jei pinigus nutartumėte pasiimti anksčiau, sukauptas palūkanas prarasite. Šiuo metu mūsų banke už vienerių metų terminuotą indėlį eurais siūlomos 3,25 proc. palūkanos, o minimali suma yra 100 eurų“, – supažindina I. Goštautas.
Pašnekovas sako, kad pagrindinės indėlių rizikos yra susijusios su bankų nemokumu, tačiau svarbu tai, kad indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti pagal ES indėlių garantijų schemą.
Obligacijų fondai: jei norisi skaidyti investavimo riziką
Dar vienas mažos rizikos investavimo būdas – obligacijų fondai. Ekspertas nurodo, kad tai – investiciniai fondai, kurie investuoja į įvairias obligacijas. Jie yra mažesnės rizikos nei akcijų fondai, tačiau investicijų rizika priklauso ir nuo obligacijų leidėjo. Vyriausybės obligacijos įprastai yra saugesnės nei įmonių.
„Palyginti su pavienėmis obligacijomis, obligacijų fondai teikia papildomą diversifikaciją. Investuojate ne į vienas obligacijas, o į jų rinkinį ir tokiu būdu skaidote investavimo riziką. Būtina paminėti ir tai, kad investuoti į pavienes obligacijas gali būti pakankamai sudėtinga, priimti investavimo sprendimą gali reikėti kompleksinių investavimo žinių. Tačiau investuojant per fondą už jus investavimo sprendimus priima fondų valdytojas“, – sako I. Goštautas.
Pašnekovas nurodo, kad obligacijų fondai yra skirti mažesnę riziką toleruojančiam investuotojui. Jų grąža paprastai yra mažesnė nei akcijų fondų, tačiau didesnė nei indėlių. Obligacijų fondai yra likvidūs, lengvai perduodami.
Biržoje prekiaujami obligacijų fondai (ETF): siekiantiems apsisaugoti nuo akcijų rinkos svyravimų
Ekspertas pasakoja ir apie dar vieną investavimo būdą – biržoje prekiaujamų obligacijų fondus (ETF). Jis teigia, kad tai – investiciniai fondai, kurie investuoja į obligacijas ir jais yra prekiaujama biržoje panašiai kaip akcijomis. Tai reiškia, kad investuotojas gali pirkti ir parduoti šių fondų vienetus bet kuriuo metu, kai veikia birža, bet jų kaina keičiasi priklausomai nuo rinkos paklausos ir pasiūlos.
„Šie fondai gali būti rizikingesni – aukšto pajamingumo obligacijų ir mažai rizikingi – vyriausybių obligacijų. Kaip ir kiti obligacijų fondai, ETF yra skirti konservatyviems investuotojams, kurie toleruoja mažesnę riziką arba nori apsisaugoti nuo akcijų rinkos svyravimų“, – teigia I. Goštautas.
Anot jo, ETF grąža įprastai yra mažesnė nei akcijų fondų ir labiau nuspėjama. Biržoje prekiaujami obligacijų fondai yra lengvai įsigyjami per finansų tarpininkus. Įprastai šios investavimo priemonės valdymo mokesčiai yra mažesni nei tradicinių fondų.
„Į šiuos ETF galima investuoti labai mažomis sumomis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kokius įsigijimo mokesčius taiko finansų tarpininkas, nes tai gali turėti įtakos investavimo kainai“, –pataria specialistas.
Investicinio reitingo įmonių obligacijos: kiek sudėtingesnis būdas užsidirbti
Paskutinysis mažos rizikos investavimo būdas, apie kurį pasakoja I. Goštautas, yra investicinio reitingo įmonių obligacijos.
„Lyginant su vyriausybių obligacijomis, investavimas į įmonių obligacijas pasižymi didesne rizika ir atitinkama grąža. Investicinį reitingą turi tik didelės ir stiprius finansus turinčios įmonės, todėl jų išleistų obligacijų rizika yra mažesnė nei, pavyzdžiui, aukšto pajamingumo arba nereitinguojamų įmonių obligacijos. Dauguma obligacijas leidžiančių įmonių Lietuvoje nėra reitinguojamos“, – teigia specialistas.
Jis nurodo, kad investicinio reitingo įmonių obligacijos turi santykinai mažą kredito riziką, todėl jos labiau tinka konservatyviems investuotojams. Tačiau vien todėl, kad obligaciją išleidusi įmonė turi investicinį reitingą, dar negarantuoja, kad įmonė nepateks į bėdą ir jos obligacijos bus išpirktos.
„Šiuo metu investicinio reitingo įmonių obligacijų grąža siekia 3–5 proc. Vis dėlto, įmonių obligacijos dažnai yra komplikuotas ir neprofesionaliems investuotojams nepritaikytas būdas. Lietuvoje neprofesionaliems investuotojams prieinamų investicinio reitingo įmonių obligacijų yra santykinai nedaug, tačiau yra galimybė investuoti į tokių obligacijų biržoje prekiaujamus fondus (ETF)“, – rekomenduoja I. Goštautas.