Pirma investicija turi būti į savo finansinį raštingumą
Paklausus I. Laurs, ar ne per vėlu pradėti investuoti būnant 40-ies, žinomas investuotojas sako ne tai, kad reikėtų pradėti investuoti, bet labai dažnai žmonės ir pradeda investuoti būtent tokių metų ar vėliau. 40-50 metų žmonės investuoja aktyviausiai. O priežastis, pasak jo, yra labai paprasta – tokiu periodu žmonės pradeda turėti perteklines pajamas, nes išsimoka paskolas, atsiranda laisvų pinigų.
„Investavimo sumos priklauso nuo keleto dalykų. Man asmeniškai tai labai siejasi su gyvenimo filosofija. Jeigu ji patenkina bazinius poreikius ir papildomos lėšos netransliuojamos į itin prabangius pirkinius, tuomet galima investuoti. Mainais gauni labai svarbų šiais laikais dalyką – investicinį portfelį. Man asmeniškai taupymo ar pensijų kaupimo sąvokos nepriimtinos, nes yra kitų alternatyvų. Man patinka turėti savo investicinį portfelį. Jo svarbą ir išmanymą sulyginčiau profesijai. Kiek laiko, pastangų įdedi mokydamasis profesijos, tai tiek pat, o gal ir daugiau reiktų įdėti ir į savo investicinį portfelį – nuo suvokimo kaip jį valdyti iki jo tarnavimo konkrečiai tau, nešant net kartais ir didesnes pajamas nei atlyginimas“, – sako I. Laurs.
Investuotojas pabrėžia, kad šiais laikais yra labai daug priemonių, kaip valdyti savo pinigus. Nežinantiems kaip tai daryti, jis pirmiausiai pataria investuoti į suvokimą apie investavimą.
„Čia tas pats kaip investuoji į automobilio teises, kad jį vairuoti. Niekam nekyla minčių, kad šiuolaikinis žmogus gali neturėti teisių. tai ir čia taip turi būti. Ir atvirai, tai 1 ar 3 mėnesius investuoti į savo bazinį finansinį raštingumą yra svarbiau nei investuoti į teises. Reikia suvokti, kaip veikia instrumentai, nes kai visiškai nesupranti, tada būna sunku, nedrąsu arba pernelyg drąsu, prarandi pinigus. Kai jau yra bazinės žinios, tuomet ateina laikas turėti savo asmeninį portfelį ir jį pradėti valdyti, kuris gali susidaryti iš skirtingų fondų“, – pataria I. Laurs.
Nėra rizikingesnio dalyko nei grynieji pinigai
Investuotojas, paklaustas, kiek realiai reiktų skirti nuo savo pajamų, kad investuoti ir uždirbti iš to, atsako, kad paprastai žmonės pensijai kaupia 2-3 proc. nuo algos, jam atrodo, kad tai yra tikrai per mažai, reiktų skirti bent nuo 10 proc. nuo pajamų, gerai būtų ir 30 proc. Jei bazinius poreikius patenkini su tais pačiais 30 proc. pajamų, tai niekas nedraudžia ir 70 proc. investuoti. O jeigu paimti turtingiausius žmones pasaulyje, tokius kaip Billas Geitsas, Warrenas Buffetas ar Markas Zuckenbergas, tai 99 proc. jų pajamų investuojamos.
Į klausimą, kaip yra su rizikomis, I. Laur sako, kad labai norėtų sugriauti mitą apie tai, kad investicijos asocijuojasi su žodžiu „rizika“.
„Nėra rizikingesnio dalyko nei grynieji pinigai. Jeigu žiūrėti plačiau, kas yra turtas, turto klasė, kas yra vertybė ir vertė, tai pinigai būtų viena iš klasių, kaip nekilnojamasis turtos, obligacijos ir panašiai. Jeigu žiūrėti į riziką, tai štai vienas banalus faktas, kad grynieji pinigai Lietuvoje apsaugoti tik 100 tūkstančių eurų, tai viskas, kas yra virš sudega, o valstybės turi labai negerą įprotį sistematiškai siekti grynųjų pinigų vertės per naujų pinigų spausdinimą. Tai reiškia, kad laikai karštą bulvę, kurią ir taip nepatogu laikyti, ir kurią dar gali prarasti. Lyginant su, pavyzdžiui, JAV stambių korporacijų akcijomis, čia negalioja 100 tūkstančių riba, visos sumos yra apsaugotos, niekas jų iš žmogaus neatims. Tad rizika yra vienas iš investavimo parametrų, reikia pasirinkti tinkamą instrumentą“, – sako verslininkas ir investuotojas.
Prieš investuojant reiktų įvertinti ne tik kompanijos patikimumą, bet ir finansinius rodiklius
Paklausus, kaip išsirinkti, į ką investuoti, I. Laurs atsako, kad lygiai taip pat, kaip ir renkiesi kitas kompanijas: „Aš turiu keletą prekių ženklų, kuriais pasitikiu, kaip pavyzdžiui „Apple“, nors jo nenaudoju, bet kompanija per ilgą laiką parodė savo patikimumą. Kokia nors pigi elektronika iš trečiosios šalies iškart kelia įtarimų. Apart bendrų patikimumo faktorių, tokių kiek ilgai kompanija veikia rinkoje, kiek gerai pažįstama ir panašiai, asmeniškai stengiuosi sužiūrėti tikruosius kompanijų finansinius rodiklius, čia jau be emocijų reikia kalbėti skaičių kalba, nes norinčių turėti mano pinigus yra sočiai. Gražiais žodžiais pasakoti geba visi, bet jei kalba gražiai, o rodikliai prasti, tai supranti, kad arba nenori, arba nemoka dirbti“.
Investuotojas sako, kad ir vėlgi, tam kad suprasti kompanijų finansines suvestines, reikia turėti finansinį raštingumą tam.
„Nėra visiems vienodo bendro investavimo šablono, kuris tiktų visiems, jis neegzistuoja. Yra keletas parametrų, kurie padeda nustatyti, kas asmeniškai tinka, tai yra pelningumas, rizkingumas, likvidumas ir kiti dalykai, kuriuos įsivertinus galima pradėti investuoti“, – sako verslininkas ir investuotojas.
Didžiausią dalį pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai
Įvairūs SEB banko duomenys rodo, kad investuoti šalies gyventojai dažniausiai pradeda tada, kai karjera įsibėgėja. SEB banko pernai atlikto tyrimo duomenimis, tipinis investuotojas Lietuvoje yra 43 metų sulaukęs gana aktyvus žmogus – keliaujantis, judrus, daug dėmesio asmeniniam tobulėjimui skiriantis samdomas darbuotojas.
Pernai pirmą kartą pradėjusių investuoti SEB banko klientų duomenys rodo, kad 41–50 metų investuotojai sudarė penktadalį visų klientų, pirmąsyk bandžiusių investuoti. Ketvirtadalis pradėjusių investuoti buvo 30–40 metų. 18–29 metų jaunimas sudarė 14 proc. visų pirmakarčių investuotojų. Įdomu tai, kad didžiausią dalį (27 proc.) pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai. Tiesa, daugiausia įtakos tam turėjo praėjusiais metais platinami vyriausybės vertybiniai popieriai, obligacijos, kitaip tariant, fiksuotos grąžos investicijos.
Visais atvejais banko duomenys rodo, kad daugiau negu pusė tų, kurie pirmą kartą pabandė investuoti, buvo vyresni negu 40-ies.
Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė sako, kad dažnai kalbame apie tai, kad norint sėkmingai investuoti, svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau – idealu būtų vos sulaukus 18-os, gavus pirmą algą ar pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą. Tuomet prieš akis daug darbingų dešimtmečių ir daug galimybių sukaupti solidų kapitalą. Tačiau ne visada viskas susiklosto taip sklandžiai.
„Įprastai, kai skaičiuojame, kiek pinigų galime sukaupti investuodami, aktyvaus investavimo pabaiga (tokio, kai pinigus kaupiame, o ne jais naudojamės) laikome pensinį amžių – nuo 65 metų. Jei vadovausimės šia logika, keturiasdešimtmečio investavimo horizonte – 25 metai.
Žinoma, pradėjus vėliau investuoti ir norint pasiekti tokių pat rezultatų kaip 20-mečiui, kuriam iki pensijos dar 45 metai, reikės didesnio finansinio indėlio. Tačiau 40-ies sulaukę žmonės dažnai jau yra įgyvendinę pirmuosius tikslus, įsigiję nuosavą būstą, paauginę vaikus, turi daugiau patirties, dažnai ir daugiau finansinių galimybių negu 20-metis jaunuolis ar jaunuolė, tik pradedantys savarankišką kelią“, – pastebi banko atstovė.
S. Strockytė-Varnė sako, kad jei 20-metis kas mėnesį skirtų 30 eurų investicijoms, iki 65 metų, darant prielaidą, kad vidutinė metinė investicijų grąža būtų 7 proc., sukauptų daugiau negu 113 tūkstančių eurų. Kad 40-metis, pradėjęs investuoti, pasiektų panašų rezultatą, kas mėnesį turėtų skirti po 140 eurų, t.y. beveik penkis kartus daugiau.
„Taigi, nors laiko dar pakankamai daug, tačiau, kuo vėliau pradedame investuoti, tuo didesnę sumą reikės skirti investicijoms norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Todėl šiuo atveju investicijoms gali prireikti atriekti didesnę negu 10 proc. pajamų dalį, kuri įprastai rekomenduojama. Tiesa, jei nesuspėjote pradėti investuoti 20-ies, tai gali būti ir nemenkas privalumas – praktika rodo, kad vyresni investuotojai yra ramesni, labiau disciplinuoti, laikosi pasirinktos strategijos, nėra linkę spekuliuoti, todėl gali tikėtis ir geresnių ilgalaikių rezultatų“, – sako pašnekovė.
Pasak banko atstovės, kuo vyresni pradedame investuoti, tuo svarbiau paskirstyti savo investicijas ir prisiimti mažiau rizikos. Spekuliuoti, kai iki pensijos lieka vos 10 metų, gali būti rizikinga, nes siekiant greito rezultato ir praradus dalį investuotos sumos, gali tiesiog nebeužtekti laiko pradėti viską iš naujo. Ne veltui ir antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, kai kuo mažiau lieka iki pensinio amžiaus, tuo labiau menksta fondo rizika – didėja obligacijų dalis, o akcijų mažėja.
Investuojant asmeniškai svarbu įvertinti savo galimybes, investicijų paskirstymą atsižvelgiant ne tik į savo amžių, bet ir jau turimą sukauptą kapitalą. Jei jaunas žmogus, prieš pradėdamas investuoti, turėtų būti sukaupęs bent trijų mėnesių savo būtinųjų išlaidų finansų pagalvę, tai vyresnio amžiaus gyventojams rekomenduojama turėti šešių–devynių mėnesių atsargą.
Kuo mažiau laika lieka iki investicijų išpirkimo laikotarpio, tuo rizikos tolerancija turėtų mažėti, t.y. turėtų didėti mažiau rizikingų turto klasių dalis ir mažėti didelės rizikos turto klasių.
Prinstono universiteto ekonomikos profesorius Burtonas G. Makielis tvirtina, kad jei 20–40 metų investuotojai savo investicijų portfelyje gali turėti 75–90 proc. akcijų, tai sulaukus 40–60 metų jų dalį reikėtų sumažinti iki 65–75 proc. ir laipsniškai keisti obligacijomis, kol sulaukus 80 metų ir daugiau obligacijų dalis užimtų didžiausią (60–80 proc.) portfelio dalį.
Nors tai ne visada padės padidinti grąžą, tačiau visada pagelbės sumažinti portfelio riziką. Be to, vyresni investuotojai, rinkdamiesi konservatyvesnius turto klasių derinius, patiria mažiau streso ir lengviau geba laikytis disciplinuotos strategijos, kurią buvo pasirinkę.
Kaupiant pensijų fonduose galima pasiekti neblogų rezultatų
Paklausus kaip yra dėl kaupimo II ir III pakopos pensijų fonduose, S. Strockytė-Varnė atsako, kad čia galioja tie patys dėsniai: kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo paprasčiau bus pasiekti savo finansinius tikslus, tačiau pradėti kaupti niekada ne per vėlu.
„Konkrečiau kalbėdami apie kaupimą II pakopos pensijų fonduose, kaip pavyzdį galime pasitelkti dabar į pensiją išeinančius II pakopos dalyvius. Jei jie kaupti II pakopos pensijų fonduose pradėjo nuo pat jų įsteigimo, 2004 m., jiems turėjo būti šiek tiek daugiau negu 40 m.
Preliminariai skaičiuojame, kad vidutinį atlyginimą uždirbęs ir visą laikotarpį II pakopoje kaupęs dalyvis, šiandien yra sukaupęs maždaug savo metinio atlyginimo dydžio turtą. Be paties dalyvio įmokėtų įmokų, tokį solidų rezultatą per dvidešimt metų padėjo pasiekti geri pensijų fondų investavimo rezultatai ir valstybės paskata. Jei išskaidytume visą II pensijų pakopoje dalyvių sukauptą turtą, matytume, kad maždaug trečdalį II pakopos pensijų fonduose sukaupto dalyvių turto sudaro valstybės sumokėtos įmokos, dar trečdalį – pensijų fondų uždirbta grąža ir tik likęs trečdalis yra paties dalyvio tiesiogiai sumokėtos įmokos.
Taigi, nesvarbu, koks bebūtų amžius, pradėti investuoti blogo laiko nėra. Investuojant, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, geriausias laikas pradėti yra dabar“, – mano banko atstovė.
