Puikus pasirinkimas įmonėms
„Istoriškai žaliąją elektros energiją pradėjo rinktis iš pradžių verslas, paskui jau gyventojai, kai atsirado liberalizavimas. Mes buvome vieni tų pirmųjų, kurie pasiūlėme gyventojams rinktis tik žaliąją elektros energiją.
Visgi, sąžiningai galima būtų pasakyti, kad ne visi sąmoningai ir iš širdies nuoširdžiai šiandien renkasi žaliąją energiją, bet džiaugiamės, kad tokių žmonių vis daugėja. Sąmoningumas yra labai svarbu.
Kalbant apie įmones, labai svarbu, kad atsirastų ir jų sąmoningumas, bet kas yra įmonės, tai yra žmonės, tai jeigu žmonės sąmoningi, tai ir įmonė eina link tvarumo.
Elektros energiją naudoja visi be išimties visą parą. Pirmas pats paprasčiausias ir lengviausias žingsnis, ką galima padaryti einant link tvarumo, tai pasirinkti žaliąją elektros energiją,“ – įsitikinusi Ž. Klusovskienė.
Į klausimą, ar tikrai įmonės gali visą reikalingą energiją gauti iš vėjo, Ž. Klusovskienė kaip pavyzdį pamini vykimą link pajūrio ir pakely matomas vėjo turbinas: „Viena turbina yra 3.6 megavatų galios ir per metus gali pagaminti 10 000 megavatvalandžių. Tai galima įsivaizduoti, kiek vien ji viena gali aprūpinti gyventojų arba įmonių. Tokio kiekio tikrai užtenka vidutinei gamybos įmonei. Jos poreikius puikiai galima aprūpinti naudojantis žaliąja energija“.
Tikslas buvo priartėti prie elektros energijos generacijos gamybos
R. Bičiulaitis sako, kad jam kartu su “Enefit“ vadovu teko pasikelti į pačią turbinos viršūnę, praeiti pro generatorių. Tuomet jis prisiminė, kad Kauno hidroelektrinė yra 100 megavatų galios, kas reiškia, kad apie 30 tokių turbinių atitinka jos generuojamą galią.
„Kad galėtume pastatyti dar vieną Kauno hidroelektrinę, ir pagalvojus, kokių reiktų priemonių imtis, tai būtų absoliučiai neįmanoma, tuo tarpu su vėjo turbinomis iš tikrųjų galima pasiekti labai daug“, – įsitikinęs jis.
Į klausimą, kodėl banke buvo nuspręsta pereiti prie žaliosios energetikos, R. Bičiulaitis atsako, kad bankas kaip verslas naudoja pakankamai nemažai elektros energijos: „Per metus mes sunaudojame apie 2.8 givatvalandes, kas atitinka 550 individualių namų, kiek jie sunaudoja elektros energijos. Tai kaip mažas miestelis.
Bankas nėra pramoninio naudojimo organizacija elektros energijos prasme, visgi pareikalauja jos daug. Susėdome pagalvoti, kaip mes galėtume prisidėti prie Lietuvos žaliojo kurso. Paprasčiausias sprendimas būtų nueiti pas tiekėją ir susitarti dėl žaliosios energijos, bet mes norėjome žengti žingsnelį į priekį ir priartėti prie elektros energijos generacijos gamybos. Sutarėme, kad norime investuoti į saulės elektrinę.
Įsigijome 500 kilovatų generacijos galios saulės elektrinę ir papildomai pasirašėme sutartį su „Enefit“ dėl vėjo pagrindu generuojamos elektros energijos. Sutartis galioja iki 2029 metų, kas yra pakankamai ilgas laikotarpis, ir mes esame įsitikinę, kad pasiekėme geriausią balansą. Bazinę generaciją gauname iš saulės elektrinės, kas vasarą ypatingai naudinga, nes geriausiomis dienomis apie 100 proc. elektros generuojame iš saulės elektrinės reikalingą energiją mūsų centriniam biurui, kuris yra Vilniuje. Tuo tarpu kai nėra saulės, tada prireikia ir vėjo. Jeigu jo ir nebūtų, įmonės pagalba turime sutartyje įsipareigojimą, kad vis tiek bus tiekiama žalioji elektros energija iš kitų šaltinių“.
Sistema užtikrintai veikia visame pasaulyje
Į klausimą, kokios infrastruktūros reikia, norint įsidiegti saulės, vėjo jėgaines, kaip pasiskaičiuoti, Ž. Klusovskienė atsako, kad įmonei pasistatyti ant stogo saulės elektrinę yra paprasčiau, aišku, nors ir ne visais atvejais įmanoma, bet gerokai paprasčiau nei vėjo elektrinę. Jos statyti, pavyzdžiui, Vilniaus regione išvis negalima dėl aplinkosaugos. Tam, kad pasistatyti savo vėjo elektrinę, atsiranda papildomų niuansų: ją turint kaip fizinį daiktą reikia prijungti prie kitų įrenginių ir jeigu naudoji elektros energiją, tai tiesiogiai iš vėjo elektrinės, tai vienas dalykas yra brangus pajungimas, kitas, kad reikia susibalansuoti, nes gali būti perteklinė energija. Reikia ją kažkur pasidėti, statyti kaupiklius ar parduoti.
„Manau, kad kiekvienas verslas turi užsiimti savo verslu, mes neiname į banką ir nemokiname jų dirbti, lygiai taip kaip ir mes, kadangi užsiimame vėjo vystymu ir elektros energija, tai tą žinome geriausiai.
Kaip tai veikia? Tai jeigu kaip, pavyzdžiui, bankas perka iš mūsų vėjo elektrines, tai yra vėjo parkas, kuriame yra dešimtys malūnų, tai reiškia ta elektros energija patenka į tinklą, o mes garantuojame kilmės garantijomis, tam tikrais dokumentais, kad būtent šiame parke buvo pagaminta ši elektros energija ir buvo sunaudota banko pastatuose. Tokia schema veikia visur, taip kaip ir visame pasaulyje tam, kad nereiktų kiekvienam atskirai turėti savo vėjo malūno, taip pat, kad kitiems užsiimti papildoma veikla, kurios neišmano“, – sako pašnekovė.
Pilnai galime tapti eksportuotojais
Į klausimą, ar Lietuva turi potencialą tapti eksportuotoja atsinaujinančios energetikos, kad ne tik sau pasigaminti, bet ir kitiems parduoti, Ž. Klusovskienė atsako, kad tikrai taip su tuo planu, kuris yra patvirtintas vien tik „Enefit Green“, vien tik iki 2027 m. turės 570 megavatų, tai galima įsivaizduoti, kad tai yra tikrai didelis kiekis. Tai yra beveik 5 proc. viso poreikio elektros energijos kiek sunaudojame.
„Turime ir saulės nemažai, ir parkų daugiau atsiranda, tad prieisime prie to taško, kad jei ne visomis valandomis, tai tam tikromis tikrai turėsime perteklinės energijos, kurią turėsime kažkam parduoti, nes Lietuvoje neturėsime pajėgumų sunaudoti, bet tam, kad vyktų manai, reikia tam tikrų sąlygų, kas reiškia, kas kažkas turi turėti, ir kažkas turi norėti nusipirkti“, - sako pašnekovė.
Lietuviai linkę investuoti netinkamu metu
R. Bičiulaitis sako, kad lietuviai yra labai pragmatiški ir įvertina, kada yra tinkamas laikas investuoti ir ypatingai tą momentą jie užčiuopia, kaip tinkamą investuoti, kai kainos pakyla (šypsosi, aut. pastaba). Gal tai jau būna kiek per vėlu. Tokį efektą pastebi bankas.
„Šiandien iš visų suteikiamų vartojimo kreditų, kuriuos mes suteikiame, tai apie 3 proc. skiriama pagerinti namo ūkio energetinei kokybei pagerinti. Tai nėra daug, matėme geresnius laikus, kai buvo skiriama apie 17 proc. suteiktų kreditų, kurie ėjo į tą kryptį. Tai buvo laikotarpis, kai buvo pačios didžiausios kainos. Norėčiau paraginti Lietuvos gyventojus pagalvoti iš anksto, kada tinkamas metas investuoti, atsinaujinti, numatyti, kokios generacijos reikės, kokiu būdu įsigyti elektros energiją, kad ji būtų pigiausia ir kad ta energija būtų žalioji elektros energija“, – sako banko atstovas.
Į klausimą, kodėl verta pereiti į žaliąją atsinaujinančią energetiką tiek verslui, tiek fiziniams asmenims Ž. Klusovskienė atsako, kad kaina renkantis gali būti skirtinga, gali būti aukšta, žema, bet renkantis žaliąją energiją arba šaltinį iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti paskatinimas labiau galvoti apie ateitį ir kaip gera gyventi švarioje šalyje„ „Pakeliavę po pasaulį mato, kaip švariai mes gyvename, bet tam, kad jį išlaikyti, mes turime išlaikyti, o mažiausias žingsnis, ką kiekvienas mes galime žengti, ir kuris nekainuoja brangiau, negu paprasta energija, yra žalioji elektros energija“.
R. Bičiulaitis prideda, kad tikrai daug nekainuoja kiekvienam iš mūsų prisidėti prie Lietuvos žaliojo kurso. Pagalvokime, kuo galime būti naudingi aplinkai, kurioje gyvename – tiesiog būkime žalesni.