Šio projekto metu dalyviai kiekvieną mėnesį investuoja po 100 eurų bei stebi rezultatus. Jiems talkina, pataria bei juos konsultuoja SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė.
Ar verta uždirbtus pinigus atidėti? Kodėl svarbu nepamiršti įvertinti ir sudėtines palūkanas? Apie tai – naujausiame „Kai nemiega pinigai“ epizode.
Projekto eigoje keitė taktiką
Naujasis investuotojas R. Širvinskas-Makalius laidoje džiaugėsi, kad šiame projekte sužino labai daug naudingos bei vertingos informacijos.
„Visada mūsų veidai turėtų būti linksmi. Šiame projekte mes tobulėjame, sužinome vis daugiau. Mes žvelgiame į ilgą investavimo perspektyvą“, – teigė jis.
Projekto dalyvis sakė, kad nors žinių apie investavimą jam tebetrūksta, jis noriai mokosi ir įsiklauso į profesionalų patarimus.
„Pradžioje aš labiau koncentravausi į akcijas bei aiškinimąsi, kada jos kyla, kas gali priversti jas nuvertėti. Jau turėjau tris mėnesius stebėjimui, kas vienam ar kitam dalykui daro įtaką. O paskui nusprendžiau, kad tų investavimo galimybių yra įvairiausių. Supratau, kad gilinausi tik į vieną, bet reikia pasidomėti ir kažkuo nauju“, – pasakojo Makalius.
Sudėtinių palūkanų svarba
Profesionali investuotoja V. Orkinė praeitame projekto epizode teigė, kad uždirbtus pinigus žada atsidėti. Vis tik iki šiol ji to dar nepadarė.
„Tačiau gavosi viskas gerai, nes uždarbis dar šoktelėjo. Tačiau tą reikia padaryti. Tą uždirbtą pliusą reikia kažkaip užfiksuoti“, – sakė projekto dalyvė.
Vis tik SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė laidoje aiškino, kad atsidėjus uždirbtus pinigus labai gerai reikia žinoti, kam jie skirti.
„Jei yra kažkoks tikslas, kodėl buvo investuota, tai uždarbį galima realizuoti. Tačiau yra ir kita šio „medalio“ pusė, kuri yra susieta su sudėtinių palūkanų efektu, kuris yra svarbus tiek teorine, tiek praktine prasme“, – aiškino ekspertė.
Sudėtinių palūkanų efektas, anot jos, ypač aktualus turėtų būti tiems, kurie investuoja pasyviai, ilgą laiką ir reguliariai.
„Tai – pakankamai paprastas ir elementarus dalykas, tačiau jo dėka reguliarios įmokos gali sugeneruoti pakankamai svarią grąžą ilguoju laikotarpiu. Jei kiekvieną mėnesį investuojame tą pačią pinigų sumą, vėlesnius mėnesius investicinė grąža skaičiuosis ne nuo žmogaus padarytų investicijų, tačiau ir nuo sukauptų palūkanų. Pavyzdžiui, jei vieną mėnesį žmogus investavo 100 eurų, grąža buvo 5 procentai, kitą mėnesį investavus 100 eurų, kita grąža bus ne nuo 200 eurų, o nuo 205 eurų“, – pabrėžė ji.
K. Ruseckienė laidos dalyviams bei žiūrovams aiškino, kad tokiu būdų įsijungia „sniego gniūžtės“ efektas, kuomet palūkanos uždirba palūkanas. Todėl reguliarus investavimas ir uždarbio neatsidėjimas, o jo investavimas toliau, gali sugeneruoti didžiulę grąžą.
Investuotoja V. Orkinė džiaugėsi, kad vienos iš akcijų, į kurias ji investavo, šiuo metu yra rekordinėse aukštumose. Dėl šios priežasties ji mano, kad apsimoka jas parduoti ir paieškoti kitų investavimo alternatyvų, kurios turėtų dar daugiau potencialo.
Svarsto, ką protingiausia būtų daryti
R. Širvinskas-Makalius teigė, kad jis pats šiuo metu turi priimti du sprendimus.
„Tai, kad pas mane uždirba pinigus, sudaro visame trijų šimtų eurų portfelyje vos 50 eurų. Dabar galvoju ką daryti su kitais 250 eurų. Viena kompanija, kuri „neišlipa“ iš teismų, mane labai nuvylė. Tačiau man labai įdomu stebėti visą situaciją, domėtis“, – pasakojo laidos dalyvis.
Kita įmonė, į kurios akcijas jis investavo, taip pat nerodo itin gerų rezultatų. Investuotojas teigė, kad jis pats tikėjosi, kad bus kiek kitaip.
„Aš galiu parduoti akcijas, kurios šiuo metu man nėra labai pelningos. Tačiau ką man daryti su tuo, ką jau esu uždirbęs? Šioje laidoje mes kalbame apie ilgalaikį investavimą. Tačiau taip pat suprantu, kad čia yra ir žaidimas, todėl svarstau galbūt parduoti akcijas, kurios yra pelningos ir užfiksavus uždarbį jį atsidėti. Tuomet galėčiau labiau rizikuoti su kitais pinigais“, – apie ateities planus kalbėjo jis.
Vis tik Makalius visai nesižavi mintimi, kad atidėti jo pinigai pradės nuvertėti jau tą pačią akimirką, kuomet su jais nieko nebus daroma.
Susidomėjo investavimu į fondus
Susumavus trijų mėnesių projekto dalyvių investavimo rezultatus, tebepirmauja V. Orkinė. Ji šiuo metu turi 312, 55 Eur, R. Širvinskas yra uždirbęs 307,58 Eur, o investicijų robotas – 306, 39 Eur.
„Tačiau turime atskirti, kad realiame gyvenime mes su niekuo nekonkuruojame. Viską juk darome dėl savęs. Todėl kiekvienas turi priimti savo sprendimą, kokį tik besugalvotų“, – teigė Makalius.
Investavimo naujokas sakė, kad šiame projekte jis ir mokosi iš savo priimtų sprendimų bei tų sprendimų rezultatų.
„Šį kartą aš tiesiog paieškos laukelyje parašiau klausimą: „Kokie geriausi būdai investuoti pinigus naujokui?“. Skaitydamas supratau, kad geriausias būdas – pinigus patikėti profesionalams. Todėl priėmiau sprendimą ir susiradau fondą, kuris apima įvairiausius investavimo būdus“, – pasakojo projekto dalyvis.
Jis ir nusprendė 100 eurų investuoti į informacinių technologijų fondą. Investuotojui buvo aktualu ir tai, kad į šį fondą jis „įeiti“ galėjo turėdamas vos 100 eurų. Projekto dalyvis džiaugėsi, kad besidomint ir kaupiant žinias auga ir jo paties finansinis raštingumas.
Pataria priimti apgalvotus sprendimus
K. Ruseckienė laidoje pabrėžė, kad labai svarbu, su kokiu partneriu žmogus pradeda savo investavimo kelionę. Juk finansų sektorius yra labai jautrus įvairioms krizėms.
„Jeigu finansinė institucija egzistuoja labai ilgai bei veikia sėkmingai, galima nebijoti su ja pradėti investuoti“, – kalbėjo ji.
Anot ekspertės, žiūrėti reikia globaliai ir rinktis labai atidžiai.