Viktorija planuoja surengti aukcioną
Profesionali investuotoja V. Orkinė praėjusioje laidoje ryžosi alternatyviai investicijai – įsigijo brangakmenį, tačiau pripažino, kad iš to dar neuždirbo nė cento, nes pristigo laiko ir nespėjo padaryti nė vieno žingsnio.
„Turiu planą nunešti tą akmenį į Prabavimo rūmus, kad jis būtų sertifikuotas ir kad žmonės, kurie jį pirks, žinotų, jog tikrai perka gerą daiktą, kad yra ir dokumentas išduotas, ir eksperto patikrinta. O tada padarysiu aukcioną socialiniuose tinkluose. Dar prašysiu, kad ir Rimvydas pas save pasidalintų, nes jo auditorija gal turtingesnė arba labiau norės“, – juokdamasi sakė V. Orkinė.
Paklaustas, ar padės savo varžovei uždirbti daugiau pinigų, R. Širvinskas-Makalius patikslino, kad pastaruoju metu su Viktorija juodu stengiasi būti kolegos, o ne varžovai ir varžytis su investicijų robotu: „O padėti turbūt padėsiu už atitinkamą komisinį mokestį. Arba, sugalvojau, kad Viktorija nebūtų nugalėtoja, reikės lygiosiomis pasidalinti uždarbį.“
„Tada jau aš sversiu, ar man verta su tavimi prasidėti“, – juokdamasi pridūrė Viktorija.
Alternatyvios investicijos reikalauja laiko ir žinių
SEB privačios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė Inga Miliauskienė, paklausta, ar Viktorijos pavyzdys gerai atspindi, jog norint užsiimti alternatyviomis investicijomis (t. y. kitomis investicijomis, ne į akcijas, obligacijas) ir iš to uždirbti reikia tam pasiruošti, įdėti daugiau pastangų ir darbo, sakė, kad alternatyvių investicijų klasėje galima rasti įvairių grupių, svarbiausia pasirinkti tą, kurią tikrai gerai išmanai arba natūraliai domiesi: „Nes tam tikrai reikia laiko ir žinių.“
Pati Viktorija įsiterpė norėdama perduoti žinutę, kad klysta tie, kurie mano, jog gyventi iš investicijų reiškia nieko neveikti: „Taip nėra. Turi domėtis, žiūrėti, konkrečiai šiuo mano atveju – turi nuvažiuoti į Prabavimo rūmus, įdėti skelbimą, aprašyti, o visa tai užima laiko. Taigi nėra taip, kad gali nieko neveikti.“
Pasiteiravus, kiek ir ko reikia žinoti, norint užsiimti alternatyviomis investicijomis (galima investuoti į automobilius, monetas, auksą, brangakmenius, rizikos ir privataus kapitalo fondus, meną ir t. t.), I. Miliauskienė teigė, kad, nepaisant to, kurią klasę pasirinktumėte, reikia žinoti keletą dalykų: „Vienas jų – kas sudaro vertės augimą. Tarkime, jei kalbame apie meną, nereiškia, kad visas menas yra investicinis, todėl reikėtų pasidomėti, kas tai yra.
Verta paminėti, kad alternatyvios investicijos yra ilgo laikotarpio investicijos – į jas investavus reikėtų išlaukti tam tikrą periodą.“
Galima investuoti per specialias platformas
Išlaikyti gėrimus, meno kūrinius ir kitus daiktus, į kuriuos investuojame, taip pat kainuoja. Vieniems reikia ypatingų sąlygų, kitiems – saugios aplinkos, galbūt seifų ir pan. Žmonės investuoja ir į nekilnojamąjį turtą, tačiau šis irgi nusidėvi, reikia remontuoti, atnaujinti.
Ar yra investicijų, į kurias nereikėtų dar papildomai investuoti? „Turbūt nėra, nes tada yra komisiniai mokesčiai arba sąskaitos aptarnavimo mokesčiai. Čia turbūt tik klausimas, koks to mokesčio dydis“, – sakė V. Orkina.
I. Miliauskienė pridūrė, kad, pavyzdžiui, kai kalbame apie investicijas į meną, įsivaizduojame, jog įsigyjame vieną ar kitą paveikslą, bet iš tiesų, pašnekovės teigimu, šiandien yra įvairių platformų, kuriose gali investuoti į meną, įsigyti meno kūrinį, bet jo namuose nelaikyti:
„Tomis platformomis verta pasidomėti, jos yra prieinamos mažmeniniam investuotojui. Investuodamas įgauni teisę į kažkurią dalį to meno, bet realiai to produkto nelaikai nei namuose, nei seife. Taigi ne visada, kai investuojame į alternatyvias investicijas, tą brangakmenį ar meno kūrinį privalome laikyti namuose ar kur nors seife. Jį galime pasiekti per įvairias platformas.“
Makalius tiki sėkme
Laidai įpusėjus buvo apžvelgti praėjusių dviejų savaičių rezultatai, kaip sekėsi projekto dalyviams. Visi jie jau yra investavę po 500 eurų. Naujausi rezultatai rodo, kad R. Širvinskui-Makaliui sėkmė mažiausiai šypsosi. Jis turi 495,68 euro iš investuotų 500. Tačiau pats, paklaustas, kaip dėl to jaučiasi, teigė, kad toks rezultatas – nieko blogo, ir paaiškino, kodėl tiki, kad sėkmė dar nenusigręžė:
„Iš tiesų peržvelgiau savo rezultatus ir supratau, kad daugelis mano pasirinkimų per šiuos penkis mėnesius buvo labai teisingi ir iš kai kurių akcijų aš uždirbau po 33 ar 40 proc. iš kiekvieno savo priimto sprendimo. Tačiau labiausiai mane į dugną nuvarė tas nelemtas „Boeing“ lėktuvų gamintojas, į kurį netgi du kartus nusprendžiau investuoti po 100 eurų ir iš viso išleidau 200 eurų. Šiuo metu mano įsigytos akcijos yra nuvertėjusios 36 eurais. Kai mano „Boeing“ akcijos atšoks atgal, bent jau į tokią pradžią, kai jas įsigijau, pridėkite, prie mano 495 eurų dar 36 eurus, kur aš būsiu? Pačioje lentelės viršūnėje.
Kodėl tuo tikiu? Nes skaitau ekspertų įžvalgas, jie vis dar prie šių akcijų nurodo, kad net 90 proc. analitikų rekomenduotų arba tas akcijas dar pasilaikyti, arba pirkti naujų, ir tik 10 proc. rekomenduoja parduoti. Taigi kartu su tuo analitikų būriu laukiu savo užkopimo į viršūnę.“
Paklausta, kaip vertina Rimvydo nusiteikimą, I. Miliauskienė sakė: „Sveikiname Rimvydą, jis šaunuolis, nepasiduoda tai emocijai, kurią matėme rugpjūčio pabaigoje, kai buvo kilęs šurmulys akcijų rinkose, ką daryti. Bet štai Rimvydas tvirtai laikosi pozicijos, kad viskas bus gerai, domisi, skaito. Pagyvensim – pamatysim. Gal Rimvydo akcijos ir šoks į priekį, bet reikia nepamiršti, kad tiek Viktorijos investicijos, tiek robotas nemiega (juokiasi).“
Robotas – priekyje
Investicijų robotas projekte nebuvo lyderiaujantis varžovas, tačiau per pastarąsias dvi savaites šovė į pirmą vietą ir šiandien turi 516,57 euro iš investuotų 500. Viktorija pajuokavo, kad taip nutiko tik dėl to, jog ji iš savo pastarojo 100 eurų nieko neuždirbo (šiuo metu investuotoja turi 511,33 euro iš investuotų 500).
„Robotui sekasi tikrai labai šauniai. Jis gyvena ramesnį gyvenimą nei Rimvydas ir Viktorija, – šypsodamasi sakė I. Miliauskienė. – Beje, įdomus faktas, pasižiūrėjau, kad robotas nuo metų pradžios yra paaugęs 18 proc., per mėnesį išeitų apie 2 proc. Kai kalbame apie fondus, galbūt verta paminėti, kad visada reikia pasižiūrėti į komponentus, iš ko tas fondas susidaro, ten rasime daug atsakymų.
Robotas remiasi maksimalios grąžos strategija. Tai reiškia, kad robotas turi 100 proc. akcijų ETF, bet čia dar ne visa istorija. Robotas savo portfelį diversifikuoja geografiškai ir pagal sektorius.
Geografiškai roboto krepšelio didžiąją dalį – 65 proc. – sudaro JAV akcijos, apie 2 proc. yra Japonijos akcijos ir toliau išsiskaido besivystančios ir Europos rinkos.
Kalbant apie sektorius, robotas daugiau kaip ketvirtadalį (27 proc.) savo krepšelio yra nukreipęs į IT sektorių, apie 16 proc. – į finansus, 12–13 proc. nukreipta į sveikatos apsaugą. Šie komponentai ir davė didžiausią grąžą bei postūmį. Ir taip jau sėkmingai sukrito kortos, kad roboto pasirinktos rinkos ir sektoriai augo sparčiausiai. Todėl šiandien ir matome tokį rezultatą.“
Visas šios laidos epizodas – žemiau esančiame vaizdo įraše.
Laidą „Kai nemiega pinigai“ kviečiame žiūrėti kas antrą savaitę „Delfi“ portale ir kartu su projekto dalyviais sekti, kaip jiems sekasi priėmus šį iššūkį. Kiekvieną mėnesį investuotojų piniginės pasipildo po 100 eurų, kuriuos kiekvienas gali investuoti ten, kur patys nori.
