Protingai taupo?
„Delfi“ vykdomasis prodiuseris Titas Atraškevičius pasakoja, kad investavimu aktyviai nesidomi, o žinių turi tiek, kiek pavyksta sužinoti bendraujant su ekspertais profesinėje veikloje. Todėl investavimas jam, kaip ir daugeliui lietuvių, yra dar menkai ištyrinėta niša, kurios potencialas papildomoms pajamoms nėra jo kasdienybė. Vis dėlto, žurnalistas sako, kad tai, jog žinių šioje srityje jis turi nedaug, netrukdo jam įdarbinti pinigus. Todėl jis prieš dvejus metus nusprendė kas mėnesį po 10 eurų skirti investavimui. Tai už jį atlieka banko investicijų robotas, periodiškai investuodamas šią sumą investiciniame fonde.
„Apie tai buvo labai daug kalbama viešoje erdvėje, žiniasklaidoje, todėl dirbdamas savo darbą apie investavimo naudą girdėjau labai daug. Kalbėdamas su pašnekovais sužinojau, kaip pradėti, kodėl tai yra svarbu. Tad banko programėlėje radau skiltį, kurioje galima investuoti, – investicijų robotą. Mano draugai žaidimo forma taip pat pradėjo čia, tam tikrą sumą skirdami kas mėnesį. Ten galima stebėti, žiūrėti, kaip auga portfelis. Pinigai nuskaičiuojami automatiškai, nieko pačiam daryti nereikia.
Aš pasirinkau, mano galva, nedidelę sumą, kuri man nebūtų reikšminga – kas mėnesį nuo pajamų skiriu po 10 eurų į vertybinių popierių portfelį. Nenorėjau skirti daugiau, nes kaupiu pinigus ir investiciniame gyvybės draudime, ten kas mėnesį skiriu 50 eurų. Todėl čia pasirinkau 10. Neseku rezultatų kasdien, kartais pasižiūriu, kartais net pamirštu, kad investuoju. Tačiau jei nueinu į banko programėlę, užeinu į tą skiltį ir pasižiūriu, kiek jau esu pervedęs pinigų ir koks yra mano pelnas. Tai šiai dienai esu pervedęs 220 eurų, o metinė grąžą yra 9 procentai, tai iš viso uždirbau jau apie 20 eurų“, – pasakoja T. Atraškevičius.
Pasiteiravus, ar pašnekovas planuoja didinti investavimo sumą ir pradėti aktyviau domėtis bei didinti galimą grąžą, jis sako, kad kol kas tokių planų nėra.
„Ne, aš nebent svarstyčiau didinti sumą investiciniam gyvybės draudimui, nes ten jau yra sukaupta didesnė suma, todėl tas portfelis jau atrodo rimtesnis. Šis – labiau žaidimui. Didžiausia nauda iš tokio investavimo yra ta, kad ta dalis pinigų, kuri tiesiog gulėtų mano sąskaitoje ir nuvertėtų, yra įgalinama ir generuoja nors ir nedidelę, bet vis tiek grąžą.
Be investavimo į investicinį gyvybės draudimą ir žaidimą su investicijų robotu, aš kaupiu pinigus ir neterminuoto indėlio pagalba. Ten nuo algos, ne kiekvieną mėnesį, pervedu sumą, kuri man tuo metu atrodo tinkama. Tai tarsi mano taupyklė, už kurią aš irgi gaunu palūkanas – man kas mėnesį įkrenta keli eurai, priklausomai nuo sumos. Taip pat esu pasidaręs sumos, už kurią atsiskaitau kortele, apvalinimą – centai krenta į tą pačią indėlio sąskaitą“, – pasakoja T. Atraškevičius ir sako, kad skirtingų įrankių pagalba išskaidyti pinigai jam generuoją grąžą, o kaupiami pinigai nenuvertėja. Tad nors jis ir nėra investuotojas, verčiau – protingas taupytojas, toks būdas kaupti ir taupyti tikrai nereikalauja nei didelių investavimo žinių, nei laiko.
Galima uždirbti ir milijoną
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad šiuolaikiniai investavimo įrankiai išties suteikia vis daugiau galimybių pradėti investuoti ir mokytis tai daryti labai nedidelėmis sumomis. Vis dėlto, net ir tai, kad atsiranda vis daugiau galimybių investuoti ir labai mažomis sumomis, nepakankamai skatina gyventojus įsitraukti į šią veiklą.
„Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje žmonės neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų: bijo galimų nuostolių, mano, kad turi per mažai žinių, neinvestuoja dėl nepakankamų santaupų. Įrankiai, leidžiantys investuoti labai nedidelėmis sumomis, padeda griauti mitus gyventojų galvose ir suvokti, kad norint pradėti investuoti, visiškai nereikia turėti sukaupus didelio kapitalo, o tai galima pradėti daryti turint kelis ar keliasdešimt atliekamų eurų“, – aiškina pašnekovė.
Paprašyta paskaičiuoti, kiek žmogus gali uždirbti investuodamas mažiausią galimą sumą – vieną eurą – kas mėnesį, pašnekovė dalijasi gautais rezultatais. Pasak jos, skiriant vieną eurą investavimui, kai vidutinė metinė grąža 10 proc., po metų gaunama apie 13 eurų, po dešimties metų – apie 194 eurus, po keturiasdešimties metų – daugiau negu 5 tūkst. eurų. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad ekspertės skaičiavimai atlikti neįtraukus su investavimo paslaugomis susijusių galimų mokesčių.
„Skaičiavimai rodo, kad jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 91 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms“, – šypteli pašnekovė.
Tačiau jei šią sumą padidintume 10 kartų ir investuotume tiek, kiek kas mėnesį investiciniam robotui patiki T. Atraškevičius – 10 eurų – uždirbama suma būtų kur kas solidesnė, o milijonas sąskaitoje atsirastų greičiau.
„Jei kas mėnesį investuotumėte 10 eurų, kai vidutinė metinė grąža 10 proc., po metų gaunama suma būtų apie 137 eurus, po dešimties metų apie 2076 eurus, po keturiasdešimties metų arti 63 778 eurų, o milijonui pasiekti prireiktų maždaug 66 metų“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Vis dėlto, kaip sako asmeninių finansų ekspertė, investavimo sėkmei didžiulę įtaką turi ne tik tai, kokia suma investuojama, bet ir kiek rizikingas yra investicijų portfelis.
„Svarbu paminėti, kad metinė grąža nepriklauso nuo to, kokią sumą investuojate – vieną eurą ar dešimt. Investicijų grąža priklauso nuo finansinių priemonių pasirinkimo ir jų rizikos lygio. Investuojant į aukštesnės rizikos finansinius instrumentus galime tikėtis aukštesnės grąžos, bet kartu ir prisiimame aukštesnę riziką, kad rinkų svyravimo atveju jos jautriau reaguos ir gali kristi sparčiau negu žemesnės rizikos finansiniai instrumentai. Todėl šioje vietoje svarbų vaidmenį atlieka diversifikavimas ir investavimo sprendimų automatizavimas“, – teigia pašnekovė.
Neįkainojamas žinių bagažas
Pasak S. Strockytės-Varnės, investavimas mažomis sumomis pirmiausia yra indėlis į žinių kaupimą – toks investavimo būdas padeda mokytis, kaip teisingai investuoti. O praradus pinigus, kai tai yra nedidelė suma, mažiau paveikiama bendra finansinė situacija. Be to, pabrėžia ji, pasitikėjimas savimi ir gebėjimu investuoti auga, o tai bėgant laikui atneša ir finansinę naudą, kai pradedama investavimui skirti didesnes sumas pinigų.
„Pasirinkus automatinį investavimo sprendimą ir kiekvieną mėnesį skiriant po eurą, ugdomas įprotis reguliariai atsidėti pinigų investicijoms. Todėl bene didžiausia euro investavimo nauda ir yra įpročio ugdymas, nes jis investuojant vaidina labai svarbų vaidmenį. Užtenka vos metų investuoti po vieną eurą, kad išugdytas įprotis ir sukauptos žinios skatintų toliau investuoti ir didinti investuojamą sumą. Periodinės mažų sumų investicijos rodo, kiek laiko iš tiesų tam reikia skirti, išmoko, kad investicijų vertė gali didėti ir mažėti, taip susipažįstama su rizikos tolerancija.
Tas, kuris jau turi nors kelerių metų investavimo nors ir mažomis sumomis patirties, visai kitaip išgyvena rinkos svyravimus, geba priimti racionalius sprendimus investuodamas, nepasiduoda kitų ir savo emocijoms. Tai leidžia laikytis pasirinktos strategijos ir ilgainiui pasiekti norimą rezultatą. Taigi, investuojant vieną eurą per mėnesį didžiausia jo vertė yra ne milijonas po beveik šimtmečio, bet gaunamos investavimo pamokos ir patirtis“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Investuoti po vieną eurą per mėnesį verta tiems, teigia ekspertė, kurie, vejami daugybės mitų, bijo pradėti, nes nežino, kas ir kaip bus. Vienas euras leidžia atidaryti duris į investicijų pasaulį ir tapti jo dalimi. O pradėti tam tikrą veiklą dažniausiai ir yra sunkiausia.
„Ar iš pradžių investicijoms skirsite eurą, ar tūkstantį per mėnesį, reikės žengti tuos pačius žingsnius – atsidaryti sąskaitą, atsakyti į keletą su investicijų rizika susijusių klausimų. Žinojimas, kad rizikuojate tik vienu euru, gali suteikti daugiau drąsos pabandyti ir pradėti investuoti. Vėliau svarbu suprasti, kad vienas euras yra tik pradžia, leidžianti savo akimis pamatyti, kas yra investavimas.
Investavimas mažomis sumomis, mokantis disciplinos investuoti tinka ir vaikams bei jaunimui. Tiek vaikai gali skirti ir iš kišenpinigių, be to, tėvams taip drąsiau leisti vaikui mėginti investuoti ir mokytis tai daryti, nes pamokos mažiau finansiškai skausmingos. Jei vaikas kantriai visus metus po eurą investuos, tikėtina kad tokios disciplinos laikysis ir investuojant didesnes sumas. Tad šiandien skaitmeniniai sprendimai atveria galimybes mokytis, praktikuotis realiai investuojant, o ne teoriškai naudojant įvairius simuliacijų įrankius, nes investuoti tikrus pinigus yra visai kitokia patirtis“, – aiškina pašnekovė.
Kada pravartu žengti didesnių investicijų link?
Pasiteiravus ekspertės, kada žmogus, iki šiol investavęs nedideles sumas, gali pradėti investuoti didesnėmis sumomis, S. Strockytė-Varnė sako, kad nustatytos ribos nėra – tai labai individualus momentas.
„Kiekvieno asmens mokymosi tempas, pasitikėjimas savimi ir, svarbiausia, finansinės galimybės yra skirtingi. Dažnai pradėti investuoti didesnėmis sumomis gali paskatinti turimi ilgalaikiai finansiniai tikslai. Taigi, kada žmogus gali pradėti investuoti daugiau, priklauso nuo keleto veiksnių: kiek jis jau įgijęs patirties ir sukaupęs žinių, ar aiškus jam savo rizikos toleravimo lygis ir kokius tikslus yra išsikėlęs ateičiai.
Kai kuriems žmonėms įgyti pakankamai pasitikėjimo ir supratimo gali pakakti ir kelių mėnesių, o kitiems gali prireikti metų ar daugiau. Svarbiausia yra neskubėti ir pradėti investuoti didesnėmis sumomis tik tada, kai jaučiamės užtikrintai dėl savo gebėjimų priimti pagrįstus investicinius sprendimus bei suprasti rizikas“, – aiškina ji.
Pradedantiems investuoti, ji rekomenduoja atsiminti šias pagrindines taisykles:
Taupyti pradėkite anksti ir reguliariai
„Norint sukaupti pakankamą kapitalą, svarbu pradėti kuo anksčiau ir tą daryti nuolat. Atsiribokite nuo spekuliacijų ir visą dėmesį skirkite ilgalaikei perspektyvai. Devyniems iš dešimties pavyks praturtėti tik iš lėto kaupiant ir periodiškai investuojant ilgą laiką. Trumpų ir lengvų kelių į praturtėjimą nėra, nebent loterijoje laimėtumėte didelę sumą, gautumėte palikimą ar tai būtų kita taisyklės išimtis. Tačiau tokių išimčių tikimybė yra labai menka. Dauguma loterijų dalyvių išleidžia daugiau negu laimi. Kad pavyktų sėkmingai atrasti lėšų, kurias būtų galima kaupti, svarbu atsiminti du pagrindinius dalykus: venkite brangių skolų, kurios dažniausiai atsiranda dėl neapgalvotų pirkinių, ir taupyti atidėkite pinigus vos gavę pajamų. Paprastai tariant, pirmiausia susimokėkite sau, kad augintumėte kapitalą, ir tik vėliau atlikite visas kitas būtinas įmokas.“
Atsidėkite pinigų atsargai
„Jeigu nusprendžiate investuoti papildomai ir dalį savo pinigų skirti akcijoms ar kitiems vertybiniams popieriams įsigyti, svarbu turėti sukauptą finansinę atsargą. Atsižvelgiant į tai, kokia yra finansinė padėtis, ši atsarga gali siekti nuo trijų iki šešių mėnesių jūsų būtinųjų išlaidų sumos. Tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai susiduriame su finansiniais sunkumais, nenorime mažinti poreikių, bet ieškome būdų pasiimti pinigų iš sukaupto investicinio turto. Tai klaida, nes sugriauname ilgalaikio investavimo principą, o turtą gali tekti pasiimti nepalankiu metu, kai akcijų vertė yra nukritusi. Neturėdami atsargos neturime kitos išeities ir tiesiog patiriame nuostolį. Taigi savo portfelyje numatykite, kokia dalis pinigų turėtų būti likvidūs ir saugiai laikomi, pavyzdžiui, kaupiamojo indėlio sąskaitoje.“
Portfelį diversifikuokite
„Norint minimizuoti riziką, svarbu skaidyti savo investicijas. Naudinga būtų pasirinkti ne kelias pavienes akcijas, o gerokai diversifikuotą portfelį, kuriame investicijos būtų įvairių šalių, regionų ir sektorių. Atsakingai išskaidžius savo investicijas, galima suvaldyti ir trumpalaikę ir ilgalaikę riziką. Būtent dėl to šiandien sparčiai populiarėja indeksiniai pasyviai valdomi fondai, kurių vienetais prekiaujama biržoje, vadinamieji ETF. Būdingos ne tik mažos sąnaudos, nes fondai yra pasyviai valdomi, bet ir galima rasti tokių, kurie apima įvairius sektorius, regionus visame pasaulyje, turto klases, t. y. yra susieti su pasaulio indeksais. Tad ilgalaikės investicijos į ETF yra ypač patrauklios.“
Nepasiduokite per trumpalaikius rinkos svyravimus
„Smulkieji investuotojai padaro daugiausia klaidų, kai leidžiasi užvaldomi emocijų ir bendros rinkoje vyraujančios nuotaikos. Kol nepradeda investuoti, dažnas žmogus nežino, kokia rizika jam būtų priimtina. Pamačius neigiamą savo portfelio vertę, gali kilti baimė prarasti pinigus. Baimės skatinamas asmuo parduoda vertybinius popierius, patiria nuostolį ir graužiasi – daugiau sugrįžti į investicijų pasaulį nebenori. Todėl itin svarbu suprasti, kai turite aiškią ilgalaikę strategiją, kad trumpalaikis triukšmas ir panika, kuri sukėlė ir jūsų portfelio vertės svyravimus, yra tik tos dienos vertė. O geriausia, ką tokiu atveju galima padaryti, tai prisiminti, kokie yra investavimo tikslai, trukmė ir strategija. Laikykitės savo plano ir nenukrypkite. Šiuo laikotarpiu geriausia nepasiduoti emocijomis, o esant laisvų lėšų naudotis galimybe papildyti savo portfelį investicijomis už patrauklesnę kainą.“
Paskirstydami turtą, atsižvelkite į savo amžių
„Investuotojo amžius yra svarbus veiksnys, lemiantis portfelio sudarymo proporcijas. Jaunas žmogus galės prisiimti didesnę riziką, nes dar turi daug laiko, visas augimo perspektyvas, todėl jo portfelyje gali dominuoti akcijų dalis. O vyresnio amžiaus žmogus nebeturi tiek laiko, kiek jo turi jaunas, todėl jo portfelyje ilgainiui akcijų dalis turėtų mažėti ir didėti obligacijų dalis. Taip pat svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, asmens finansinė padėtis, turtas, santaupos, emocinės savybės (ar miegate ramiai, kai rinkos krenta?) ir, žinoma, patirtis, žinios ir motyvacija investuoti. Visada prisiminkite, kas esate, ką veikiate gyvenime, ir pagal tai derinkite savo investicijas. Sekti turtingo kaimyno pavyzdžiu yra gana rizikinga, nes jo padėtis gali kardinaliai skirtis nuo jūsų, o investavimo galimybės gali būti irgi visiškai kitokios.“
