Ką rinktis investuojant nedidelėmis sumomis
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė įsitikinusi, kad šiuolaikiniai investavimo įrankiai suteikia galimybių pradėti investuoti ir mokytis tai daryti net labai nedidelėmis sumomis. SEB banke investuoti nuo vieno euro galima pasirinkus SEB investicijų robotą ir investuojant į investicinius fondus. Taip pat šią gegužę pristatėme naują investavimo priemonę – mikro investavimo paslaugą, ja naudodamiesi privatūs klientai gali nuo vieno euro investuoti į biržoje prekiaujamų fondų (ETF) vienetus ir jų dalis.
„Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje žmonės neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų: bijo galimų nuostolių, mano, kad turi per mažai žinių, neinvestuoja dėl nepakankamų santaupų. Įrankiai, leidžiantys investuoti labai nedidelėmis sumomis, padeda griauti mitus gyventojų galvose ir suvokti, kad norint pradėti investuoti, visiškai nereikia turėti sukaupus didelio kapitalo, tai galima pradėti daryti turint kelis ar keliasdešimt atliekamų eurų“, – sakė pašnekovė.
Skiriant vieną eurą investavimui, kai vidutinė metinė grąža 10 proc., po metų gaunama apie 13 eurų, po dešimties metų – apie 194 eurus, po keturiasdešimties metų – daugiau negu 5 000 eurų. Skaičiai gerokai pasikeistų, jei sumą padidintumėte dešimt ar šimtą kartų. Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną.
„Synergy Finance“ bendraįkūrėjas Artūras Milevskis pabrėžė, kad investuojant mažomis sumomis svarbiausia, kad sandorių komisiniai nebūtų dideli (tarkime, kad neviršytų 1%): „Sakyčiau, kad tokiu atveju populiariausias pasirinkimas – investiciniai fondai (be abejo, ne į visus fondus galima investuoti nuo 1, 5 ar 10 eurų, tačiau tokių tikrai yra). Alternatyva galėtų būti dalinių akcijų / ETFų pirkimas, tačiau tik tokiu atveju, jei nėra taikomas pirkimo/pardavimo komisinis mokestis, nes akcijų/ETFų prekybai dažniausiai yra taikomas tam tikras sandorio komisinių minimumas (tarkime 1 ar 10 eurų). 10% grąža per metus yra tokia pati ar investuojame 1, 10, 100 ar 1000 tačiau jei skaičiuosime ne procentais, natūralu, kad uždarbis pinigais skirsis ir jis bus mažesnis“.
Turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys Tautvydas Marčiulaitis pritarė kolegoms dėl mažų investicijų naudos, sakydamas, jog kas mėnesį 1 euro investavimo galimybės – ribotos. Tai gali būti akcijų dalys arba investavimas į vietinių įmonių akcijas per vietos bankus, kurie netaiko komisinio mokesčio.
Investavimo grąža ne tik finansinė
Jei investuojama mažomis sumomis, nereikėtų tikėtis daug iš to uždirbti, tačiau smulkus investavimas suteikia nemažai kitokių naudų. Pasak S. Strockytės-Varnės, pasirinkus automatinį investavimo sprendimą ir kiekvieną mėnesį skiriant po eurą, ugdomas įprotis reguliariai atsidėti pinigų investicijoms. Todėl bene didžiausia 1 euro investavimo nauda ir yra įpročio ugdymas, nes jis investuojant vaidina labai svarbų vaidmenį.
„Užtenka vos metų investuoti po vieną eurą, kad išugdytas įprotis ir sukauptos žinios skatintų toliau investuoti ir didinti investuojamą sumą. Periodinės mažų sumų investicijos rodo, kiek laiko iš tiesų tam reikia skirti, išmoko, kad investicijų vertė gali didėti ir mažėti, taip susipažįstama su rizikos tolerancija. Tas, kuris jau turi nors kelerių metų investavimo (nors ir mažomis sumomis) patirties, visai kitaip išgyvena rinkos svyravimus, geba priimti racionalius sprendimus investuodamas, nepasiduoda kitų ir savo emocijoms. Tai leidžia laikytis pasirinktos strategijos ir ilgainiui pasiekti norimą rezultatą, – sakė SEB atstovė.
Anot jos, investuoti po vieną eurą per mėnesį verta tiems, kurie bijo pradėti, nes nežino, kas ir kaip bus. Vienas euras leidžia atidaryti duris į investicijų pasaulį ir tapti jo dalimi. O pradėti tam tikrą veiklą dažniausiai ir yra sunkiausia. Ar iš pradžių investicijoms skiriamas euras, ar tūkstantis per mėnesį, reikia žengti tuos pačius žingsnius – atsidaryti sąskaitą, atsakyti į keletą su investicijų rizika susijusių klausimų. O žinojimas, kad rizikuojama tik vienu euru, gali suteikti daugiau drąsos pabandyti ir pradėti investuoti. Vėliau svarbu suprasti, kad vienas euras yra tik pradžia, leidžianti savo akimis pamatyti, kas yra investavimas.
Jai pritarė ir T. Marčiulaitis: „Reikia suprasti, kad investavimui skiriant mažas sumas, itin pelningo rezultato nebus. Bet norint investuoti, reikia nuo kažko pradėti. Dažnu atveju susilaikoma nuo investavimo didesnėmis sumomis, nes neaišku, kaip vyksta pats investavimas. Todėl verta pradėti kad ir nuo 1 euro orientuojantis ne į finansinę grąžą, o į edukacinę. Pasimokę investavimo smulkiomis sumomis žmonės gali drąsiau investuoti didesnes sumas, o ilgainiui jas dar didinti. Dažna nauda ta, kad iš mažų investicijų gautą grąžą pradedantieji investuotojai gali skirti tolimesniems, didesnę finansą naudą atnešantiems, tikslams pasiekti“.
A. Milevskis išskyrė dar vieną itin svarbų aspektą, į kurį verta atsižvelgti investuojant nuolat, bet po nedaug: „Visada yra geriau investuoti didesnes sumas, nes veikia masto ekonomija (investuojant didesnes sumas dažniausiai mažėja mokesčiai, yra daugiau alternatyvų, siūloma didesnė grąža ir pan.). Tačiau investavimas periodiškai, ar mažomis, ar didesnėmis sumomis, turi vieną gana rimtą pliusą – yra „išvidurkinama“ investicijos kaina, t.y., investuojama ne tik tada, kai kainos kyla, bet ir kada jos krenta“.
S. Strockytė-Varnė pastebėjo, kad investavimas mažomis sumomis, mokantis disciplinos investuoti tinka ir vaikams bei jaunimui. Tiek vaikai gali skirti ir iš kišenpinigių, be to, tėvams taip drąsiau leisti vaikui mėginti investuoti ir mokytis tai daryti, nes pamokos mažiau finansiškai skausmingos: „Jei vaikas kantriai visus metus po eurą investuos, tikėtina kad tokios disciplinos laikysis ir investuodamas didesnes sumas. Skaitmeniniai sprendimai atveria galimybes mokytis, praktikuotis realiai investuojant, o ne teoriškai naudojant įvairius simuliacijų įrankius, nes investuoti tikrus pinigus yra visai kitokia patirtis“.
Jai pritarė ir T. Marčiulaitis, pridūręs, kad ankstyvas investavimo mokymas vaikystėje gali turėti labai teigiamų pasekmių vaikui užaugus: „Jeigu vaikas, tarkime, nuo 10-ies metų yra supažindinamas su investavimu ir nuolat gilina žinias šioje srityje, tapęs suaugusiu jis jau turės savo investicijų krepšelį. Nesvarbu, jeigu šis bus nedidelis, toks pilnametis žmogus jau bus susipažinęs su investavimo principais ir jam bus žymiai lengviau pradėjus gauti asmenines pajamas, jas investuoti toliau“.