Investavo, kur ekspertai patarė, bet prarado
Visi trys investavimo projekto dalyviai: V. Orkinė, R. Širvinskas-Makalius ir investicijų robotas kas mėnesį investuoja po 100 eurų. Paklaustas, kur šį kartą apsisprendė investuoti 100 eurų, R. Širvinskas-Makalius pirmiausia nutarė pasidalyti praėjusio investuoto šimto klaida.
„Aštuntąjį šimtą nusprendžiau investuoti ten, kur mano vieno banko programėlė parodė, ką šiuo metu labiausiai perka ir kas šiuo metu sparčiausiai kyla aukštyn, kalbant apie akcijas. Taigi nusprendžiau nusipirkti biotechnologijų įmonės „Metagenomi“, kuri paskelbė labai gerus rezultatus, akcijų, kurios per mėnesį man nuvertėjo net 40 proc. ir aš iš 100 eurų likau su 60-imt. Visi ekspertai ragina laikyti arba pirkti akcijas būtent tos įmonės, tai labai tikiuosi, kad ilgainiui sugrįš mano investicija ir atsipirks.
O dabar nusprendžiau, kad gana rizikuoti, reikia pirkti tą, ką aš suprantu ar bent į ką noriu gilintis ir kas man yra įdomu. Todėl nusipirkau dar vienos kruizų įmonės akcijų. Tai yra JAV įmonės „Royal Caribbean Group“. Jai priklauso netgi trys kruizų linijos. Nuo visai neseniai investuoto šimto jau uždirbau šešis eurus.“
Nuramino, kad taip būna
Rimvydas pasitikėjo ekspertų įžvalga, tačiau pinigus prarado. Paklausta, kaip vertinti šią situaciją, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė sakė:
„Tai turbūt nėra nei gerai, nei blogai. Ta prasme, kad buvo rekomenduojama ir turbūt galima daryti išvadą po to, kai žinome, koks yra rezultatas, kad investuotojai turbūt jau buvo įvertę gerus tos įmonės rezultatus. Ir todėl, kai buvo paskelbti tie rezultatai, buvo, kas fiksavo tuos pelnus. Todėl ir turime tą minus 40 proc.
Bet, kaip ir Rimvydas minėjo, ir aš siūlau atkreipti dėmesį ne į trumpalaikius pokyčius, o iš principo į tos įmonės perspektyvą, kuri, jeigu yra gera, viskas turėtų atsispindėti ir akcijų kainoje. Tik reikės laiko.
Toks spekuliatyvus žingsnis šį kartą buvo nesėkmingas Rimvydo atžvilgiu, bet taip būna. Mes kalbame apie investuotojus, kurie irgi yra žmonės, ir kartais tie finansiniai duomenys, kurie atsispindi įmonių ataskaitose, nebūtinai atsispindi ir akcijų kainose. Ypač kalbant apie tą trumpą laikotarpį. Ilguoju laikotarpiu taip, tai yra koreliacija ir ji privalo būti. Bet trumpuoju laikotarpiu gali veikti tiesiog emocijos.
Tai čia, sakyčiau, investuotojai jau buvo įvertinę tai, kad įmonės rezultatai bus geri, todėl nebuvo to šuolio, kurio tikėtasi, į viršų po to, kai buvo paskelbti rezultatai. Ir taip būna.“
Pasirinko saugią investiciją
Pasiteiravus, kur investavo savo devintąjį šimtą, V. Orkinė sakė, kad padarė labai konservatyviai: „Papildomą šimtą investavau į tą priemonę, į kurią jau esu investavusi. Nusipirkau nekilnojamojo turto fondo vienetų. Jau praėjusiose laidose sakiau, kad man labai patiko vieno fondo pristatymas ir turtai, kuriuos jie turi, ir kaina, kuria parduodamos tos akcijos.
Tai yra labai ilgalaikė investicija. Tikrai nematysime iš jos didelių šuolių, ypač per labai trumpą laikotarpį. Tik tiek, kad tai yra dividendinis fondas, tai turėtų būti dividendai. Ir kažkokios didelės įtakos rezultatui tokiu trumpu periodu nepamatysime. Bet ilguoju, tikiu, kad tai yra labai gera investicija. Tokia konservatyvi ir, mano požiūriu, saugi.“
Rimvydo ir Viktorijos žingsnis – išmintingas
Tiek Rimvydas, tiek Viktorija padarė labai panašų žingsnį – grįžo prie to, ką pažįsta. Paklausta, kaip vertinti šį dalyvių žingsnį, K. Ruseckienė sakė, kad jis – išmintingas:
„Visas laidas kalbėjome apie tai, kad, kai ką nors darai ir neinvestuoji į jau diversifikuotą kokią nors finansinę priemonę, tada jau turi rinktis tai, apie ką supranti. Rimvydo pavyzdys apie akcijas tai labai gerai iliustruoja. Tada saugiau jautiesi, labiau užtikrintas ir turbūt visai kitoks jausmas, negu šiaip kažkur šaudyti ir bandyti pagauti kažkokį pokytį.
Tai vadinčiau išmintingu investavimu, taip ir turėtų būti. Arba investuoji ten, kur yra plačiai diversifikuota ir iš esmės pasitiki, kad rinkos augs, arba, jeigu jau esi profesionalus investuotojas, arba tas, kuris nori tokiu tapti, tada investuoji ten, ką pažįsti, tą sektorių, sritį ar pan.“
Kaip elgiasi investicijų robotas
Investavus po devintąjį šimtą eurų, rezultatų skalė atrodo taip: pirmauja V. Orkinė, turėdama 1086,51 euro, antroje vietoje yra investicijų robotas su 966,10 euro, trečioje – R. Širvinskas-Makalius, turintis 958,71 euro.
Prieš vertindama šiuos rezultatus, K. Ruseckienė priminė investicijų roboto strategiją ir vieno garsiausių investuotojų pasaulyje – Warreno Buffeto – mintį:
„Jo mintis ir tai, ką daro investicijų robotas, yra visiškai apie tą patį. W. Buffetas yra pasakęs, kad protingiausias sprendimas daugumai investuotojui yra investuoti į plačiai diversifikuotus indeksinius fondus, kurie tuo pačiu yra ir pigiausi. Investicijų robotas tai ir daro. Jis investuoja į ETF, tai yra biržoje prekiaujamus investicinius fondus, plačiai diversifikuotus, pasinaudoja tuo, kad jie yra gana pigūs ir rezultatas, kaip matote, yra puikus. Ir dar investicijų robotas laikosi savo labai aiškios strategijos – kantriai kiekvieną mėnesį po 100 eurų į tą pačią strateginę kryptį ir puikiai keliauja pirmyn.“
Primename, kad investicijų robotas investuoja su didžiausia rizika. Tačiau didelio svyravimo – nei kilimo, nei kritimo nematome. K. Ruseckienė paaiškino, kad investicijų robotas turi keturias strategijas: „Čia yra maksimalaus augimo strategija, galinti lemti didžiausią grąžą ir svyravimus, bet iš kitos pusės grįžtame prie to, kad tai yra ETF, tai yra plačiai diversifikuota, tai yra kelių tūkstančių įmonių akcijos viename ETF ir jų yra net ne vienas toje strategijoje. Taigi ir negali būti didelių svyravimų, nes tai yra labai didelė diversifikacija.“
Seniai laukta naujovė mūsų rinkoje
Be investavimo rezultatų, laidoje buvo aptarta dar viena tema – investicinė sąskaita. Kas tai yra, paaiškino banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė:
„Investicinė sąskaita yra labai seniai laukta naujovė mūsų rinkoje ir yra skirta tam, kad pirmiausia skatintų tęstines investicijas. Tai nėra skirta kiekvienam investuotojui, tai daugiau skirta aktyviai investuojantiems ir prekiaujantiems skirtingomis finansinėmis priemonėmis.
Taigi nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo investicinė sąskaita, kitais žodžiais tariant, tai yra naujas pajamų iš investicinės veiklos deklaravimo būdas. Čia turbūt iš karto svarbu paminėti, kad tas, kuris buvo iki šiol, irgi lieka galioti ir atsiranda naujesnis. Tai kiekvienam investuotojui reikėtų pasirinkti, kuriuo iš jų naudotis ateityje, o galbūt ir vienu, ir kitu, ką irgi galima daryti.
Kaip minėjau, investicinė sąskaita skatina tęstines investicijas, supaprastina deklaravimą. Tai reiškia, kad iš tos sąskaitos, kuri, atkreipiu dėmesį, yra ne vertybinių popierių, o lėšų sąskaita, kurioje esančios lėšos yra skirtos tik investavimui, kai perki, parduodi finansines priemones, prieaugis iš investicijų nėra apmokestinamas, kol pinigai iš investicinės sąskaitos nėra išimami.
Tai reiškia, kad metų metais gali investuoti ir reinvestuoti, ir nereikės mokėti jokių pajamų mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar investicijos buvo pelningos.“
Ar Rimvydui ir Viktorijai sąskaitą, iš kurios jie investuoja, irgi reikėtų pasidaryti kaip investicinę? K. Ruseckienė teigė, kad pirmiausia visi, kurie prekiauja vertybiniais popieriais, investuoja, turėtų atsidaryti atskirą einamąją sąskaitą, pavadinti ją investicine sąskaita, jeigu iki tol atskiroje sąskaitoje nebuvo vykdomos piniginių lėšų operacijos, ir iš jos pirkti, parduoti finansines priemones, kurios yra sąraše, kurias galima susieti su investicine sąskaita.
„Tai tiek Viktorijos, tiek Rimvydo atžvilgiu, viskas, kuo jie, pavadinkime, prekiauja, gali būti susieta su investicine sąskaita. Ir taip, jiems rekomenduočiau atsidaryti investicinę sąskaitą, tai yra einamąją sąskaitą ir pavadinti ją investicine, ir būtent per ją vykdyti visus pirkimus, pardavimus. O ar norėsite ją deklaruoti kaip investicinę sąskaitą, ar ne, sprendimą bus galima priimti iki 2026 m. gegužės 1 d., kai reikės deklaruoti pajamas už 2025 m.
Taigi laiko dar yra, bet šiandien dienai tą higieną pasidaryti privalu, kad paskui nereikėtų blaškytis tarp sąskaitų“, – paaiškino K. Ruseckienė ir patikslino, kad šiemet deklaruojant pajamas niekas nesikeis, iki gegužės 1 d. galioja ta deklaravimo sistema, kuri buvo iki šiol, ir neturi nieko bendra su investicine sąskaita.
Visą laidos „Kai nemiega pinigai“ epizodą „Ekspertais pasitikėjęs Makalius prarado net 40 proc. investicijų“ galite peržiūrėti čia:
Laidą „Kai nemiega pinigai“ kviečiame žiūrėti kas antrą savaitę „Delfi“ portale ir kartu su projekto dalyviais sekti, kaip jiems sekasi priėmus šį iššūkį. Kiekvieną mėnesį investuotojų piniginės pasipildo 100 eurų, kuriuos kiekvienas gali investuoti ten, kur tik patys nori.
