Nereikia vaikytis madų ar kaimynų patirčių
„Šiandien „ant bangos“ yra technologinės augimo bendrovės ir tai pasiteisina jau ne vienerius metus, tačiau reikia nepamiršti ir vertės investavimo strategijos, nes didėja skirtumai tarp šių bendrovių vertinimų – vieną dieną tai apsivers ir paskutiniai svyravimai parodo, kaip greitai tai gali nutikti. Labai atsargiai vertinčiau kripto rinką, kur nėra jokios vertės elemento. Aš vis tik likčiau su investicijomis, kurios tokius elementus turi – pajamos, pelnai, dividendai, palūkanos ir panašiai“, – sako ekonomistas, investuotojas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas pataria turėti ilgalaikius tikslus ir investuoti ne trumpesniam nei 5–10 metų laikotarpiui: „Kuo investicijos rizikingesnės, investuoti reiktų ilgesniam laikotarpiui tam, kad jei nepataikius sėkmingai investuoti, turėti laiko atsistatyti, pakeitus strategiją ar pataisius klaidas. Kuo investicijos ilgesnės – tuo tikimybė gauti vidutines grąžas didėja. Taip pat reikia investuoti tik ten, kur supranti, kaip veikia investicija ir iš kur atsiras pinigai susiklosčius vienai ar kitai situacijai. Nereikia vaikytis madų ar kaimynų patirčių ir patarimų. Dalini nuostoliai neišvengiami ir jie turi būti priimami ir vertinami taip pat kaip ir pelnai“.
Į klausimą, kaip labiau apsimoka investuoti ir kokios rizikos yra investuojant trumpam ir ilgam laikotarpiui ir kokie esminiai skirtumai, M. Dubnikovas atsako, kad investicijos trumpam galimos tik riboto laiko instrumentuose, kaip pavyzdžiui indėliai, obligacijos, paskolos. Rizikingose investicijose reikalingas ilgalaikis investavimas, nes nežinome, kas gali nutikti bet kurią akimirką. Jei investuojama trumpam į akcijas, akcijų fondus, žaliavas, tai tampa lošimu, o ne investavimu.
„Kuo ilgesnis potencialus periodas, tuo galima rinktis didesnę riziką. Dėl to galima rizikuoti maksimaliai, tačiau turime toleruoti riziką ir laikinus pakritimus. Kai rinkos krinta – blogiausia, ką galima padaryti, tai parduoti investicijas ir numoti ranka. Vyresnio amžiaus žmogus negali prisiimti didesnės rizikos, nes jei jam prireiks pinigų išėjus į pensiją, tuo metu gali būti netinkamas laikas pasitraukti, o pinigų reikia čia ir dabar. Dar ilgalaikis investavimas labai patrauklus investuojant periodiškai – kas mėnesį, tada negalima padaryti klaidos pasirenkant laiką, kada pradėti. Svarbu, kada investicijos baigiasi“, – pataria investuotojas.
M. Dubnikovas nepataria rizikingų investicijų trumpam periodui, mat niekas negali nuspėti rezultato, nes tai yra lošimas.
Paklausus apie klaidas, kurias daro investuotojai, pašnekovas atsako, kad visų pirma klysta visi ir tai šios veiklos neišvengiamybė: „Svarbu klysti mažiau, nei padaroma teisingų sprendimų. Klaidos yra gerai, kai iš jų mokomasi ir teorija būtina, nes ji padeda išvengti kvailų klaidų ir padeda pagrindus, tačiau praktika taip pat yra neįkainojama. Pačioje pradžioje reikia laikytis klasikinių taisyklių – investicijų skaidymas, disciplinos pastoviai domėtis, „nepakibti“ su viena pozicija, pelnų fiksavimas, nuostolių kontrolė“.
Senatvei, vaikams, kelionėms
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad investuodami gyventojai dažniausiai siekia įdarbinti laisvus pinigus, tokių yra 50 proc. Kitas dažnai pasirenkamas tikslas – sukaupti pinigų senatvei (47 proc.) Tokį tikslą dažniausiai nurodo ir šio banko klientai, investuojantys naudodamiesi investicijų robotu. Sukaupti lėšų savarankiškai vaiko gyvenimo pradžiai renkasi 16 proc. respondentų.
Sigita Strockytė-Varnė sako, kad turint tokį tikslą svarbu apskaičiuoti, kiek metų liko iki savarankiško vaiko gyvenimo pradžios ir taip nustatyti periodinę investicijų sumą. Tokiu būdu galima įsivertini, ar lūkesčiai sutampa su finansinėmis galimybėmis.
5 proc. investuojančių sako, kad kaupia pradinei būsto įmokai. Šį tikslą daugiausiai nurodo 18-27 metų jaunuoliai. Turint šį tikslą, pasak ekspertės, vėlgi svarbu pirmiausia numatyti, kokios sumos reikės ir per kiek laiko realu ją sukaupti. Toks konkretumas motyvuos laikytis savo strategijos ir aiškios investavimo krypties.
11 proc. banko klientų, investuojančių naudojantis investicijų robotu, nurodo, kad kaupia svajonių kelionei. Turint tokį tikslą svarbu numatyti kelionės kryptį, būsimą kainą – tai padės pasirinkti tinkamiausią strategiją ir skirti reikiamą pinigų sumą kas mėnesį.
Svarbu turėti ne tik konkretų tikslą, bet ir įsivertinti laiką bei savo galimybes
„Pirmiausia, prieš priimant sprendimą investuoti, turime atsakyti į klausimą, kodėl aš noriu tai daryti ir nusistatyti aiškų tikslą. Aiškus tikslas padeda ne tik laikytis drausmės, bet ir daug lengviau įsivertinti laiką, kiek reikės investuoti, tinkamai pasirinkti finansines priemones, tiksliau apskaičiuoti periodines investicijų sumas. Žinojimas, kad turite ilgalaikį tikslą, gali padėti išlaikyti kryptį rinkos nuosmukių metu, kai kitu atveju griebtumėtės impulsyvių sprendimų“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Pasak jos, tikslas turėtų būti ne tik konkretus ir išmatuojamas ne tik pagal sumą, bet ir laikotarpį. Vienam tai gali būti sukaupti kapitalą pradiniam būsto įnašui, kitas gali taupyti vaikų mokslams, trečias galbūt svajoja po 5 ar 10 metų aplankyti savo svajonių šalį.
Ekspertė sako, kad Kkai žinome, kam konkrečiai taupome, galime paprastai įsivertinti sumą, kurią reikia sukaupti. Taip pat žinant savo finansines galimybes galėsite ir laikotarpį apsiskaičiuoti, kiek metų reikės tikslui pasiekti. Toks žinojimas leidžia suprasti, kad viskas vyksta po truputį ir greitų pinigų nebūna.
„Jei norime greitai uždirbti iš savo investicijų, reikia prisiimti ir labai aukštą riziką, kuri gali ne tik greitai padidinti pinigų vertę, bet ir greitai nugrimzti į dugną. Ir tada jau, tikėtina, tektų priverstinai arba fiksuoti nuostolį arba priimti sprendimą laukti, kol investicijų vertė atsigaus. Jei nusistatysite, kad norite investuodami sukaupti milijoną ir tam skirsite, pavyzdžiui, po 100 eurų per mėnesį, laukti gali tekti apie 45 metus vertinant, kad investuosite periodiškai, su vidutine 10% investicijų grąža. Toks ilgas laikas gali demotyvuoti ir atrodyti nepasiekiamas, tad savo tikslą pamiršite.
Tam, kad tikslas būtų pasiekiamas, ilgo laikotarpio tikslus svarbu skaidyti į mažesnes atkarpas. Pavyzdžiui, per penkerius metus sukaupti tam tikrą sumą pinigų, dar po penkerių – kitą. Tai padės ne tik tiksliau apskaičiuoti, kokią sumą kas mėnesį turėtumėte investuoti, bet ir įsivertinti, ar galite tiek skirti, atsižvelgdami į savo pajamas ir asmeninį biudžetą. Taigi, atsakymai paklausus savęs ne tik tikslų, bet ir kiek laiko aš norėsiu ir galėsiu investuoti, kada turiu būti pasiekęs investavimo tikslus padės išsirinkti tinkamiausią investavimo būdą ir finansinius instrumentus“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Per ilgalaikį investavimą galima uždirbti grąžą ir apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo
Pasak finansų ekspertės, dažniausiai ilgalaikis investavimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 5 metų iki 40 metų ir daugiau.
„Idealiausia, kai žmogus investavimą prisijaukina ir tai tampa įprasta rutinos dalimi, kaip ir, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimas. Tik čia susimokame sau. Svarbu atsidėti pinigų sumą ateičiai ir tą tęsti reguliariai nepriklausomai nuo padėties rinkoje.
Aktyviai bandant atspėti, kuri diena palankiausia investuoti, kada palankiausia parduoti dažnai neprofesionaliam investuotojui baigiasi nuostoliu. Žinoma, yra išimčių, bet tai yra papildomas darbas, kuris tikrai netinka kiekvienam žmogui.
Tačiau pasyvus ilgalaikis investavimas tikrai yra tinkamas, tik turime būti pasiruošę ir suprasti, kad visa tai vienaip ar kitaip yra susiję su rizika ir turto vertė tam tikrais laikotarpiais gali keistis. Todėl numatytas ilgesnis laikotarpis leidžia išlaukti tos vertės, negalvojant, ar aktyviai nebandant atspėti, kada bus geriausia diena fiksuoti pelną“, – sako pašnekovė.
S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, kad grąža, apie kurią kalbame, per ilgą laikotarpį yra vidutinė investicijų grąža. Kitaip tariant, investicijos per visą šį laikotarpį galimai bus ir didesnių grąžos rezultatų, ir mažesnių, tačiau nuosekliai periodiškai kaupiant ir kiekvieną mėnesį papildant investicijas per ilgą laikotarpį galima uždirbti grąžą ir apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Todėl nėra tos vienos stebuklingos dienos, kada yra geriausias laikas investuoti, parduoti ir garantuotai sulaukti didžiausios grąžos.
Trumpalaikės investicijos turi ne vieną riziką, tad investuokite atsakingai
Finansų ekspertė sako, kad trumpalaikiai tikslai reiškia ir trumpalaikį investavimą. Tai gali būti būdas pasiekti greitų finansinių tikslų, tačiau tai gali atnešti įvairiausių iššūkių, dėl kylančių skirtingų rizikų. Pavyzdžiui, rinkos svyravimų rizika.
Trumpalaikės investicijos, pasak pašnekovės, yra jautresnės rinkos svyravimams, todėl jų vertė gali greitai keistis. Būtent šiuos svyravimus galima pamatyti šiomis dienomis, todėl jeigu pinigus būtina paimti, gali būti, kad vertė bus mažesnė nei investavote ir jei neturite laiko palaukti, kol vertė atsistatys, būsite priversti fiksuoti nuostolį ir prarastį tam tikrą pinigų dalį.
Yra likvidumo rizika – kai kurios investicijos gali būti sunkiau parduodamos per trumpą laiką be didelių nuostolių. Taip pat ekonominių veiksnių rizika, kuomet ekonomikos būklė ir politiniai įvykiai gali turėti didelę įtaką trumpalaikėms investicijoms.
Jei planuojate investuoti ne daugiau negu metus ar du, pasirinkimai turėtų būti žemos rizikos: trumpo laikotarpio fiksuoto pajamingumo priemonės, obligacijos ar terminuotasis indėlis. Grąžos gal ir nebus didelės, bet išsaugosite pinigų vertę, jei sukauptus pinigus planavote išleisti po šio laiko.
„Nerekomenduojama rinktis investavimo į akcijų rinką trumpuoju laikotarpiu, nes vertės svyravimų rizika yra didelė. Jei norime pabandyti ir greitai pralobti rizikuojant ir investuojant į pavienes akcijas, tai jau vadinama spekuliacija, kuri gali tiek padėti greitai padidinti turimą pinigų vertę, bet rizika yra atitinkamai labai didelė.
Taigi, rinktis aukštos rizikos investicijas, pavienes akcijas, akcijų fondus ar net ir ETF, kurie seka įmonių akcijų sudėties indeksus, rekomenduojama tada, kai esate įsitikinę, kad investuotų pinigų nereikės ar galėsite laukti bent 5 metus ir daugiau“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Viena didžiausių klaidų investuojant – nerealūs lūkesčiai ir emocijos
Į klausimą, kokias klaidas dažniausiai daro investuotojai, finansų ekspertė atsako, kad tiek pradedantieji, tiek patyrę tikrai neretai daro tam tikras klaidas, kurios gali turėti neigiamą poveikį jų investicijoms.
S. Strockytė-Varnė pastebi, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos yra, kad pirmiausiai keliame sau nerealius lūkesčius: daugelis pradedančiųjų tikisi greito ir didelio pelno, tačiau tikras investavimas dažniausiai yra ilgą laiką trunkantis procesas.
Antra, dažnai emocijos investavime suklaidina ir sprendimų priėmimas gali būti nemalonus. Kai pasitelkiame emocijas, o ne racionalius argumentus, dažnai tai gali atnešti nuostolius.
Trečia, nepakankamai diversifikuojame portfelį. Investavimas į vieną ar kelias turto klases padidina riziką, todėl svarbu nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį ir to krepšio nepadėti į viena kryptimi skrendantį lėktuvą.
„Be viso to, svarbu remtis patikimais šaltiniais. Tam, kad pavyktų išvengti klaidų, svarbu nusistatyti realius tikslus ir suprasti, kad investavimas yra ilgalaikis procesas ir stebuklų paprastai nebūna, tad verta nusistatyti ir realius lūkesčius dėl grąžos. Taip pat nuolat prisiminkite, kad investuoti svarbu į įvairias turto klases, sektorius, regionus. Ir, svarbiausia, kontroliuokite emocijas. Nuostolio skausmo emocija yra ženkliai stipresnė už pelno uždarbio malonumą, todėl kartais tikrai gali būti sunku nepasiduoti emocijoms ir išlaikyti savo investavimo strategiją nepakitusia“, – pastebi asmeninių finansų ekspertė Strockytė-Varnė.
