Bendras biudžetas palengvina buitį
Vilnietis Tomas „Delfi“ pasakoja, kad vesti bendrą biudžetą su žmona pradėjo prieš maždaug aštuonerius metus. Nors tada jie dar nebuvo vedę, poreikis kartu skaičiuoti gaunamas pajamas ir jas skirstyti atsirado labai natūraliai – tai padėjo palengvinti buitį ir išvengti nesutarimų bei neplanuotų išlaidų.
„Kai nebuvo vaikų ir finansinių įsipareigojimų, viskas buvo gana paprasta, nes poreikiai nebuvo dideli. Atsidėdavome pagrindinėms būsimoms išlaidoms, investicijoms, pataupydavome artimiausioms atostogoms, kai suplanavome vestuves – taupėme vestuvėms, vėliau taupėme automobiliui. O visa kita likdavo kitoms išlaidoms – maistui, pramogoms, laisvalaikiui, drabužiams“, – pasakoja Tomas.
Mėnesio išlaidų skirstymas tapo sudėtingesnis sulaukus šeimos pagausėjimo. Natūralu, kad poreikių sąrašas tada gerokai išsiplėtė, tad teko akyliau planuoti ir jam skiriamas išlaidas, kad esant reikalui pinigų nepritrūktų arba nebūtų išleidžiama daugiau, nei norėtųsi: „Tada tos išlaidos būna didesnės, nes reikia ir sauskelnių, ir maisto, dar kokią nors lovytę, vežimą turi pirkti ir panašiai. Tada jau turi pasidėlioti, pasiplanuoti.“
Gimus vaikams atsirado ir poreikis taupyti vaikų ateičiai. Gavus algą ir išmoką už vaikus, iš karto dalis pinigų keliauja vaikų santaupoms. Abu turimi vaikai turi investicinę sąskaitą, į kurią kreipiami minėti pinigai. Už juos perkami investiciniai vienetai: „Vienam vaikui yra 5 metai, tai pas jį bendroje sumoje jau sukaupta apie 6 tūkst., kitam vaikui – vieneri, tai pas jį sukaupta apie 1,5 tūkst. Taip per mėnesį abiems vaikams skiriame apytiksliai po 100 eurų.“
Atidėjus pinigus vaikams, sutuoktiniai dalį gaunamų pajamų nukreipia ir į pensijų III pakopą, pasilieka reikiamą sumą pinigų būtinoms išlaidoms ir finansiniams įsipareigojimams, taip pat atsideda lėšų būsimoms atostogoms ir kitoms išlaidoms: „Pavyzdžiui, rudenį planuojame 10 dienų pailsėti Nidoje, tai ten irgi kažkiek reikia pinigėlių“, – pasakoja Tomas.
Kaip ir iki šeimos pagausėjimo, taip ir dabar – kai dalis pinigų atidedama santaupoms, investicijoms ir finansiniams įsipareigojimams bei būtinosioms išlaidoms, likusieji pinigai skirstomi vartojimui.
„Žmona labiau atsakinga už šią dalį, nes ji dažniausiai eina į parduotuves, į prekybos centrus ir perka maistą. Bet savaitės pradžioje pasižiūrime, ką planuojame valgyti, ir tikslingai einame į parduotuvę, bandome apsipirkti bent jau 2 paroms į priekį, kad nereikėtų kiekvieną vakarą bėgioti, prireikus grietinės ar pieno, ir gaišti laiką“, – pasakoja jis.
Iki šeimos pagausėjimo Tomas visas išlaidas pamėnesiui žymėdavo ir specialioje lentelėje. Vis dėlto, tam laiko dabar nėra, tačiau įpročiai akylai sekti, kur iškeliauja pinigai, liko. Be to, išliko ir suvokimas, kiek kokiai išlaidų kategorijai pinigų reikėtų skirti. Kaip sako jis, apytiksliai 20 proc. pajamų keliauja mokesčiams ir finansiniams įsipareigojimams (būsto paskolai), 20 proc. taupymui ir investavimui bei 60 proc. lieka maistui, laisvalaikiui, drabužiams, automobiliui.
„Excelyje“ fiksuodavau mėnesio išlaidas – kiek išleidžiame maistui, finansiniams įsipareigojimams, kurui, automobiliui, investavimui ir pan., bet tam laiko dabar trūksta, bet žinau, kiek išleidžiame mokesčiams ir investicijoms, o visa kita lieka vartojimui. Dar kiek anksčiau naudojome tokią programėlę „Budget Maker“, kuri fiksuoja ir padeda sekti mėnesio išlaidas ir pajamas, bet tai irgi esu apleidęs, nes nėra tam laiko gimus antram vaikui. Tačiau 4 metus tą pavykdavo daryti ir gana sėkmingai – rankiniu būdu žymėdavau, kiek išleisdavau kokiame turgelyje grynais ar kiek mokėdavau prekybos centruose kortele, kiek išleisdavau kurui ir kitoms išlaidoms“ – sako jis.
Pirmas žingsnis – tarpusavio susitarimas
„Šeimos biudžeto planavimas yra sudėtingas ir jautrus procesas. Būtent dėl jautrumo ir nenoro kalbėtis poroje apie finansus, vengiant konfliktų, šeimos iš esmės neturi bendro plano, kaip tą daryti. Tokiu būdu gali atsirasti skaudulių, kai jaučiame, jog partneris išleidžia per daug pinigų arba atvirkščiai – iš viso neleidžia pinigų ir sunku susitarti dėl minimalių pirkinių.
Todėl biudžeto neturėjimas yra dažniausia klaida, kuri veda prie kitų pasekmių, tokių kaip pernelyg didelis išlaidavimas, nes neskaičiuojant sudėtinga įsivertinti. Taip pat jeigu nėra nustatyta ir kaupiama finansų pagalvė, tokiu būdu ignoruojant, kad gali atsirasti nenumatytos išlaidos. Ir visa tai galiausiai gali pereiti į bendrus nesutarimus šeimoje dėl finansų ir nesikalbėjimo apie tai“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Tad, kaip aiškina pašnekovė, šeimos biudžeto valdymas prasideda nuo pokalbio ir bendro susitarimo. Čia svarbiausia, kad šeimos nariai sutartų dėl tinkamiausio būdo finansams valdyti ir apmokėti bendras šeimos išlaidas.
„Vieni puikiai sutaria, kad lengviausias kelias yra bendra sąskaita, į kurią pervedamos visos šeimos pajamos ir iš jos apmokamos visos išlaidos. Kiti bendrą sąskaitą turi tik būtiniems bendriems mokėjimams ar taupymo tikslams, į kurią proporcingai perveda dalį savo pajamų. Likusius pinigus kiekvienas leidžia savo poreikiams iš asmeninių sąskaitų.
Treti nekuria bendros sąskaitos, tačiau taip pat puikiai susitaria ir pasidalina, kas už kokias išlaidas yra atsakingas. Trečiuoju atveju yra labai svarbus pasitikėjimas ir atvirumas, nes turime būti užtikrinti, kad abiem pusėm tinka toks pasiskirstymas ir visi jaučiasi gerai. Todėl bet kuris metodas gali būti tinkamas, jei yra pasitikėjimas, bendras sutarimas ir tai padeda siekti bendrų šeimos finansinių tikslų“, – aiškina finansų ekspertė.
Antras žingsnis – indėlio į bendrą biudžetą nustatymas
Antras žingsnis sėkmingam mėnesio išlaidų planavimui ir valdymui poroje ar šeimoje, S. Strockytės-Varnės teigimu, yra aiškių proporcijų nustatymas, kiek savo pajamų kiekvienas turėtų skirti bendroms išlaidoms dengti.
„Kad susitarimai dėl finansų būtų aiškūs ir sąžiningi, pora turėtų atvirai pasidalinti informacija apie savo pajamas. Kai bendros pajamos yra žinomos, tada paprasta nustatyti, koks turėtų būti kiekvieno partnerio indėlis į bendrą sąskaitą. Paprasta formulė padės suskaičiuoti, kokią procentinę dalį nuo bendrų pajamų sudaro atitinkamai jūsų ir partnerio pajamos. Savo pajamas padalinkite iš abiejų partnerių pajamų sumos ir padauginkite iš 100 proc. Gautas skaičius bus jūsų dalis.
Pavyzdžiui, jūs uždirbate 1400 eurų per mėnesį, o jūsų partneris – 1000 eurų. Vadinasi, bendros pajamos yra 2400 eurų. Savo pajamas (1400) padalinate iš 2400, gautą skaičių padauginate iš 100 ir išeina jūsų 58 proc. dalis. Atitinkamai kitam partneriui (100 minus 58) lieka 42 proc. dalis. Daugiau uždirbantis partneris gali prisiimti proporcingai daugiau išlaidų“, – aiškina ji.
Tada reikėtų sutarti, kurios išlaidos bus apmokamos kartu ir kas gali būti bendros poros išlaidos. Pasak finansų ekspertės, bendroms išlaidoms gali būti priskiriami mokesčiai už komunalines paslaugas, buto nuoma, televizijos ir interneto planai, išlaidos maistui.
„Galite sukurti ir bendrą taupymo planą, skirtą atostogų kelionei, finansinei pagalvei ar brangesnėms prekėms ateityje įsigyti. Apskaičiuokite, kokios sumos reikės. Tada, atsižvelgdami į anksčiau gautą procentinę išraišką, išsiaiškinkite, kiek prisidėti prie bendrų išlaidų turi kiekvienas partneris.
Tarkime, pora sutarė dėl 1000 eurų bendrų išlaidų. Atsižvelgiant į pirmuoju žingsniu atliktus skaičiavimus, kai vieno partnerio dalis bendrose pajamose yra 42 proc., o kito – 58 proc., tai atitinkamai vienas partneris prie bendrų išlaidų prisidės 420 eurų, o kitas 580 eurų. Kitaip tariant, (bendras sutartas išlaidas) padauginame iš (partnerio A pajamų procentinės dalies) ir gauname pinigų sumą, kurią atsakingas padengti partneris A. Partneris B, atitinkamai, turi padengti sumą, lygią (bendros sutartos išlaidos) padauginta iš (partnerio B procentinės pajamų dalies). Jei sutarėte, kad apmokate iš bendros sąskaitos: pervedate sutartą sumą į bendrą sąskaitą. Jei sutariate, kad apmokėsite išlaidas kiekvienas atskirai, atitinkamai padalinkite mokėjimus, kad būtų kiek įmanoma arčiau apskaičiuotos sumos“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Trečias žingsnis – aiškūs išlaidų tikslai
Siekiant suskirstyti išlaidas į kategorijas ir nustatyti, kokį procentą pajamų kiekvienas šeimos narys turėtų atidėti pastarosioms, labai svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir gyvenimo būdą. Vis dėlto, pasak finansų ekspertės, egzistuoja ir keletas populiarių biudžeto valdymo taisyklių, padedančių nusibrėžti ribas ir pradėti skirstyti.
„Pavyzdžiui, naudojant taisyklę 50/30/20, kurioje 50 proc. pajamų skiriate būtinosioms išlaidoms dengti, tokioms kaip maistas, būstas, transportas, komunalinės paslaugos ir kiti sutartiniai finansiniai įsipareigojimai. 30 proc. skiriate įvairiems norams: pramogos, laisvalaikis, kelionės, apranga ir kt. ir 20 proc. savo pajamų skiriame taupymui, investavimui ar papildomam skolos grąžinimui (kai norime greičiau padengti turimus įsipareigojimus).
Pavyzdžiui, jūsų pajamos yra 1500 eurų, būtinosioms išlaidoms skirkite iki 750 eurų, norams 450 eurų, o finansinės pagalvės kaupimui ir investavimui paskirkite likusius 300 eurų. Svarbu suprasti, kad tokios taisyklės yra puikus pradinis taškas, nuo ko pradėti. Kiekviena šeima turi individualius poreikius, todėl biudžeto planavimo ir jo laikytis geriausia pavyks, jei pritaikysite pagal savo situaciją“, – aiškina pašnekovė.
Pabrėžtina, kad taupymas yra labai svarbi finansinės sveikatos dalis, todėl šeimos biudžete, nepaisant individualių poreikių, vietos šiai kategorijai tikrai turėtų likti. Pasak S. Strockytės-Varnės, sukauptas finansinės pagalvės rezervas gali užtikrinti ramų miegą ir padėti netikėtose situacijose, kaip pavyzdžiui, netikėtai patiriamos išlaidos dėl nelaimės, automobilio remonto ir pan. Be to, užklupus netikėtoms finansinėms išlaidoms, jas galima dengti iš sukauptos finansinės pagalvės – taip pavyksta išvengti brangių ir greitų paskolų. Visa tai, sako pašnekovė, suteikia ramybę.
„Finansinė pagalvė turėtų sudaryti nuo 3 iki 6 mėn. jūsų būtinųjų išlaidų. Tai reiškia, kad jei jūsų šeimos būtinosios išlaidos yra, tarkime, 1000 eurų, finansų pagalvė turėtų siekti nuo 3000 iki 6000 eurų. Jei jūsų 4 asmenų šeimos bendros būtinosios išlaidos siekia 2500 eurų, tuomet reikėtų sukaupti nuo 7500 iki 15000 eurų. Šiuos pinigus geriausia laikyti atskiroje sąskaitoje, terminuotame ar kaupiamajame indėlyje, kad bet kada galėtumėte šias lėšas susigrąžinti, o kol nesinaudojate pinigais dar ir uždirbtumėte palūkanų“, – aiškina ji.
Išskirtinio dėmesio verta išlaidų kategorija, reikalaujanti nemenkos mėnesinio biudžeto sumos, yra ir būsto paskolos įmokos. Anot S. Strockytės-Varnės, pastarosios neturėtų viršyti 20–30 proc. bendrų šeimos mėnesinių pajamų.
„Tai padeda užtikrinti, kad liktų pinigų kitoms būtinosioms išlaidoms padengti. Taip pat tokiu būdu užtikrinsite, kad pinigų liks taupymui. Lietuvoje yra leidžiamas 40 proc. įmokų ir pajamų santykis, tačiau tai jau yra didesnė rizika. Skolinantis tokiu santykiu turime būti užtikrinti savo pajamų tęstinumu ar planu, kaip didinsime savo pajamas. Tokio dydžio įmokų paskolos gali versti jausti didesnę finansinę naštą ir nerimą“, – sako finansų ekspertė.
Ketvirtas žingsnis – vaikų indėlis
Planuojant biudžetą šeimoje, derėtų apsvarstyti ir tai, kad šiame procese gali dalyvauti ir vaikai. Pasak pašnekovės, vaikų dalyvavimas sprendžiant finansinius klausimus yra naudingas ne tik jiems, bet ir visai šeimai.
„Tai padeda vystyti pokalbius apie pinigus, ugdo finansinį vaikų raštingumą ir atsakomybę už savo finansinius sprendimus nuo ankstyvo amžiaus. Tokiu būdu vaikai mokosi apie pinigų vertę, taupymą, išlaidų planavimą. Vaikai supranta ir jaučia atsakomybę, kad šeimos finansai yra riboti ir reikia numatyti būtiniausias išlaidas. Taip pat vaikai jaučiasi įtraukti į bendrus šeimos planavimo reikalus, o tai padeda dar labiau stiprinti ryšį su vaiku“, – biudžeto planavimo naudą kartu su vaikais pabrėžia S. Strockytė-Varnė.
Kada pradėti diskusijas apie finansus su vaikais? Pasak S. Strockytės-Varnės, vaikai jau nuo ankstyvo amžiaus – 5–10 metų – gali dalyvauti paprastuose finansų planavimo pratimuose. Šiems augant, finansinės užduotys gali sudėtingėti.
„Pavyzdžiui, einant į parduotuvę pakviesti vaikus vertinti kainas, rasti konkrečias prekes ar mokėti pasirinkti tik vieną daiktą. Žaidimų ir variantų gali būti įvairiausių priklausomai nuo vaiko gebėjimo, domėjimosi ir imlumo. Nuo 7 metų vaikai jau gali turėti savo asmenines banko korteles ir taip susipažinti su skaitmeniniais pinigais. Jei vaikai turi galimybę stebėti telefone sąskaitų likutį ir savo mokėjimus, kortelę galima išduoti ir anksčiau. Vaikai labai greitai mokosi ir perpranta visas skaitmenines subtilybes.
Su vyresniais vaikais (11–18 metų) jau galima kalbėtis apie tikslesnius biudžeto planus. Pavyzdžiui, kad ir leisti būti atsakingam už gyvūno išlaikymui skirtą biudžetą ar savo mokyklinių prekių, būrelių biudžetą ir pan. Variantų mokytis yra daug, svarbiausia pasitikėti, leisti klysti ir reguliariai kalbėti apie pinigus su vaikais“, – sako pašnekovė.