Žmonės pavydi laimėjusiems, kalbos apie bankrotus nėra visiška tiesa
Psichologė P. Bielinytė sako ne visai sutinkanti su tuo, kad žmonės, laimėję loterijoje, dažniausiai ilgai laimingi nebūna. Klaidinga manyti, jog laimėjimas loterijoje griauna gyvenimus, tačiau sutinka su tuo, kad tokia nuomonė yra įprastas dalykas.
Šiuo klausimu psichologė pamini statistiką. Per pastaruosius metus žurnalas „Forbes“ neoficialiai apklausė dešimtis žmonių, klausdami, ar jų nuomone, laimėjimas loterijoje ilgainiui yra teigiama ar neigiama patirtis. Didžioji dauguma dalijosi pamąstymais, kad laimėjimas yra destruktyvu. Ir tokiam visuomenės požiūrio formavimuisi turi įtakos keli dalykai. Pirmiausiai žiniasklaidos pranešimai apie sužlugdytus loterijos laimėtojus ir jų gyvenimus.
Taip pat, klaidingi įsitikinimai apie loterijos laimėtojus kyla iš dažnai cituojamos statistikos, pavyzdžiui, kad 70 % loterijos laimėtojų bankrutuoja per kelerius metus nuo laimėjimo. Tokia ar panaši bankroto statistika kartojama taip dažnai, kad ji laikoma faktu. Tačiau tai nėra faktas. 70 % statistika yra paimta iš 2001 m. Nacionalinio finansinio švietimo fondo (NEFE) sušaukto ekspertų simpoziumo apie netikėtų finansinių padarinių poveikį.
Vienas iš ekspertų paminėjo 70% statistiką, kurią pasigavo žiniasklaida. Ši statistika pasklido ir įsitvirtino labai greitai.
„Štai čia man įdomus, psichologinis momentas yra tai, jog dažniausiai ši statistika daugumą džiugina. Tai galima paaiškinti tuo, jog žmonės pavydi. Pavydą sukelia neteisybės jausmas. kuris siejasi su tuo, jog kitas be kažkokių didelių pastangų gavo didelės naudos. Pavydas taip pat gali būti susijęs ir su socialiniu palyginimu – žmonės lygina savo pasiekimus su kitų pasiekimais ir tokie kitų staigūs laimėjimai tampa tarsi grėsmė jų pačių savivertės jausmui, tuomet gali kilti ir baimės ar nerimo jausmas prarasti savo statusą ar kažkokį pranašumą“, – sako psichologė P. Bielinytė.
Iš vienos pusės – laimė, iš kitos – konfliktai šeimoje dėl pinigų valdymo
Į klausimą, kai laimi vienas iš šeimos narių laimi didelę sumą, kaip jaustis kitam ir nepakliūti į aukos padėtį bei kaip laimėjusiam nesusireikšminti, psichologė P. Bielinytė atsako, kad reiktų orientuotis į teigiamus pokyčius, kurie gali atsirasti dėl laimėjimo.
„Reiktų stengtis nepriklausyti finansiškai nuo artimojo laimėjimo ir vis tiek išlaikyti savo finansinį savarankiškumą. Galima pasikalbėti apie tai, ko tikitės iš laimėjimo. Išlaikyti nuolankumą ir atsakingą požiūrį. Prisiminti, kas buvo svarbu prieš laimėjimą ir laikytis tų pačių vertybių. Nenutraukti bendravimo su artimaisiais ir draugais. Nepriklausyti nuo laimėjimo siekti asmeninių tikslų, sukurti sau naujus tikslus, kurie nebus susiję su laimėjimu“, – pataria psichologė.
Paklausus, kokius iššūkius staigus praturtėjimas atneša porai ar šeimai iš esmės, P. Bielinytė sako, kad tai gali turėti įvairių poveikių šeimai: „Laimėjimas teikia laimę, juk tai teigiamas emocinis įvykis, keliantis nuotaiką, didelį džiaugsmą, adrenaliną, didina pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis. Didelis laimėjimas gali suteikti galimybę įgyvendinti svajones, pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti su finansais susijusi stresą, atveria galimybes investuoti ar padėti kitiems. Be to, laimėjimas gali atnešti ir socialinį pripažinimą. Finansinė nepriklausomybė gali suteikti daugiau saugumo. Tačiau, taip pat dėl to gali kilti konfliktų dėl pinigų valdymo, ypatingai tada, jei šeimos nariai turi skirtingus lūkesčius ir prioritetus“.
Kaip nesusipykti su artimaisiais
Susidūrus su neigiama patirtimi po laimėjimo, psichologė kviečia pasirūpinti pusiausvyra šeimoje: „Aptarti laimėjimą su šeimos nariais, išsakyti savo jausmus ir lūkesčius. Kartu su šeima sudaryti aiškų finansinį planą, nusistatyti prioritetus ir tikslus. Visiems būti įsitraukusiems ir sudaryti galimybes visiems šeimos nariams dalyvauti sprendimų priėmimuose. Nepamiršti bendro laiko kartu tam, kad išlaikyti santykius ir išvengti konfliktų. Apsvarstyti galimybes išlaikyti privatumą tam, kad sumažinti spaudimą iš aplinkos“.
P. Bielinytė sako, kad vienas iš iššūkių gali tapti pavydo jausmas, nes būna jaučiame, ką jaučiame ir to išvengti, kad ir kaip norėtume, gali nepavykti. Tuomet reiktų pasikalbėti su tais žmonėmis, kurie jaučia pavydo jausmą, paaiškinti savo situaciją. Būkite supratingi, nesmerkite dėl kilusio jausmo, būkite empatiški. Neakcentuokite laimėjimo ir padėkite pamatyti supavydėjusiajam galimybes, kurios gali atsirasti ir jam.
„Apskritai po laimėjimo raginčiau stabtelti toje euforinėje būsenoje ir pergalvoti, susidėlioti savo prioritetus nenukrypstant nuo moralinių ir vertybinių savo ir savo šeimos normų. Tuomet laimėjimas iš ties gali tapti teigiamu patyrimu, kuris gali net ir sustiprinti šeimos santykius. taip pat svarbu turėti realistiškus lūkesčius kasdienybei, aiškiai suprasti, kad laimėjimas iš esmės neturi keisti santykių su artimaisiais, vertybių, tad reiktų nepamesti savęs, išlaikyti viską kas buvo sukurtą ir iki laimėjimo. Taip pat svarbu skirti laiko ir dar kartą apsvarstyti, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime“, – sako psichologė.
Pasak P. Bielinytės, labai svarbu atvirai bendrauti, sudaryti aiškų finansinį planą ir kartu spręsti iškilusias problemas, priimti bendrus sprendimus. Išklausyti kitų šeimos narių nuomones be kritikos, nes tai padeda suprasti skirtingus požiūrius. Ieškoti kompromisų, nustatyti aiškias ribas dėl pinigų dalijimosi su kitais, kaip apskritai bus bendraujama ir kalbama apie laimėjimą su kitais asmenimis. Jei nesutarimai išlieka, apsvarstyti galimybę kreiptis į finansų patarėją, psichoterapeutą, mediatorių.
Psichologė sako, kad pokalbis prieš tai apie dalyvavimą loterijose iš esmės gali užkirsti kelią nesusipratimams ir galimiems konfliktams ateityje arba, pavyzdžiui, sukurti emocinę paramą iš partnerio jei paaiškėtų, kad laimėjimas stipriai galėtų keisti gyvenimą. Atviras bendravimas gali padėti išlikti abiems toje pačioje pusėje, jei visgi laimėtumėte, jis supažindina abi puses su tuo, ko galima tikėtis.
„Kalbėtis svarbu ir dėl to, kaip loterijos bilietų pirkimas yra vertinamas poroje ar šeimoje, kas tai leidžia nusistatyti ribas, kiek pinigų būtų priimtina skirti loterijoms, kad tai nepakenktų bendram biudžetui, bendriems planams. Tai gali padėti suprasti ar jų pirkimas apskritai atitinka bendrus finansinius planus“, – sako P. Bielinytė.
Banko atstovė išskiria impulsyvumą, netinkamą finansų planavimą, pasirenkamas pernelyg dideles rizikas
Inga Miliauskienė, SEB privačios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė pastebi, kad viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro staigiai praturtėję žmonės yra impulsyvus elgesys. Staigus turtas dažnai paskatina žmones skubiai įsigyti prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar kitas brangias prekes, taip pat investuoti į rizikingus verslus, neturint tinkamų žinių, darant sprendimus, pasikliovus draugų ar kolegų istorijomis, ypač jei kalba eina apie menkai žinomus ir rizikingus sprendimus.
„Neatlikus išsamios analizės, tokios investicijos gali sukelti didelių nuostolių. Žmonės, kurie staiga praturtėja, dažnai pradeda manyti, kad juos sėkmė lydės nuolat, tad neįvertina rizikų. Kas dar labai svarbu, tai yra diversifikuoti investicijas. Rizikas sumažinti ir apsaugoti kapitalą nuo rinkos svyravimų galima paskirstant savo lėšas tarp skirtingų turto klasių, sektorių ir geografinių regionų.
Tad iš pradžių nereikia skubėti, svarbu skirti laiko apmąstymams, kad aiškiai apibrėžtumėte, kokius tikslus norite pasiekti su gautomis lėšomis, ir kur jas paskirstyti. Tai leis išvengti neapgalvotų pirkinių ar investicijų“, – pataria I. Miliauskienė.
Netinkamas finansų planavimas, pasak pašnekovės, yra dažnai pasitaikanti klaida ir dėl to, kad daugelis staiga praturtėjusių asmenų ignoruoja profesionalių finansų patarėjų rekomendacijas, manydami, kad jie patys gali geriau valdyti savo turtą, kas juos būna ir nuveda prie prastų finansinių sprendimų. Stategija, finansinė drausmė ir atsargumas, sprendžiant dėl naujo gyvenimo būdo yra esminiai dalykai, padedantys apsaugoti kapitalą. Be to, investicijos į savo finansinį išsilavinimą padeda geriau suprasti turto valdymo ir investavimo principus. Net ir didelė suma gali greitai išsekti, jei nėra aiškaus finansinio plano.
„Renkantis investavimo sprendimus, ar tai būtų terminuoti indėliai, obligacijos, fondai, akcijos ar nekilnojamas turtas svarbu ne tik turėti aiškią strategiją ir jos laikytis, bet ir įsivertinti esamą situaciją bei nuolat stebėti pokyčius rinkoje. Pravartu sekti naujienas, pasitelkti knygas, dalyvauti seminaruose, konsultuotis su profesionalais. Visa tai padės apsaugoti kapitalą nuo neapgalvotų sprendimų net ir atsiradus neplanuotoms pagundoms“, – sako finansų ekspertė.
Turtingus žmones spaudžia artimieji, stebi sukčiai, o noras gyventi prabangoje išaugina kitus iššūkius
Kitas staiga praturtėjusiųjų iššūkis, kuri išskiria I. Miliauskienė, tai – spaudimas iš aplinkos. Artimųjų ir draugų lūkesčiai gali priversti žmones neapgalvotai išlaidauti, o tai tik dar labiau didina riziką iššvaistyti turtą, todėl nusistatykite ribas, kiek galite padėti artimiesiems, nepamindami savo finansinių tikslų. Neretai žmonės, laimėję loterijose, net pasirenka anonimiškumą, kad išvengtų nepageidaujamo dėmesio.
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali prisidėti prie greito turto praradimo. Pradėjus gyventi prabangoje, dažnai padidėja kasdienės išlaidos, o prabangūs įpročiai išaugina finansinius įsipareigojimus, ypatingai ilgalaikėje perspektyvoje. Tad kontroliuokite išlaidas, kad gauti pinigai staiga neišsektų.
Kitas svarbus aspektas, pasak pašnekovės, kad loterijų laimėtojai patraukia ir nesąžiningų finansų patarėjų, finansinių sukčių dėmesį. Todėl svarbu labai atidžiai rinktis finansų patarėjus, nepakliūti ant investicinių sukčių kabliuko. Investicinių bendrovių, kaip ir visų finansų rinkos dalyvių, veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko. Licencijuotų įmonių sąrašą galima rasti Lietuvos banko svetainėje: https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai
Itin turtingi žmonės siekia išlaikyti turto vertę ir pastovų pinigų srautą
Į klausimą, kiek tenka susidurti su dideles sumas turinčiais lietuviais ir kur jie dažniausiai investuoja, I. Miliauskienė atsako, kad jos vadovaujamame departamente kasdien dirbama su didesnį finansinį turtą valdančiais klientais, kurie turi įvairių investicinių tikslų. Dalis jų investuoja į savo verslą, tačiau nemaža dalis ieško kitų alternatyvų, diversifikuodami savo investicijas, rinkdamiesi įvairias turto klases bei finansines priemones. Iš esmės su kiekvienu klientu yra individualiai aptariami jo investavimo tikslai, atsižvelgiama į daug sudedamųjų dalių ir poreikių ir parenkama strategija.
Privačiosios bankininkystės klientai renkasi ir patikėjimo pagrindais valdomų portfelių paslaugą, ir portfelio valdymo paslaugas konsultavimo pagrindais, kai sprendimus priima pats klientas, remdamasis banko pateiktomis, asmeniškai klientui pritaikytomis rekomendacijomis. Tarp rekomendacijų gali būti įvairūs finansiniai instrumentai: indėliai, akcijos, pasyviai ir aktyviai valdomi fondai, obligacijos, priklausomai nuo to, kas geriausiai atitinka kliento tikslus bei investavimo strategiją. Patarėjo vaidmuo svarbus tuo, kad jis padeda ne tik parengti ir įgyvendinti investavimo strategiją, bet ir reguliariai prižiūrėti bei teikti savalaikes rekomendacijas besikeičiančiose rinkose.
„Remiantis mūsų patirtimi, itin didelį finansinį turtą valdantys klientai paprastai nesiekia jo didinti, jie linkę rinktis sprendimus, kurie išsaugo turto vertę, generuoja pastovų pinigų srautą, iš kurio klientai dengia savo kasdienes išlaidas“, – pastebi Miliauskienė.
