Didžiausias pavojus išleisti daugiau nei planuota kyla tiems, kurie neturi aiškaus plano. Įpročio atsakingai dėlioti išlaidų eilutę neturintys gyventojai šventiniu laikotarpiu gali nemenkai nukentėti – viliojantys pasiūlymai, meilė artimiesiems ir dėmesys draugams gali paskatinti pirkti ir dovanoti net ir tai, kas neįkandama piniginei.
„Viskas vyksta tarsi savaime – kalėdinė nuotaika ir šventinė aplinka diktuoja poreikį švęsti, lepinti artimuosius, pasimėgauti ir „uždaryti“ metus nieko sau negailint. Tačiau sausio pradžioje pinigų likutis sąskaitose dažnai sugrąžina mus į realybę. Pasibaigus šventiniam triukšmui, daugelis pradeda skaičiuoti išlaidas, vertinti savo finansinę situaciją ir galvoti apie ateities planus. Tai natūralus ciklas, kai po aktyvaus vartojimo atsiranda poreikis stabilizuoti finansus“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Pagrindinės klaidos, pasak pašnekovės, kurias darome valdydami savo pinigus – aiškaus biudžeto ir taupymo plano neturėjimas, impulsyvios išlaidos ir dažnai per dideli prisiimti finansiniai įsipareigojimai, verčiantys gyventi „nuo algos iki algos“. Tad norint, kad mintys apie ateitį nekeltų galvos skausmo, teisingai dėlioti metų biudžetą pravartu nuo pat jų pradžios. Tinkamas ir savalaikis planavimas – kelias į gerą finansinę sveikatą.
„Metų pradžia yra idealus laikas peržiūrėti savo finansus ir išsikelti tikslus. Tai tarsi švarus popieriaus lapas – galimybė įvertinti praėjusių metų klaidas, nustatyti prioritetus ir sudaryti biudžetą ateinantiems mėnesiams. Geri finansiniai įpročiai, tokie kaip pajamų ir išlaidų stebėjimas, taupymo plano sudarymas ar investavimo galimybių paieška, padeda užtikrinti stabilumą visus metus“, – aiškina pašnekovė.
Biudžeto planavimas. Nuo ko pradėti?
Prakalbus apie metų biudžeto planavimą, ne visiems gali būti aišku, nuo ko pradėti. Ypač, kai kalba pasisuka apie ilgojo laikotarpio planus. Vis dėlto, S. Strockytė-Varnė aiškina, kad čia svarbu laikytis kelių kertinių patarimų, kurie žingsnis po žingsnio padės susistyguoti finansus.
„Pirmiausia rekomenduočiau apžvelgti buvusių metų išlaidas bei tai, kaip sekėsi siekti tikslų, kuriuos buvote išsikėlę prieš metus. Tenka pripažinti, kad ne visus finansinius tikslus pavyksta įgyvendinti. Taip dažnai atsitinka dėl kelių priežasčių: tikslai yra labai dideli ar nekonkretūs, pamirštame sekti jų progresą ir, galiausiai, sunkiai atsisakome impulsyvių pirkinių, kurie suteikia momentinį džiaugsmą, tačiau ištuština piniginę ir atitolina nuo ilgalaikio tikslo. Vienas pagrindinių finansinių tikslų yra didinti savo kapitalo vertę: t. y. neišleisti visų uždirbtų pinigų, o dalį jų įdarbinti, atidėti ateities vartojimui“, – sako ji.
Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad po Naujųjų metų daugiau pinigų neatsiranda, todėl net jei anksčiau nepavykdavo atsidėti pinigų taupymui ar investavimui, reikia rasti būdų keisti įpročius – ko galėtume atsisakyti, kad liktų pinigų ir finansiniams tikslams.
„Taigi, prieš pradedant rašyti finansinius pažadus, svarbu pradėti nuo buvusių išlaidų apžvalgos. Jei niekada nesekėte savo išlaidų, peržiūrėkite banko paruoštas išlaidų suvestines ar tiesiog sąskaitų išrašus, juos lengva išsitraukti .xml formatu ir sugrupuoti pagal specialias kategorijas. Atkreipkite dėmesį į išlaidas, kurios nebuvo tokios būtinos ir nusistatykite konkretų tikslą, kiek norite sumažinti tokias išlaidas kitąmet. Taip pat sugalvokite, kaip tai stebėsite. Rekomenduojama savo išlaidas apžvelgti dažniau negu kartą per metus, kad nepamirštumėte savo plano“, – patarimais dalijasi ji.
Antras žingsnis – apžvelgti savo taupymo ir investavimo situaciją: Ar pakankamai taupote? Ar turite sukaupę finansų pagalvę (3–6 mėn. būtinųjų išlaidų sumą). Kiek esate sukaupę pensiniuose fonduose? Kaip atrodo jūsų draudimo sutartys? Ar viskas jus tenkina?
„Bendra apžvalga padės numatyti aiškesnius tikslus ir pažadus sau ar pokyčius ateinantiems metams. Svarbu peržiūrėti ir savo ilgalaikius investavimo tikslus. Ar mano strategija vis dar atitinka mano toleranciją rizikai? Ar pakankamai diversifikuotas mano portfelis? Ar norėčiau pridėti papildomų investicijų? Ar lieku prie to paties plano, kaip ir anksčiau? Žinome, kad investuojant svarbu išlikti kantriems ir nuosekliems. Jei dar nepradėjote investuoti, gal ateinantys metai galėtų būti puikus startas“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Investuoti, sako finansų ekspetė, šiandien gali kiekvienas. Todėl Naujųjų rezoliucija gali būti ne tik sporto klubo lankymas nuo sausio 1-osios, bet ir investavimas, kuris šiandien tampa įprastu ir nesudėtingu reiškiniu gyventojams.
„Yra sukurta daug skirtingų skaitmeninių produktų, tokių kaip investicijų robotai, nuo kurių ir galima pradėti. Jie, atsižvelgdami į Jūsų atsakymus apie finansinę situaciją, investavimo tikslus ir toleranciją rizikai, sukuria investicinį portfelį ir viską atlieka už jus. Jums belieka pasirinkti sumą, nuo kurios norite pradėti. O pradėti galima kad ir nuo vieno euro. Tai puikus būdas startuoti ir atrasti sprendimus ir būdus investuoti bei kaupti kapitalą.
Žinoma, pradėti reikėtų mažomis sumomis ir po truputį, kad pajustumėte ką reiškia investuoti, kaip viskas keičiasi, kaip toleruojate svyravimus ir pan. Svarbiausia yra pradėti. Tuomet atsiranda motyvacijos domėtis, mokytis apie investavimą ir susipažinti vis daugiau ir daugiau su skirtingais finansiniais instrumentais. Svarbu nepamiršti ir esminių investavimo principų – pradėti tik tada, kai esate sukaupę finansinę pagalvę, kuri lygi 3–6 mėn. būtinųjų išlaidų sumai, investuoti disciplinuotai ir periodiškai. Ir prisiminti, kad investavimas yra ilgalaikis lėtas procesas, kuriame rezultatui pasiekti reikia laiko ir kantrybės“, – pabrėžia pašnekovė.
Trečias ir paskutinis žingsnis, tačiau ne privalomas, – apsvarstyti, kokius finansinius įpročius galima automatizuoti.
„Pavyzdžiui, periodinį investavimą ar reguliarias santaupų įmokas. Jei trūksta iki tinkamos finansinės pagalvės, pamėginkite nusistatyti sumą kas mėnesį ir automatizuotai perveskite tą sumą į atskirą sąskaitą, kol sukaupsite reikiamą sumą. Automatizacija padeda išlaikyti discipliną ir užtikrina, kad neatsiras pagunda „pamiršti“ kaupti kapitalą“, – sako finansų ekspertė.
Finansinė sėkmė, pasak pašnekovės, „priklauso nuo nuoseklumo ir aiškiai, konkrečiai apibrėžtų tikslų, todėl kuo detaliau juos aprašysite ir susikursite planą, kaip to sieksite, tuo lengviau bus pasiekti visa, ką suplanavote ateinantiems metais“.
Kaip atskirti „gerąsias“ skolas nuo „blogųjų“?
Svarbu pabrėžti ir tai, kad planuojant metų biudžetą, neretai galvojama priešingai ir judama lengvesniu keliu – įvairios skolinimosi galimybės ir jas įgyvendinančios platformos suteikia greitą būdą finansinėms injekcijoms, kurių gali trukti ne tik metų pradžioje, bet ir eigoje. Vis dėlto, geros finansinės sveikatos siekiantis žmogus turėtų atsargiai žiūrėti į skolinimąsi – tai nėra išeitis finansinei laimei. Tą, planuojant metų biudžetą, irgi reikėtų turėti omenyje.
„Gerosios“ skolos yra tos, kurios prisideda prie jūsų finansinio ar asmeninio augimo. Paprastai tariant, sukuria jums papildomą vertę, kuri gerokai aukštesnė nei mokamos palūkanos už įsipareigojimą. Pavyzdžiui, paskola būstui, investicija į mokslą ar verslą, kuris generuos aukštesnes pajamas ateityje. O „blogosios“ skolos – tai įsipareigojimai, skirti finansuoti vartojimo prekes ar pramogas, kurios neprideda vertės ateičiai, pavyzdžiui, paskolos atostogoms, vestuvėms, kalėdinėms dovanoms ar brangiems, bet tik tam momentui reikalingiems pirkiniams. Pirkimo džiaugsmas greitai išblėsta, o už pirkinį tenka dar ilgą laiką mokėti.
Žinių trūkumas apie paskolas gali pakišti koją žmonėms – dažnai trūkstant finansinio raštingumo žinių, gyventojai gali pirmiausia pervertinti savo galimybes grąžinti paskolą, taip pat dažnai nesupranta skolos tikrosios kainos, mokamų palūkanų normų ar grąžinimo sąlygų. Todėl ypač svarbu nuo ankstyvo amžiaus ugdyti finansinius įgūdžius ir supratimą apie atsakingą skolinimąsi“, – dar vienu svarbiu patarimu dalijasi pašnekovė.