Daugiau nei 7 metus aktyviai investuojanti dviejų vaikų mama, iniciatyvos moterysinvestuoja.lt įkūrėja Laura Šeškienė sako, kad jos skyrybos buvo tas spyris, kuris privertė susimastyti apie teisingų finansinių sprendimų svorį: „Šeimoje patyriau, kad blogas finansinis sprendimas gali atimti iš šeimos namus. Taip pat mačiau, kad finansiškai priklausoma moteris gali būti labai nesaugi ir pažeidžiama. Investavimas ir efektyvus finansų valdymas man suteikia daug laisvės, ramybės ir užtikrintumo dėl savo ir dukrų ateities“.
Į klausimą, kur šiandien lietuvės moterys investuoja, finansinio raštingumo ir investavimo klausimais edukuojanti L. Šeškienė sako pastebinti, kad daugiausia moterys pinigų laiko indėliuose, jei tai galima vadinti investavimu. Populiarus yra nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, dažnai moterys turi pensijų fondus ir kaupia per gyvybės draudimo sutartis. Rečiau investuoja į pavienes akcijas ar kriptovaliutas.
Paklausus į kokias konkrečias įmones dažniau renkasi investuoti lietuvės, L. Šeškienė atsako, kad negalėtų išskirti vienos, nes investuojančių į pavienes kompanijas ne tiek ir daug, o tų kurios investuoja, pasirinkimai labai nesiskiria nuo vyrų, kaip pavyzdys, į didįjį septynetą – „Apple“, „Microsoft“, „Meta“, „Alphabet“, „Nvidia“, „Amazon“, „Tesla“. Moterys taip pat mato technologijų sektoriaus perspektyvas ir noriai investuoja į jį.
Investicijos į kriptovaliutas – vienos pelningiausių, NT nebėra taip patrauklu
„Pati daugiausiai periodiškai investuoju per investicinius fondus. Jie man labiausiai pasiteisino kaip patogi, patikima, laikui neimli investavimo priemonė. Kažkada atrodė, kad kriptovaliutos yra rizikingiausios mano portfelyje, tačiau kol kas tai yra viena pelningiausių investicijų.
Pasikeitus geopolitinei situacijai kitaip vertinu nekilnojamo turto Lietuvoje rizikingumą. Kažkada atrodė kad NT yra gan saugi mano portfelio dalis, dabar vertinu kiek kitaip.
Akcijos yra ta priemonė, kuri yra man pati įdomiausia, tačiau gyvenimo tempas ir laiko stoka neleidžia per daug skirti dėmesio, todėl bent išmokau nedaryti skubotų sprendimų pirkti, ir jei negaliu rimtai pasigilinti apie vieną ar kitą akciją, tuomet arba laukiu kol galėsiu skirti laiko, arba investuoju į fondus“, – į klausimą, kur investuoja pati, atsako L. Šeškienė.
Neišmanymas apie investavimą sukelia baimes ir nepasitikėjimą savimi
„Įprastai moterys investuojama nuo 50 iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Kartais moterys turi prikaupusios papildomų santaupų ir jaučia, kad jau yra pasiruošusios jas investuoti, nes supranta, kad praranda pinigus laikydamos tiesiog sąskaitoje ir tai joms su laiku pradeda kelti vis didesnį nerimą nei galimybė prarasti pinigus investuojant“, – pastebi investuotoja.
Į klausimą, dėl ko jos manymu dažniausiai nerimauja norinčios investuoti moterys, L. Šeškienė atsako, kad didžiausias nerimas – trūksta žinių ir su tuo ateinanti baimė, kad padarys netinkamus sprendimus ir praras pinigus: „Dažnai neinvestavimo problema yra ne tik žinių, bet ir finansų trūkumas. Jei moteris turi šeimą, dažniausiai savo pinigus išleidžia šeimos poreikiams ir investavimui lėšų nebelieka. Žinių trūkumas sukelia moterims ir gėdos jausmą, mažina pasitikėjimą savimi. Moterys supranta, kad investavimas yra būtinas, tačiau jaučiasi keistai, kai, pavyzdžiui, užima ir geras pareigas darbe, ir pajamas turi nemažas, tačiau apie investavimą nieko nežino ir dėl to kažkiek net kompleksuoja, nežino nuo ko pradėti“.
Paklausus, kokius duotų esminius patarimus, norinčioms pradėti investuoti moterims, L. Šeškienė sako, kad nebijoti pradėti net ir visko iki galo gerai nesuprantant, vengti „kai viską žinosiu, tada pradėsiu“ būsenos. Taip pat pradėti nuo bet kokios komfortiškos sumos, tai gali būti keli ar keliasdešimt eurų. Ir dar vienas patarimas, kad geriausia pradėti nuo plačiai diversifikuotų investicinių fondų ir į juos investuoti periodiškai.
Pusė šalies moterų niekur neinvestuoja
SEB banko iniciatyva neseniai atliktas tyrimas rodo, kad beveik pusė (47 proc.) moterų Lietuvoje neinvestuoja – tiek respondenčių tikino neinvestavusios į jokias finansines investicines priemones, nekilnojamąjį turtą, auksą, meno kūrinius ar jokią kitą turto klasę. Palyginti, kad niekur neinvestuoja atsakė 32 proc. vyrų.
„Jei lyginame šių metų tyrimo duomenis su anksčiau atliktais tyrimais, matome, kad padėtis šiek tiek gerėja, tačiau kol kas iš esmės nesikeičia. Pavyzdžiui, 2021 m. atlikto tyrimo duomenis, jokių investicijų neturėjo daugiau – 54 proc. moterų.
Tai patvirtina ir LB atliktas tyrimas, kuris rodo, kad vyrai mūsų šalyje ir toliau išlieka aktyviausi investuotojai, tuo tarpu moterys, nors jų įsitraukimas didėja kiekvienais metais, vis dar sudaro tik kiek daugiau nei 30% investuojančiųjų.
Jei analizuojame savo banko duomenis, taip pat matome, kad vyrai investuotojai kol kas dar yra aktyvesni. Pavyzdžiui, beveik 70 proc. banko klientų, kurie investuoja naudodamiesi SEB investicijų robotu, sudaro vyrai ir tik 30 proc. jų sudaro moterys. Panašios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.
Per mažai uždirba, neturi žinių, bijo prarasti pinigus
Paklausus, kokios moterų neįsitraukimo į investavimą priežastys, K. Ruseckienė atsako, kad viena iš galimų tokios situacijos priežasčių – vis dar mažesnis vidutinis moterų uždarbis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis siekia 13,6 procentus. Nemaža dalimi tai lemia, kad moterys vis dar dažniau renkasi dirbti mažiau mokamose srityse – moterų dauguma vyrauja sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Savaime suprantama, kad mažesnės finansinės galimybės palieka mažiau erdvės santaupoms, investicijoms.
Pasak pašnekovės, skiriasi ir priežastys, kurias įvardija moterys ir vyrai, paklausti, kodėl neinvestuoja. Dažniausia moterų nurodoma priežastis – jos nežino nuo ko pradėti ir neturi reikiamų žinių apie investicijas. Taip mano beveik dvigubai daugiau moterų (41 proc.) negu vyrų (23 proc.). Vertindamos savo žinias apie investavimą penkių balų skalėje moterys taip pat dvigubai dažniau negu vyrai savo išmanymą įvertina žemiausiu balu – vienetu.
„Šie rezultatai rodo, kad tarp moterų, labiau negu tarp vyrų, vis dar gajus mitas, kad investavimas yra sudėtinga veikla, reikalaujanti specifinių žinių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje investavimą gerokai palengvina specialiai tam sukurti skaitmeniniai sprendimai. SEB bankas prieš trejus metus pristatė naujovę rinkoje – investicijų robotą mobiliojoje programėlėje, kuris atlieka konsultanto funkciją ir leidžia gyventojams pradėti investuoti per 15 minučių – užduoda klausimų apie kliento pageidaujamą investicinę paslaugą, investavimo tikslus, toleruotiną riziką, esamą finansinę situaciją. Išanalizavus gautą informaciją, pasiūlomas tinkamas sprendimas. Pradėti investuoti į investicinius fondus, naudojantis SEB investicijų robotu, galima nuo 1 euro, į ETF – nuo 50 eurų“, – paaiškina K. Ruseckienė.
Tyrimo duomenis, pasak banko atstovės, moterims kur kas labiau būdinga ir nuo investavimo atgraso ir nuostolių baimė. Taip teigia 33 proc. moterų ir 23 proc. vyrų. Tai rodo mažesnį moterų polinkį rizikuoti, atitinkamai moterys dažniau ir renkasi žemesnės rizikos investicijas.
Daugiausiai investuoja į investicinį gyvybės draudimą, vis dar retai į biržos fondus
Tyrimo duomenis, pačios populiariausios moterų investicijos – investicinis gyvybės draudimas (22 proc.) ir trečios pakopos pensijų fondai (18 proc.). Nors šie investicijų pasirinkimai dominuoja ir tarp vyrų, jie kur kas dažniau negu moterys renkasi su aukštesne rizika, pavyzdžiui, akcijas, kriptovaliutas ar sutelktinio finansavimo platformas. Palyginti, į akcijas sako investavę 18 proc. vyrų ir tik 8 proc. moterų.
Moterys dvigubai rečiau negu vyrai renkasi ir modernius bei pasaulyje populiarėjančius investavimo sprendimus, tokius kaip biržoje prekiaujami fondai (ETF). Vertinant investuojančiųjų į nekilnojamąjį turtą duomenis, paaiškėjo, jog butai ir žemės sklypai dažniau atsiduria vyrų rankose. Tyrimo duomenimis, į juos yra investavę 20 proc. vyrų ir 13 proc. moterų. Taigi, čia irgi atsispindi didesnis vyrų finansinis pajėgumas.
Skatina moteris drąsiau investuoti kad ir nedidelėmis sumomis
Kalbant apie vidutines investicijoms skiriamas sumas, tyrimo duomenimis, didesnes negu 50 eurų sumas reguliariai investicijoms skiria 70 proc. vyrų ir 57 proc. moterų. Taigi, skirtumas – 13 procentų. Moterys nurodo dažniau investuojančios mažesnes, 20-50 eurų per mėnesį siekiančias sumas.
„Įdomu pastebėti tai, kad paklaustos, kodėl neinvestuoja, moterys rečiau negu vyrai nurodo, kad joms nepakanka santaupų. Vadinasi, moterys geriau suvokia tai, kad šiais laikais, norint pradėti investuoti, nereikia turėti sukaupus didelio kapitalo, o pradėti bandyti ir įkelti koją į investavimo pasaulį galima ir turint keliasdešimt atliekamų eurų per mėnesį, kurie ilgainiui gali padėti pasiekti savo finansinių tikslų ir gali suteikti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tikime, jog moterų aktyvumas investavimo srityje įgys didesnį pagreitį jau artimiausiu metu ir skatiname moteris labiau domėtis ir, svarbiausia, neatidėlioti“, – skatina drąsiai žengti pirmą žingsnį K. Ruseckienė.