Į ką investuoja lietuviai?
Priežasčių, lemiančių dalies gyventojų pasyvumą investiciniais klausimais, gali būti įvairių. Minėto banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė atkreipia dėmesį, kad bene dažniausiai vyraujantis mitas, stabdantis lietuvius nuo investavimo, yra įsitikinimas, jog tam reikalingos didelės sumos pinigų.
„Taip pat ir kiti su investavimu susiję mitai, t. y. specifinių investavimo žinių poreikis, skiriamas laikas nuolatiniam investicijų stebėjimui, netoleruojamos rizikos prisiėmimas, vis dar egzistuoja mūsų visuomenėje ir lemia nuolatinį atidėliojimą, kuris ir yra viena iš daugelio patyrusių investuotojų įvardijamų klaidų, nes laiko faktorius yra esminis sėkmės rodiklis, kalbant apie ilgalaikį kapitalo kaupimą“, – pastebi K. Ruseckienė, pabrėždama ankstyvo sprendimo investuoti priėmimo svarbą.
Laimei, investuojančių lietuvių dalis šalyje yra didesnė, lyginant su neinvestuojančių gyventojų dalimi. Banko pernai metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad įvairių investicijų turi daugiau negu kas antras, 53 proc., šalies gyventojas. Vis dėlto, investuojančių dalis auga ganėtinai lėtai. Pasak K. Ruseckienės, skaičiai nuo 2021 metų praktiškai nepasikeitė – tada tyrimas atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas, 52 proc., yra investavęs lėšų. Vadinasi, stebimas vos 1 proc. punkto pokytis.
Neramina tai, kad didelė dalis lietuvių vis dar galvoja, jog jų asmeninė finansinė padėtis priklauso ne nuo jų pačių priimamų finansinių sprendimų. Lietuvos banko duomenimis, tik 39 proc. lietuvių mano, kad yra patys atsakingi už savo finansinę padėtį. Ši gyventojų dalis per metus paaugo nežymiai – vos 1 proc. punktu, lyginant su 2023 metais. Galvojantys kitaip, dažniausiai kaltina valdžią, jos priimtus sprendimus, šalyje ar pasaulyje vykstančius kataklizmus ar kitas priežastis, susijusias su išorės veiksniais. Ta pati apklausa, K. Ruseckienės teigimu, rodo, kad tik 16 proc. sako tinkamai besiruošiantys pensijai.
84 proc. Lietuvių, kurie mano, kad pensijai ruošiasi netinkamai, viena iš perspektyvių alternatyvų galėtų būti investavimas. Pastarojo krypčių gali būti pačių įvairiausių.
„SEB banko užsakymo pernai atlikto tyrimo duomenimis, populiariausia investavimo kryptis yra gyvybės draudimas, jį turi 21 proc. investuojančių gyventojų. Jų dalis, lyginant su 2021 m., išaugo 4 procentiniais punktais. Prieš dvejus metus buvusi populiariausia investavimo kryptis – nekilnojamasis turtas (NT) – 2023 metais buvo antroje vietoje. Į NT yra investavę 16 proc. gyventojų. NT, kaip investicijos, pasitraukimą į antrą vietą galėjo lemti rinkos situacija, išaugusios EURIBOR palūkanos.
Trečia pagal populiarumą kryptis – trečiosios pakopos pensijų fondai, į juos teigė, kad yra investavę 14 proc. gyventojų. Į kriptovaliutas ir sutelktinio finansavimo platformas buvo investavę po 8 procentus respondentų, po 5 proc. – į auksą ir investicinių fondų vienetus“, – tyrimo rezultatus apžvelgia pašnekovė.
To paties tyrimo duomenys rodo, pastebi ekspertė, kad neinvestuojančius gyventojus labiausiai domino galimybė investuoti į NT: „Tokie apklaustieji sudarė 33 proc. iš neinvestuojančių gyventojų. Akcijos buvo antra pagal populiarumą investicijų kryptis, o auksas – trečia. Matyti, kad neinvestuojantys gyventojai pirmenybę teikė investicijoms į materialų turtą, nors akcijos savo populiarumu irgi mažai nusileido.“
Kalbant apie tai, kokiu periodiškumu investuoja gyventojai, tas pats tyrimas rodo, kad investicijų krepšelį investuojantys lietuviai pildo kartą per mėnesį. Vadinasi, kaip teigia pašnekovė, investuoja reguliariai, periodiškai atideda pinigus.
„Dažniausiai tam gyventojai skiria nuo 21 iki 100 eurų per mėnesį. Panašius duomenis matome ir iš savo klientų elgsenos – banko klientai, besinaudojantys investicijų robotu ir investuojantys į investicinius fondus, vidutiniškai Lietuvoje per mėnesį investuoja 40 eurų, investuojantys į ETF – 92 eurus“, – situaciją apžvelgia ji.
Kokią sumą investuoti?
Kylant klausimui, kokią sumą investavimui reikėtų pasirinkti, K. Ruseckienė pabrėžia, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Laimei, egzistuoja universali taisyklė, kuri „sako, kad taupymui ir investavimui turėtume atidėti apie 20 proc. savo pajamų. Pirmiausia – tam, kad sukauptume finansinę atsargą nenumatytiems atvejams, vadinamajai juodai dienai“.
„Kalbant apie tai, kokia ta atsarga turėtų būti, jaunam žmogui reikėtų sukaupti bent 1–3 mėn. būtinųjų išlaidų dydžio sumą, 6 mėn. – šeimai, 6–12 mėn. – vyresniam žmogui. Turėdami tokią atsargą visada būsime ramesni dėl ateities, dėl galinčių nutikti nenumatytų atvejų ir mūsų finansai bus tvaresni. Šie pinigai turėtų būti lengvai prieinami – rekomenduojama juos laikyti kaupiamojo ar terminuotojo indėlio forma.
Viskas, kas sutaupoma virš atsargos ar artimiausiu metu planuojamų svarbesnių išlaidų, turėtų būti įdarbinama – investuojama, nes sąskaitoje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja. Paprastai tariant, metinei infliacijai siekiant apie 5 proc., kasmet 1 tūkst. sutaupytų eurų perkamoji galia sumenksta 50 eurų“, – pabrėžia pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai investavimo įrankiai leidžia investuoti nedidelėmis sumomis ir taip kapitalą ateičiai kaupti palaipsniui, be to, nereikia ir laukti, iki kol bus sukaupta reikšmingesnė suma investicijoms.
Ilgalaikio investavimo pranašumas
Paklausta, koks investavimo tipas yra pats tinkamiausias didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, ekspertė pabrėžia, kad geriausia rinktis periodinį ilgalaikį investavimą. Tai lemia kelios priežastys.
„Pirma, kai investuojame periodiškai nedidelėmis sumomis, mažiname ir investavimo „ne laiku“ riziką. Parastai tariant, jei didesnę pinigų sumą investuojame vienu kartu, turime turėti kur kas daugiau žinių apie finansų rinkas ir pasirinkti tinkamą investiciją. Tačiau jei investuojame periodiškai, nuosekliai, nedidelėmis sumomis, sumažiname investavimo „ne laiku“ riziką“, – aiškina ji.
Ekspertė skuba pateikti tokio investavimo pavyzdį.
„Tarkime, kad gyventojas nusprendžia kas mėnesį investuoti po 10 eurų, pirkdamas investicinio fondo vienetus, kurių kaina investavimo laikotarpio pradžioje siekia 10 eurų. Sakykime, kad, pirmą kartą įsigijus fondo vienetų, jų kaina pradeda nuosekliai mažėti ir mažėja devynis mėnesius iš eilės, kol dešimto mėnesio pabaigoje pasiekia 5,5 euro vertę. Tokiu atveju kas mėnesį investuodamas po 100 eurų gyventojas kas kartą nusipirks vis didesnį fondo vienetų skaičių ir taip sumažins savo investicijų vertės smukimą bei vidutinę investicinės priemonės įsigijimo kainą: dešimto mėnesio pabaigoje investicinio fondo vieneto kaina bus nukritusi 30 proc., o gyventojo investicijų į fondą vertė – tik 17 procentų.
Svarbu ir tai, kad, fondo vienetų kainai vėl pradėjus augti, gyventojas kur kas greičiau atgaus tai, ką prarado kritimo metu – fondo vienetų kainai po keturių mėnesių augimo pasiekus 7,5 euro vertę investicijų vertė jau bus lygi investuotam kapitalui, o kainai vėl grįžus į pradinį 10 eurų lygmenį gyventojo investicijų vertė bus maždaug 30 proc. didesnė už per šį laikotarpį investuotą kapitalą – vien dėl to, kad jis reguliariai pirko investicinio fondo vienetų tada, kai jų vertė buvo labiausiai kritusi“, – aiškina ji.
Šis paprastas pavyzdys, kaip sako ji, „įrodo, kad svarbu ne rasti tinkamą investuoti laiką, bet investuoti reguliariai. Ir stengtis nuosekliai didinti investuojamą sumą“.
„Tačiau net ir nutikus tokiai situacijai, reguliarus investavimas gali padėti pasiekti teigiamą portfelio grąžą net anksčiau negu vertybinių popierių kainos grįžta į pradinį lygį. Antra, investuojant ilgą laiką ima veikti ir sudėtinių palūkanų efektas. Sudėtinės palūkanos ir jų efektas žada lėtą, bet užtikrintą turtėjimą, todėl dažnai jos dar mėgstamos vadinti aštuntuoju pasaulio stebuklu, ar kaip A. Enšteinas, vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas, vienas didžiausių mūsų laikų genijų, sakė – sudėtinės palūkanos yra nuostabiausias matematinis atradimas.
Ypač jos tampa aktualios pasyvaus investavimo atveju per ilgą laikotarpį. Sudėtinės palūkanos ir jų efektas pasireiškia tuo, kad gaunate grąžą ne tik iš pradinių investuotų santaupų, bet ir iš sukauptų palūkanų, kurias uždirbote iš anksčiau investuotų santaupų“, – teigia pašnekovė.
Paprašyta įvardyti dažniausiai daromas investuotojų klaidas, K. Ruseckienė aiškina, kad „smulkieji investuotojai padaro daugiausia klaidų, kai leidžiasi užvaldomi emocijų ir bendros rinkoje vyraujančios nuotaikos“.
„Kol nepradeda investuoti, dažnas žmogus nežino, kokia rizika jam būtų priimtina. Pamačius neigiamą savo portfelio vertę, gali kilti baimė prarasti pinigus. Baimės skatinamas asmuo parduoda vertybinius popierius, patiria nuostolį ir graužiasi – daugiau sugrįžti į investicijų pasaulį nebenori.
Todėl itin svarbu suprasti, kai turite aiškią ilgalaikę strategiją, kad trumpalaikis triukšmas ir panika, kuri sukėlė ir jūsų portfelio vertės svyravimus, yra tik tos dienos vertė. O geriausia, ką tokiu atveju galima padaryti, tai prisiminti, kokie yra investavimo tikslai, trukmė ir strategija“, – pabrėžia banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.