Kojinėje laiko vis mažiau pinigų
Ekspertai pastebi, kad namuose laikyti santaupas vis mažiau populiaru, visgi žmonės labiau linkę taupyti, nei dalį pinigų investuoti.
„Taupymas nėra tas pats kas investavimas. Skirtumas tas, kad taupymas yra pinigų kaupimas ir laikymas saugiu būdu, be rizikos, arba su labai maža rizika. Tie pinigai naudojami kasdieniams poreikiams, jei prireiks šiandien ar rytoj. Investavimas – ilgesnio horizonto veiksmas ir su tam tikra rizika, todėl grąža didesnė. Taupo vis daugiau ir daugiau gyventojų. Taupymas gali turėtų įvairių formų. Nemažai gyventojų vis dar laiko savo santaupas namuose – apie 29 proc., bet rodiklis gerėja: prieš porą metų tas skaičius buvo gerokai didesnis – 33 proc., dar anksčiau – 39 proc. Tai gali būti susiję su tuo, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja, nors dar nėra labai aukšto lygio. Kita vertus, gal yra ir tam tikras nepasitikėjimas bankų sektoriumi, tačiau džiugu, kad vis daugiau gyventojų santaupas laiko bankų indėliuose – apie 24 proc. turi terminuotus indėlius, apie 12 proc. gyventojų laiko indėlius atskiroje sąskaitoje. Tai gali būti einamoji arba taupomoji sąskaita, kur taip pat gali gauti palūkanų“, – apie kintančius lietuvių įpročius pasakoja „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.
Pastebima, kad žmonės ne tik labiau linkę taupyti nei anksčiau, – vis labiau domimasi, kaip pinigus įdarbinti. Ekspertas sako, kad vienas svarbiausių dalykų taupant ar investuojant – planavimas.
„Planavimas gali būti įvairus, priklauso nuo kiekvieno finansinių galimybių. Jei didesnis pirkinys buvo nupirktas neplanuotai iš einamųjų lėšų, ne iš santaupų, tai vėliau, jei dar įvyks koks nors įvykis, kuriam prireiktų lėšų, jų gali jau nebūti. Taigi planuoti labai svarbu. Mūsų apklausa parodė, kad du trečdaliai gyventojų didesnius pirkinius planuoja ir trečdalis, galima sakyti, spontaniškai perka“, – žiniomis dalijasi pašnekovas.
Kiek atideda lietuviai: didžioji dalis nepersistengia
Žmonėms pasiekiama vis daugiau žinių apie finansų valdymą, bet, kaip sako V. Bernatavičius, ne visuomet žmonės tinkamai supranta savo finansinį raštingumą, kartais būna sau itin kritiški.
„Darome prielaidą, kad yra tam tikras lygis savikritikos ir gyventojai žiūri objektyviai į savo gebėjimus taupyti, visgi finansinis raštingumas vertinamas vis geriau ir geriau. 6 proc. vertina labai gerai, apie 32 proc. vertina gerai, tokių, kurie vertina blogai arba labai blogai, sako, kad neturi visiškai jokių žinių, yra 13 proc. Didžiausia dalis vertina vidutiniškai, teigia, kad įgūdžiai galėtų būti geresni, bet jie nėra tokie ir blogi“, – vardija pašnekovas.
Taupymo patarimų išties nemažai, visgi sunkmetis, didėjančios kainos koreguoja taupymo įpročius. Kiek atidėti pinigų, kiek jų taupyti, kad tai stipriai neribotų žmogaus ar šeimos?
„Tie žmonės, kurie daugiau uždirba, yra linkę atsidėti daugiau, tie, kurių pajamos mažesnės, savaime suprantama, taupo mažiau. Didžiausia grupė – 27 proc. respondentų – atsakė, kad jie atideda ir taupo 5–10 procentų. Tokių, kurie atideda virš 20 procentų, yra tik 7 proc. Tačiau jei pažiūrėtume į žmonių kategoriją, kurie uždirba daugiausia, matytume, kad atidedančių virš 20 proc. nuo savo pajamų yra dvigubai daugiau – apie 15 proc. Natūralu, kad tie, kurie gauna mažiausias pajamas, didesnę dalį išleidžia kasdieniams dalykams – maistui, būstui, tad nelabai lieka iš ko taupyti“, – sako banko vyriausiasis finansų pareigūnas.
Pinigai ir vaikai: dienpinigių politika ir atlygis už darbus
Pašnekovas pastebi, kad vaikų finansinis raštingumas taip pat gerėja – suaugusieji skiria tam laiko, nors kai kurios šeimos vis dar mano, kad to turėtų išmokyti mokykloje.
„Keičiamės į gerąją pusę. Kai kurie tėvai mano, kad tai – tik švietimo įstaigų atsakomybė, bet tokių labai nedaug, tik apie 12 procentų. Likusi dalis stengiasi ugdyti tam tikrus vaikų finansinius įpročius. 44 proc. sakė, kad vaikams skiria tam tikrą biudžetą, tai gali būti dienpinigiai. Taip pat nemaža dalis – virš 40 proc. – vaikams moka už tam tikrus buities darbus. Ir ekspertai, ir aš esu šiek tiek skeptiškos nuomonės dėl mokėjimo už buities darbus: iš vienos pusės, atsiranda įprotis taupyti tuos pinigus, kuriuos gauna, bet, iš kitos pusės, ar gauna už tą veiklą, už kurią ir turėtų gauti? Buities darbai – lyg ir visų reikalas, tėvai pinigų už tai negauna. Kitas dalykas, jei vaikai padeda atlikti darbus, už kuriuos tėvai gauna pinigų, sakysime, turi mažą ūkį, augina ir parduoda daržoves, o vaikai laisvalaikiu šiek tiek padeda, tuomet tikrai natūralu, kad už tai gautų pinigų“, – nuomone dalijasi V. Bernatavičius.