NT nuomos rinkoje – naujas žaidėjas: Vakaruose seniai populiarus modelis jau siūlomas Vilniuje

Pastaraisiais metais būsto kainoms rekordiškai kylant, žmonės nekilnojamąjį turtą pirkdavo statyboms net neprasidėjus. Vis dėlto per porą metų kai kurie būstai pabrango netgi daugiau nei trečdaliu. Kaip brangstantis nekilnojamasis turtas veikia būsto nuomos kainas, ar jaučiamas kainų kritimas ir kokių naujovių galime sulaukti šioje rinkoje?

Tendencija didmiesčiuose

„Šiuo metu daug filosofavimo, lūkesčių, emocijų, daug įsivaizdavimo ir galbūt ne tiek daug faktų. Kalbant apie lūkesčius, dėl kylančių palūkanų normų kainos turėtų pradėti kristi, mat apeliuojama į Švedijos ar Amerikos rinkas: jos buvo labiausiai perkaitusios ir didžiausi „burbulai“ buvo prognozuojami Kanadai, Naujajai Zelandijai ir panašiai; pradedama lyginti, kad ir pas mus turi būti kažkas panašaus. Pas mus faktai truputį kitokie. Statistika rodo, kad bent jau Vilniuje ir Kaune butų kainos išlaiko augimo kryptį. Ji nebėra tokia sparti, kokia buvo praeitais metais.

Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas kainų pamažėjimas. Mėnesio rezultatai kartais dar svyruojantys. Tos niūrios nuotaikos kažkiek, be abejo, persiduoda nekilnojamojo turto rinkai, bet palūkanų kėlimo faktas, mano vertinimu, yra per silpnas, kad staiga pradėtų veikti nekilnojamojo turto rinką. Reikia, kad palūkanos pakiltų labiau, pavyzdžiui, kaip Amerikoje, – būsto paskolos kainuoja nuo 6 iki 7 procentų, mums yra kur iki to kilti. Tik tada pas mus gali prasidėti kainų kritimas“, – skirtumus su kitomis šalimis vardija nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Anot pašnekovo, pastaruoju metu ne taip sparčiai augant nekilnojamojo turto kainoms, dalis potencialių pirkėjų jau kurį laiką stebi, kaip kinta rinka. Visgi nemaža dalis žmonių nepaiso nei centrinių bankų keliamų palūkanų, nei brangstančių paskolų ir toliau perka būstus.

„Vien tas faktas, kad rugsėjo mėnesį Lietuvoje išduota beveik 200 milijonų eurų būsto paskoloms (o tai yra arti visų laikų rekordų, daugiau buvo tik rugpjūčio mėnesį), rodo, jog dalis visuomenės, potencialių pirkėjų toliau perka nekilnojamąjį turtą ir toliau skolinasi, nors palūkanos didėja ir paskolos brangsta“, – šių dienų situaciją įvardija A. Antanavičius.

Nuomos rinkoje – jau kitaip

„Nuomos rinka – tai tas segmentas, kuris labiausiai paklūsta rinkos dėsniams, ir jei situacija tampa nepatraukli, labai greitai nuomos sritis sureaguoja. Šiuo metu nuomos kainos mažėja, to ir buvo galima tikėtis, – jos mažėja nuo to piko, kuris staiga išaugo pavasarį, prasidėjus karo pabėgėlių antplūdžiui; mūsų nuomos rinka tiesiog buvo nepasiruošusi tokiems kiekiams. Tai lėmė išaugusią paklausą ir sparčiai padidėjusias nuomos kainas“, – nuomos sektorių apžvelgia specialistas.

A. Antanavičius sako, kad nuomos kainos kilimas pavasarį taip pat turėjo įtakos būsto pirkimo aktyvumui.

„Banko įmokos pradėjo didėti neseniai, o kai kam dar net nepradėjo didėti, jei neįvyko paskolų perskaičiavimas. Natūralu, kad nuomos kainoms išaugus 20–30 procentų, o paskolų sąlygoms nepakitus, dalis pirkėjų, tų pačių nuomininkų, nutarė įsigyti nekilnojamojo turto“, – vardija A. Antanavičius.

Nuomos rinkoje yra ne tik kainų kritimo pokyčių, bet ir naujovių. Vilniuje statomas daugiabutis, kuris skirtas tik nuomoti.

„Per kelerius metus atsirado nemažai projektų, daug iš jų yra coliving tipo [apgyvendinimo erdvė –

Delfi.lt patikslinimas], skirti arba užsieniečiams studentams, arba jauniems profesionalams, kurie čia atvyko dirbti tarptautiniams paslaugų centrams. Dabar mes statome daugiabučius namus šeimoms – labai svarbu, kad tai yra miesto centre. Žmonės atvažiuoja iš Lietuvos, iš užsienio dirbti, nori čia būti, net neplanuoja iš karto pirkti. Pirma siekia pažinti miestą ir nori būti centre. Būstas centre visuose miestuose kainuoja labai brangiai, tad tik mažai žmonių gali taip gyventi. Būsto nuoma centre suteikia galimybę čia gyventi ir nevažinėti per visą miestą automobiliu“, – sako „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Įdomi kryptis Varšuvoje

Nuomos rinkoje su sunkumais daugiausia susiduria šeimos su vaikais, ne visuomet buto šeimininkai noriai priima žmones su gyvūnais, nenori deklaruoti nuomos sutarčių. G. Wolfas sako, kad būstai šeimoms, kurie statomi Vilniaus centre, pakeis situaciją – miestas pats patogesnis.

„Labai nesaugu nuomotis privačioje rinkoje – gal savininkas ateina kas mėnesį atsiimi pinigų už nuomą grynaisiais arba atsiranda kitų nepatogumų. Profesionalams nuomojant būstą visos sąlygos aiškios, galima gyventi tiek su gyvūnais, tiek su vaikais, ir tai gerai miestui“, – paaiškina pašnekovas, kad oficialiai nuomoti skirti namai pakeis ir miesto veidą.

Siūloma paslauga, anot G. Wolfo, nebus labai pigi. Jo pastebėjimais, šiuo metu nuomos rinkoje vyrauja apie 15 eurų už kvadratinį metrą, o jie kainą nustatys reaguodami į tai, ką diktuoja paklausa ir pasiūla. Be to, stebima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinka.

„Mes matome įdomią kryptį Varšuvoje – vyresni žmonės, kai vaikai užauga, parduoda savo namą, butą ir persikelia į nuomojamą butą miesto centre, kur neturi rūpesčių, nereikia nieko prižiūrėti, jie gali eiti į restoranus. Aišku, mes orientuojamės į jaunesnius žmones, iš užsienio grįžusius lietuvius, į atvykstančius dirbi užsienio profesionalus, tačiau esame atviri visiems“, – nuomos naujovę Lietuvoje pristato G. Wolfas.

Vienareikšmiško atsakymo nėra

A. Antanavičius sako, kad profesionalūs nuomos valdytojai, kurie siūlo stabilias garantijas, yra teigiamas pokytis, mat dalis nuomos rinkos dalyvių to labai pasigenda.

Visgi vienareikšmiškai teigti, kad rinkoje toks žaidėjas turi tik teigiamą įtaką, sako, negalintis.

„Nuomininkai nenori būti išvaryti po dviejų mėnesių dėl neaiškių nuomotojo pasikeitusių aplinkybių, nori turėti aiškius kontraktus ir ramiai gyventi. Bet yra kita medalio pusė. Į nuomos rinką atėję tie dideli žaidėjai paprastai sukelia didesnius barjerus – vystytojai pradeda statyti būstus jiems, jie perka dideliais kiekiais, išeina, kad nukenčia pasiūla, ypač sostinėje, nukenčia galimybė pasirinkti paprastiems tiksliniams būsto pirkėjams.

Dėl išaugusios paklausos padidėja kainos. Instituciniai investuotojai išlošia dvigubai, nes padidėja jų turto vertė ir jauniems žmonėms sunkiau įsigyti būstą, tad jie tampa priverstiniais nuomininkais. Tai Vakarų praktika, kuri, nesakyčiau, kad yra teigiama: dėl kylančių būsto kainų vis daugiau žmonių yra tiesiog priversti tapti nuomininkais. Iš anksto tai žinant valdžios žmonėms reiktų atkreipti dėmesį, kad instituciniai investuotojai pernelyg stipriai neužpultų, kad jų dalis būtų nedidelė. Nors dar anksti kalbėti, kokiu keliu mes nueisime“, – sako A. Antanavičius.

„Investuotojai į būsto rinką ateina dėl stabilumo, ne dėl pelningumo. Būstas – labai užtikrintas segmentas investuotojams, nes išėjus vienam gyventojui greitai ras kitą. Biuro patalpos tokių galimybių nesuteikia. Manau, svarbiausia yra stabilumas“, – G. Wolfas paaiškina, kodėl investuotojai ateina į nuomos rinką Lietuvoje.