Papasakojo apie saulės elektrinių alternatyvą: nors lietuviai renkasi nedrąsiai, tačiau perspektyvos didelės

Lietuvos gyventojams nuo šių metų lapkričio mėnesio siūlomas nutolusios vėjo jėgainės nuomos modelis. Kaip jis veikia, ką reiktų žinoti jį besirenkantiems ir kiek tai gali sumažinti sąskaitas už elektrą?

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad Lietuva tobulai tinka vėjo jėgainėms įdarbinti, be to, toks energijos gavybos būdas suteiktų energetinę nepriklausomybę.

„Jei skaičiuotume pagal tai, kiek turime vietos Lietuvoje, tai, turbūt, esame viena geriausių šalių Europos Sąjungoje vystyti vėjo energetiką. Jei pas mus vėjo elektrinių tankis būtų toks, kaip, pavyzdžiui, Belgijoje, tai dabar vėjo elektrinės gamintų trigubai daugiau elektros, nei mums reikia vienu metu. Mes turime pakankamai daug vietos ir gana mažai žmonių, vėjo jėgainės netrukdo. Yra gerų vėjo savybių, ypač šimto metrų aukštyje. Esame viena tų šalių, kur geriausi vėjai, gal truputį atsiliekame nuo Danijos, Šiaurės Vokietijos, bet esame tikrai labai vėjingoje vietoje ir turime gerai išvystytus elektros tinklus, tad galime prijungti daug vėjo jėgainių. Palaikome gerus ryšius su kaimynais. Dar turime Kruonį [Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – aut. past.], turime planų statyti papildomų akumuliatorių, kaupimo įrenginių, – žodžiu, galime statyti ir statyti tas vėjo jėgaines iki visiškos energetinės nepriklausomybės“, – vardija M. Nagevičius.

Pašnekovas sako, kad anksčiau vėjo jėgainės buvo gaminamos mažesnės, tad jų vystytojams tekdavo ieškoti vėjingesnių vietų pajūrio zonoje – Šilutės, Kretingos, Skuodo rajonuose. Išsivysčiusios technologijos leidžia vėjo jėgaines iškelti jau į 100-o metrų aukštį, tad dabar jas galima statyti kone visoje Lietuvoje.

„Lietuvoje yra ribojimas statyti palei pasienį, negalima ir palei oro uostus, o visoje kitoje dalyje, kiek leidžia elektros tinklai (jie turi būti), galima statyti nuo jūros iki Vilniaus“, – patikina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Pašnekovas teigia, kad vėjo jėgainės ir saulės elektrinės nėra konkurentai.

„Saulės energetika veikia tada, kai būna saulė, bet, kaip tyčia, per saulėtas dienas mažiausiai vėjo, o vėjas pučia daugiausia žiemą, rudenį, daugiau naktį nei dieną – būtent tada, kai saulės elektrinės neveikia, tad negalima sakyti, kurios čia geresnės, jos viena kitą labai papildo. Vėjo jėgainės privalumas tas, kad nuo vieno instaliuoto kilovato mes pagaminame apie 3–3,5 tūkstančio kilovatvalandžių, o kalbant apie saulės elektrinę – apie 1 tūkstantį kilovatvalandžių, bet saulės elektrinės šiek tiek pigesnės“, – paaiškina M. Nagevičius.

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojams imta siūlyti vėjo jėgainių nuoma. „Igničio“ plėtros

vadovas Karolis Dargis sako, kad išnuomotos vėjo jėgainės gaminama energija skaičiuojama kiek kitaip nei saulės gaminama energija, tačiau tai puikus būdas papildyti žaliosios energijos vartojimą savo reikmėms.

„Dėl ko kilo mintis, kad reikia kokį nors vėjo produktą pristatyti rinkai ir padėti gyventojams dar labiau prisidėti prie to „žalinimo“ bei energetinės nepriklausomybės, tai saulė, kaip Martynas ir užsiminė, puikiai veikia kartu su vėju ir ji niekaip nekonkuruoja, bet turi limitų, kur vėjas pranašesnis – ir generacijos dydis didesnis, ir efektyvumas šiek tiek aukštesnis. Saulės parkai jau įsivažiavę, klientai džiaugiasi, tad norėjome pasiūlyti papildomą technologiją, radome būdą, kaip galima pristatyti tą vėjo nuomą. Viskas labai elementaru – klientas išsinuomoja pagal savo poreikį dalį elektrinės, elektrinė generuoja elektros energiją, tiekiama į tinklą ir elektros energija kaupiama ne elektros pavidalu, o verčiama į eurus, į vertę, kuri vėliau naudojama elektros sąskaitai sumažinti“, – pasakoja K. Dargis.

Pasak pašnekovo, kiek taip sutaupoma, diktuoja elektros rinkos kainos – jei vėjas generuoja aukšta kaina, grąža bus didesnė.

„Mūsų vertinimu, mūsų prognozėmis, kokios kainos gali būti, vertinama, kad apie 20 procentų (penktadaliu) galima sumažinti išlaidas. Tarkime, jei gyventojas mokėjo 100 eurų, tai mokės 80 eurų, ir čia jau skaičiuojant, kad ir už nuomą reikia sumokėti, ir kitus dalykus. Dabar turime pirmąjį parką, to parko vieno kilovato nuoma – 36 eurai per mėnesį. Jei vidutinis gyventojas suvartoja apie 2 tūkstančius kilovatvalandžių per metus ir tarifas yra apie 30 cnt už kilovatvalandę, tai jam pakanka vieno kilovato, jis moka po 36 eurus kas mėnesį už nuomą ir tada visa sugeneruojama vertė naudojama jo elektros sąskaitai sumokėti. Išeina, kad klientas moka už nuomą, bet kartu beveik nebemoka už elektrą arba moka labai mažą dalį, palyginti su tuo, ką mokėjo anksčiau“, – K. Dargis paaiškina,kaip galima nuomotis vėjo jėgaines.

Vėjo jėgainių parkas, anot pašnekovo, šiuo metu intensyviai statomas. Nors parko vystytojas pristatė vieną vėjo elektrinę, šiuo metu iš keturiolikos jėgainių parengta jau dvylika.

„Vystytojas planuoja statybas užbaigti kitų metų pradžioje, gal link pusmečio vidurio, o pati generacija turėtų pradėti veikti kitų metų antroje pusėje, tada klientas gaus pirmas sąskaitas ir matys, kiek sutaupė“, – paaiškina K. Dargis.

Pašnekovas neslepia, kad susidomėjimas didžiulis tiek iš pavienių gyventojų, tiek iš įmonių. K. Dargis dalijasi, kad šiandien jau rezervuota apie 12–13 procentų vėjo elektrinės, tai sudaro apie 550 kilovatų – toks kiekis elektros teks apie 250–300 gyventojų. Vyras primena, kad yra ir rezervacijos mokestis, tačiau jis nedidelis – 50 eurų, o sumokėjęs rezervaciją žmogus galės ramiai laukti, kol elektrinė ims visiškai veikti.

M. Nagevičius priduria, kad turintys saulės elektrinę, jei reikia, gali naudotis ir vėjo gaminama elektra.

„Jei saulės elektrinę žmogus turi pakankamo dydžio ir visiškai apsirūpina elektra, suprantama, kad nėra prasmės dar papildomai investuoti, bet tokių Lietuvoje – tik apie 40 tūkstančių, o iš viso vartotojų – apie 1,5 milijono. Yra labai daug žmonių, kurie neturi jokių saulės elektrinių, gauna dideles elektros sąskaitas, tad tiems, kurie saulės elektrinės neturi ar turi per mažą, tikrai apsimoka papildomai investuoti į šį draudimą nuo aukštų kainų“, – sako M. Nagevičius.