Sritis, į kurią investuoja vis daugiau verslų: tų, kas nesuspės į šį traukinį, likimas jau aiškus

Šiandien tvarumas yra verslo sektoriaus dėmesio centre. Nors tai brangi ir ilgalaikė investicija, tvarumo tikslus sau keliančios įmonės jau dabar pastebi jos grąžą. Apie tai, kaip atrodo investicijos į tvarumą ir kaip jos atsiperka, laidoje „Delfi rytas“ klausiame tvariausios pasaulyje įmonės „Schneider Electric“ vadovo Baltijos šalyse Deniso Gacichos.

Tvarumas – ilgalaikė investicija, kuri jau atsiperka

2021 metais „Schneider Electric“ įmonė išrinkta tvariausia pasaulyje. 2022 metais tvariausiųjų reitinge įmonė užėmė 4 vietą, 2023 metais – 7 vietą. Anot D. Gacichos, įmonės kelias į tvarumą prasidėjo dar 2006 metais, o per pastarąjį dešimtmetį padaryta didžiulė transformacija lėmė tai, kad įmonė nuolat patenka į tvariausių įmonių dešimtuką.

„Buvome viena pirmųjų įmonių pasaulyje, kuri pasiūlė taip vadinamą tvarumo indeksą. Tai yra ilgalaikių įsipareigojimų transformacijos suvestinė, kurioje numatomi tam tikri poveikiai, visiškai susieti su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi rodikliais. Kasmet kiekvieną ketvirtį mes matuojame, raportuojame ir vedame ataskaitas, kaip mums sekasi realizuoti vienokį ar kitokį ilgalaikį įsipareigojimą. Tvarumo indeksą, kurį mes turime, pasiūlome 3–4 metų kadencijai ir pagal tai įvairios organizacijos ir agentūros mus vertina“, – tvarumo rodiklių skaičiavimo užkulisius nupasakoja D. Gacicha.

Jis pažymi, kad į tvarumo sąvoką įeina kur kas daugiau, nei tiesioginė tarša ir CO₂ emisijos. Į tvarumo sąvoką taip pat įeina efektyvus išteklių naudojimas, prieiga prie jų įvairiose šalyse, lygybė.

Dažnai kalbama apie tai, kad tvarumas yra ilgalaikė investicija. Paklaustas, ar jau galima pastebėti šios investicijos atsipirkimą, D. Gacicha įvardija, kokią naudą įmonė jau spėjo pajusti.

„Tvarumo strategijos yra labai brangios. Mūsų įmonės patirtis rodo, kad finansiniai rodikliai ir pasiekimai tvarumo srityje vienas kitam neprieštarauja. Matome, kad mums puikiausiai sekasi siekti tam tikrų finansinių rodiklių ir analogiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus tvarumo srityje. Manau, kad čia yra būtinybė norint kovoti dėl tų pačių talentų, investicijų, klientų“, – sako jis.

Noras įsipareigoti – didelis, tačiau pasiekti rezultatų pavyksta ne visiems

D. Gacicha pastebi, kad kasmet nuo 2018 metų visame pasaulyje padvigubėja skaičius įmonių, kurios įsipareigoja imtis veiksmų prieš klimato kaitą. Nors tai yra gera žinia, tačiau kalbant apie tikrus rezultatus, situacija nėra tokia džiuginanti.

„Labai svarbus aspektas yra rezultatas. Kai mes kalbame apie patį rezultatą, tai matome oficialią statistiką – tik 12 proc. pasaulinių įmonių įvykdė savo įsipareigojimus. Čia yra esminis momentas – puiki žinia, kad daugėja įmonių, norinčių įsipareigoti, bet rezultatas yra kitas dalykas“, – pastebi D. Gacicha.

Anot jo, sunkumų vykdant įsipareigojimus įmonėms gali kilti dėl nežinojimo, kokiomis technologijomis reikėtų remtis, kaip rinkti tvarumo duomenis ir paskaičiuoti savo tiesioginę įtaką klimato kaitai. Tačiau svarbiausiu aspektu jis išskiria skaičiavimus visoje verslo veiklos grandinėje, nepraleidžiant tiekėjų ir kitų grandžių. D. Gacichos teigimu, tai yra sunkiausia.

„Technologijų šiandien turime pakankamai daug, turime dirbtinį intelektą ir didžiuosius duomenis – reikėtų tik priversti žmones naudotis tuo. Dar vienas svarbus aspektas yra pati įmonių verslo strategija. Pirma reikėtų pradėti nuo to, ką aš turiu ir kur aš norėčiau būti, o tada atitinkamai to siekti. Labai svarbus ir įmonės pavyzdys – reikia užtikrinti, kad pritarimas būtų iš visų valdybos narių, iš visų organizacijos komitetų. Tvarumas turi būti integruotas kiekviename strategijos lygmenyje, kad tai taptų įmonės kultūra, o kiekvienas darbuotojas atitinkamai jaustų, kad jis gali turėti įtakos ne tik savo įmonės tvarumo rodikliams, bet ir tvaresniam pasauliui“, – sako D. Gacicha.

Neturintys tvarumo strategijos rizikuoja

Ar tiesa, kad tos įmonės, kurios nespės įšokti į tvarumo traukinį, rizikuoja žlugti? D. Gacicha sutinka, kad šiandien tvarumas reiškia ilgalaikį buvimą rinkoje.

„Jeigu šiandien tu nenori įsipareigoti tvarumui ir kovai su klimato kaita, natūralu, kad atsisakai ilgalaikės perspektyvos ir ateities. Šiandien verslas nemato savo netiesioginio pėdsako – kalbu apie tiekėjus ir klientus, kurie teršia. (…) Toks verslas rytoj galimai susidurs su kitokiomis problemomis. Pasekmės gali būti dėl tų pačių investicijų – mes jau matome, kad siekiant investicijų pritraukimo ir paskolų, jau reikalaujama iš verslo įrodyti ir pagrįsti savo įsipareigojimus. Kitas dalykas – tie patys darbuotojai, taip vadinami talentai, dėl kurių šiuo metu ir pasauliniu mastu, ir Lietuvos mastu vyksta kova. Bus labai sunku pritraukti talentų, jei tavo įmonė nėra įsipareigojusi“, – sako D. Gecicha.