Visuomenė eina link grynųjų pinigų atsisakymo: prognozuoja, kaip netrukus atrodys atsiskaitymai

Kažkada grynuosius pinigus atstojo lazdelės, monetos, o dabar iš namų išėjus be banko kortelės galima atsiskaityti turint tik mobilųjį telefoną. Kokia ateitis laukia grynųjų pinigų?

Skirtingų kartų požiūris skiriasi

„Vipps MobilePay“ generalinis direktorius Lietuvoje Donatas Kunigonis sako, kad grynieji vis dar reikalingi pramogoms, vienoms ar kitoms kasdienėms paslaugoms, prekėms, tačiau jų poreikis kinta.

„Pokytis ypač matyti žiūrint į kartas. Vyresnioji vis dar jaučia grynųjų pinigų poreikį, nes ši karta užaugusi su grynojo pinigo apčiuopiamumu, naudojimu, jiems paprasčiau. Jaunajai kartai technologijos padarė didelę įtaką ir jiems grynieji nėra tokie reikalingi. Net ir man pačiam ieškoti piniginės, traukti grynuosius pinigus kur kas sudėtingiau, nei telefonu atlikti reikiamą operaciją“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Pašnekovas pastebi, kad ne tik visuomenė eina link grynųjų pinigų atsisakymo, bet ir įvairios institucijos skatina jų atsisakyti dėl piniginių operacijų skaidrumo, pinigų plovimo prevencijos ir saugumo.

„Grynieji pinigai mums vis dar leidžia turėti šešėlinę ekonomiką. Dingus gryniesiems, visos piniginės operacijos registruojamos banke, kitur, taigi šešėlinei ekonomikai vykti lieka daug mažiau erdvės“, – sako D. Kunigonis.

Visgi rinkoje mažėjant grynųjų pinigų, į virtualią erdvę kraustosi ir sukčiai. Pašnekovas sako, kad priemonės, leidžiančios atsiskaityti, vargu ar didina grėsmę prarasti pinigus, nes jei didelės sumos būtų piniginėse, vagys taikytųsi ir į jas.
„Netekus laikrodžio ar telefono, dar nereiškia, kad kažkas Jūsų pinigus paims, nes atsiskaitymus galima užblokuoti per nuotolį“, – patikina pašnekovas.

Kaip keisis pasaulis

Kas gi laukia ateityje, kai visai neseniai atsiskaitymas telefone ar laikrodyje esančia programėle atrodė kažkas iš fantastikos srities? D. Kunigonis sako, kad kaip susisiekimo priemonė kurtas telefonas dabar jau yra ir darbo įrankis, ir piniginė, ir laisvalaikio socialinių medijų pasiekiamumo prietaisas.

„Ateityje, turbūt, atsiskaitymas išliks artimas tiems dėvimiems dalykams, valdomiems skirtingais būdais, tiek biometrija, veido atpažinimu, ausų atpažinimu ar net balsu – kai galima aktyvuoti balsu ir nereikės įvedinėti kortelės duomenų. Viskas orientuota į vartotojo patogumą“, – apie didžiulę pažangą pasakoja pašnekovas.

Bankai, anot D. Kunigonio, turėtų išlikti su ta pačia funkcija, kokią ir turėjo iki šiol, visgi jis mano, kad net ir bankams teks plėsti savo pasiekiamumą. Be to, pasaulis labai teigiamai vertina kriptovaliutas, nors jos buvo patyrusios stiprių svyravimų. Pašnekovas sako, kad grynieji pinigai iš rinkos tikrai greitai nedings.

„Neseniai mačiau statistiką, kad mes vis dar didžiąja dalimi atsiskaitome grynaisiais pinigais, net būstai buvo perkami grynaisiais, bet dabar turime tam tikrų apribojimų, kiek turi būti grynaisiais, kiek pavedimu. Pats aktyviai stebiu, kiek mano aplinkoje žmonės naudojasi grynaisiais pinigais, kiek kortelėmis, ir beveik kasdien užsuku į parduotuvę važiuodamas namo. Matau tuos savitarnos aparatus, yra tik vienas, kuris priima grynuosius, ir prie jo didžiausia eilė. Tai pavyzdys, kad mes vis dar esame šiek tiek vėluojantys, kalbant apie šią technologiją, palyginti su skandinavais ar šiaurės europiečiais, kurie jau skaitmenizavosi ir grynųjų nebenaudos išvis“, – pasakoja D. Kunigonis.
Pašnekovas sako, kad tam įtakos gali turėti ir pasitikėjimo bankais stoka, ir finansinio raštingumo bei imlumo technologijoms trūkumas, tačiau ateityje grynųjų apyvartoje mažės.