Akį patraukusiais auksiniais konteineriais kviečia atlikti itin kilnią misiją

Jau kelias dienas Lietuvos miestuose stovi paslaptingi auksiniai konteineriai su užrašu „Pinigai“ – jie sukėlė klausimų ir įžiebė diskusijų, kam skirti ir koks jų tikslas.

Kvietimas sėkmingas

„Tai kasdieniai konteineriai, kuriuos mes jau žinome iš kitų rūšiavimo patirčių, šitai mums jau įprasta kasdienybėje. O „Caritas“ pagalvojo, kaip pakviesti žmones rūšiuoti pinigus, taigi kviečiame mesti pinigus atsakingai. Konteineris yra tik dėmesiui atkreipti. Pinigų paskyrimas – kaip ir rūšiavimas: turime mokėti rūšiuoti tuos pinigus, kuriuos uždirbame, gauname“, – apie intriguojančią idėją pasakoja Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Toks kvietimas prisidėti prie organizacijos gerų darbų, anot pašnekovės, išties buvo sėkmingas.

Idėja, kaip pritraukti daugiau visuomenės dėmesio, kilo agentūros TRUTH. kūrybinei grupei.

„Mūsų pirminis tikslas buvo sukelti susidomėjimą. „Atsispyrėme“ nuo VMI statistikos, kuri mums patiems buvo labai netikėta – daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų niekam neskiria savo gyventojų pajamų mokesčio dalies. Negalime verkšlenti, negalime rodyti liūdnų, rūsčių veidų, kaip įprasta socialinėje reklamoje, tad pasitelkėme visiems labai artimą buitinį objektą ir jį perkėlėme į netradicines vietas“, – apie auksinio konteinerio idėją pasakoja agentūros TRUTH. kūrybininkė

Ana Luisa Monse.

Pašnekovė sako, kad siunčiama žinutė išties paprasta ir aiški – kaip kiekvienas namuose gali rūšiuoti savo atliekas, taip gali rūšiuoti pinigus, ir tai yra mūsų pačių sprendimas.

„Kviečiame tuos, kurie dar nė karto nėra skyrę 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio, skirti juos „Carito“ organizacijai, ji, beje, mini savo 34 metų gimtadienį. Kai planavome šią kampaniją, negalvojome, kad bus tiek progų, o dabar – dar ir Finansinio raštingumo diena. Taigi „Carito“ organizacijai geriausia dovana, jei skirsite tuos 1,2 procento“, – šypsosi D. Bukeikaitė ir priduria, kad tai neatima iš žmogaus uždarbio dalies.

Šios lėšos, jei žmogus nepanaudoja, keliauja atgal į valstybės biudžetą, tačiau tuomet žmogus jau neturi teisės spręsti, kam atiteks jo uždarbio dalis. Pasirinkus pačiam skirti paramą iš praėjusiais metais sumokėtų mokesčių dalies, galima prisidėti prie norimų darbų.

Kam atitektų „Caritui“ skirta parama?

„Žvelgiant į praėjusius metus, pamaitinome apie 70 tūkstančių žmonių mūsų valgyklose arba suteikėme krepšelių ir maisto davinių. Aplankėme virš 15-os tūkstančių žmonių, pagelbėjome jiems įvairiose gyvenimo situacijose. Daugiau nei 5 tūkstančiams žmonių nupirkome vaistų. Virš 4 tūkstančių vaikų sutikome kasdienybėje ir žiūrėjome, kuo jiems galime padėti. Tai ir socialinių darbuotojų, psichologų, teisininkų pagalba – tam irgi reikalingos tam tikros lėšos“, – vardija Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė, prie kokių darbų gali prisidėti kiekvienas dirbantis asmuo.

Pašnekovė sako, kad pagalba kartais reikalinga ne tik dėl to, jog žmogus neturi pajamų. Liga, priklausomybė nesirenka statuso, o kada ir kam gali prireikti pagalbos, niekas nežino.

„Žmogui visada reikės kito žmogaus, kai užklups neganda arba kai kuo nors gyvenime džiaugsis ir norės pasidalinti. Tuo tikslu – kad žmonės susitiktų, dalintųsi, „Caritas“ ir kviečia visuomenę. Dėkoju visiems, kurie jau skiria 1,2 procento „Caritui“ pastaruosius metus, ir norime pakviesti prisidėti dar gausiau bei padėti dar daugiau žmonių Lietuvoje“, – kviečia D. Bukeikaitė.

Tie, kurie dar nėra paskyrę paramos, užsukę į caritas.lt svetainę ras visus paaiškinimus, kaip tą padaryti. Organizacija sukūrė specialų vedlį, kuris suteiks visą reikiamą informaciją.