Prieš balsuojant parlamentarai neišreiškė palaikymo opozicijos siūlymams labiau nei numatyta didinti pensijas ir jų indeksavimo koeficientą.
„Sodros“ biudžetui po svarstymo pritarė 76, prieštaravo 3, o balsuodami susilaikė 37 parlamentarai.
Už Pensijų anuiteto fondo projektą balsavo 71 parlamentaras, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė – 17 parlamentarų.
„Sodros“ biudžete 2023 m. planuojamos 6,65 mlrd. eurų pajamos ir 6,41 mlrd. eurų išlaidos (beveik 235,8 mln. eurų biudžeto perteklius). Skaičiuojama, kad Sodros“ pajamos kitais metais bus 669,5 mln. eurų (11,2 proc.) didesnės nei šiemet, o didžiausią pajamų dalį sudarys apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos – beveik 3,37 mlrd. eurų.
Tuo metu Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 12,18 mln. eurų sieksiančias šio biudžeto pajamas ir per 12,2 mln. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas beveik 148,5 tūkst. eurų).
Planuojamas pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas – 101,3 tūkst. eurų, fondo biudžeto išlaidos – 14 654 tūkst. eurų
Svarstymo metu nepritarta Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pasiūlymui kitais metais labiau didinti individualiąją pensijų dalį. Pasak jį teikusios Rimos Baškienės ir dar 4 frakcijos parlamentarų, šiuo metu senatvės pensija sudaro 45,2 proc. buvusio darbo užmokesčio, o reikėtų siekti, kad šis rodiklis siektų bent 50 proc. Frakcija siūlo papildomai didinti individualiosios socialinio draudimo pensijos dalį bent 5 proc. – iki 20 proc.
„Tai paskatintų dirbančiuosius atkreipti dėmesį į įmokų svarbą ir į pensijos dydžio augimą. Todėl iki 20 proc. padidinus individualią dalį panaudotume tik 89 mln. iš 1,6 mlrd. eurų rezervinio fondo. Tai tikrai nebūtų ženkli minusinė našta. Tai padidintų pensijas 11 eurų“, – Seimo plenarinėje posėdžių salėje sakė R. Baškienė.
Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, konservatoriaus Mindaugo Lingės, tokiam siūlymui nepritariama, kadangi skyrus siūlomas lėšas iš „Sodros“ rezervo, kiltų rizika, kad pensijų indeksavimas tolesniais metas sulėtėtų arba išvis nevyktų.
Taip pat nepritarta dar vienam frakcijos siūlymui, kurį pristatė Linas Kukuraitis. Jo teigimu, atsižvelgiant į infliacijos poveikį pažeidžiamiausiai visuomenės daliai, 2023 m. pensijų indeksavimo koeficientą reikia padidinti nuo 1,0902 iki 1,1534, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – nuo 6,03 iki 5,70 euro.
Pasak L. Kukuraičio, tai būtų leidę senatvės pensijas papildomai padidinti vidutiniškai daugiau nei 30 eurų mėnesiui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlė šiam pasiūlymui nepritarti, kadangi ir be jo pensijos kitais metais ketinamos kelti apie 20 proc., o infliacija turėtų ženkliai mažėti.
„Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais infliacija yra 18 proc., ateinančiais metais – 6 proc. Ši Vyriausybė pensijas per du metus didina 20 proc. Tai yra sparčiausias didinimas per pastarąjį dešimtmetį (...) todėl siūlau nepritarti kolegų pasiūlymams ir fiksuoti priimtus sprendimus“, – kalbėjo M. Majauskas.
Pasisakydamas apie visą „Sodros“ biudžeto projektą, M. Lingė teigė, kad jis „atitinka laikmečio iššūkius, užtikrina aiškumą, stabilumą ir yra pamatuotas galimybėmis“.
„Projekto autoriai nevaikšto ant plonos, raudonos galimybių ribos, o leidžia užtikrinti finansiškai saugų biudžeto vykdymą“, – teigė M. Lingė, pabrėžęs, jog biudžeto pajamos išlaidas viršija 236 mln. eurų.
„Matyt, tai yra ta svarbi pagalvė, kuri leis šiais neapibrėžtumo laikais didinti tą patį rezervą, ruoštis toms situacijoms, kurios gali ištikti“, – tikino parlamentaras.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, kurioms numatyta skirti 4,9 mlrd. eurų t. y. 581 mln. eurų (13,4 proc.) daugiau nei laukiama 2022 m.
Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didėtų nuo 510 euro 2022 m. iki 575 eurų 2023 m.
Pensijų indeksavimui kitąmet bus papildomai skirta 397 mln. eurų, o individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies papildomam indeksavimui 120 mln. eurų.
Nuo 2023 m. keičiama vaiko priežiūros išmokų mokėjimo trukmė ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Taigi, motinystės socialinio draudimo išmokoms 2023 m. numatoma panaudoti 476,5 mln. eurų, t. y. 68 mln. eurų arba 16,6 proc. daugiau nei 2022 m.
Planuojama, kad augant nedarbui, didės ir išlaidos nedarbo išmokoms. Nedarbo socialiniam draudimui 2023 m. numatoma skirti beveik 354 mln. eurų ir prognozuojama, kad išlaidos bus 59 mln. eurų arba 20 proc. didesnės nei laukiama 2022 m.
Šiemet vidutinė nedarbo išmoka siekia 368 eurus, o kitąmet, planuojama, sieks 410 eurų. 2022 m. laukiama apie 66,5 tūkst. nedarbo draudimo išmokų gavėjų, o kitąmet, planuojama, jų skaičius išaugs iki beveik 72 tūkst. žmonių.