Atliekos autoservisuose – tiksinti bomba: dėl netinkamo rūšiavimo gali grėsti dešimtūkstantinės baudos

Aurimas automobilių remonto verslu užsiima daugiau nei šešerius metus. Anksčiau autoservise būdavo atliekami tik mechaniniai remontai, o praėjusių metų viduryje paslaugų spektras išplėstas – pradėtos siūlyti kėbulo remonto bei dažymo paslaugos. Vyras pasakoja, kad didžiausių iššūkių sukelia tiek tinkamas atliekų sandėliavimas, tiek darbuotojų elgsena, rūšiuojant darbų metu susidariusias atliekas.

Verslininkas sako, kad norint tinkamai rūšiuoti atliekas reikia ir nemažai vietos, ir skirtingos taros.

„Viskas turi būti atskirai laikoma, draudžiama atliekas maišyti, vienos turi būti iš viso sandariose tarose laikomos, kitos gali būti atvirai, nes neturi lakiųjų medžiagų“, – sako Aurimas Mikėnas, „Bamserviso“ vadovas.

Atliekų rūšiavimui padarė specialius konteinerius

Pasak pašnekovo, daugiausia galvos skausmo kelia daug vietos užimantis automobilių plastikas, kurio lieka remontuojant kėbulą. Tarp susidariusių atliekų – variklio alyva, pavarų dėžės alyva, filtrai, gumos, amortizatoriai bei metalo laužas.

Aurimas rodo, kaip remonto patalpose šios atliekos sandėliuojamos.

„Turime savadarbį konteinerį, kur laikome automobilinio plastiko atliekas, ir tai yra viena didesnių problemų, nes užima daug vietos. Kitame kampe turime juodojo metalo laužo konteinerį, savadarbių konteinerių buitinėms atliekoms, popieriaus ir plastiko pakuotėms“, – pasakoja serviso įkūrėjas, kiek skirtingų talpų reikia norint rūšiuoti.

Nešvarios gumos, amortizatoriai, oro, tepalo filtrai, lemputės, nešvarios pirštinės ir šluostės, kitos taršios atliekos – viskas metama į skirtingus nepralaidžius konteinerius.

Kaip tinkamai rūšiuosi informacija lengvai pasiekiama

Autoserviso vadovas nurodo, kad atliekos atiduodamos vidutiniškai kas 2–3 mėn. atliekų tvarkymo centrui. Tai transporto priemonių remontu ir priežiūra užsiimančius asmenis atlikti įpareigoja teisės aktai.

„Turime dažymo kamerą, kuri skirta ir kokybiškiems darbams, ir kad būtų saugu darbuotojams bei aplinkai. Tai sandari patalpa, į ją paduodama šviežio oro, grindyse sumontuoti filtrai, per juos filtruojamos dažų dulkės. Paskui oras per ortakius išeina į viršų“, – pasakoja vyras, koks mechanizmas naudojamas dažant automobilius.

Aurimas teigia, kad viskas nėra taip sudėtinga, kaip skamba, tačiau pradžioje teko darbuotojus apmokyti. Anot pašnekovo, visų pirma norėjosi dirbti tvarkingoje aplinkoje, o informacijos, kaip rūšiuoti gausu internete.

Pažeidėjai auklėjami baudomis

Tačiau ne visiems sekasi palaikyti švarą ir tvarką darbo vietose. Tai rodo aplinkosaugininkų praėjusių metų paskutinį mėnesį atlikti tikrinimai. Specialistams aplankius 234 ūkio subjektus ir 280 fizinių asmenų bei atlikus 148 tikslinius reidus, nustatytas 61 pažeidimas, skirta administracinių nuobaudų už 1605 eurus.

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė sako, kad tokios įmonės, kuriose atliekami automobilių remontai, turi ypač akylai laikytis aplinkosauginių reikalavimų.

„Nemažai pažeidimų užfiksuojama asmenims, kurie tokią veiklą vykdo garažų bendrijose, individualiuose garažuose ar ūkinėse patalpose, kitose vietose. Neretai tokiose vietose, kur susidaro atliekų, tokių kaip tepaluoti skudurai, tepalai, plastikas, jos naudojamos patalpoms šildyti arba tiesiog sudeginamos kuro deginimo įrenginiuose, o taip ypač kenkiama aplinkai ir kartu žmonių sveikatai“, – paaiškina R. Zdanevičienė.

Taigi, be tinkamo rūšiavimo, autoservisai ar kitos automobilių remonto įmonės turėtų būti sudariusios sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais, užsiregistruoti į Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą, nemokamai iš gyventojų priimti transporto priemonių atliekas, įsipareigoti atiduoti pavojingas atliekas ne ilgiau nei per pusmetį, o nepavojingas – per metus laiko nuo jų susidarymo ir tvarkyti atliekų apskaitą.

Netinkama transporto priemonių ardymo veikla, netinkamas atliekų tvarkymas ar netinkamas apskaitos tvarkymas gali užtraukti baudas, kurios svyruoja nuo 150 eurų iki 55 tūkst. eurų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.