Apie 10 procentų prietaisų namuose yra nenaudojami: pataria, ką su tokiais veikti
„EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad vidutinis skaičius (74 prietaisai) pateikiamas remiantis tyrimų duomenimis, o ir pas save suskaičiavo maždaug tiek buitinių ir elektronikos prietaisų.
„Kai sugenda koks didelis daiktas, šaldytuvas ar skalbimo mašina, – tai, kas užima vietą ir yra didelių gabaritų, jais labai greitai atsikratome. Bet jei nusiperkame naują ausinę ar, tarkime, nuotolinio valdymo pultelį, neretai pagalvojame, kad ir senasis gal bus kada nors reikalingas, ir tokie daiktai nugula į stalčių. Taip ir atsitinka, kad savo namų ūkiuose turime 10–12 procentų nenaudojamų ar sugedusių prietaisų, kurie kažkur saugiai paslėpti, padėti“, – kaip dažniausiai nė nesusimąstę kaupiame nereikalingus buitinius prietaisus, įvardija D. Valeika.
Pašnekovas paaiškina, kad nėra problema atiduoti didelius prietaisus utilizuoti, nes perdirbėjai net siūlo nemokamo atvykimo iki namų paslaugą ir patys paima nebenaudojamus šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kitus didesnius prietaisus. Tokią paslaugą teikia ir „EMP Recycling“ įmonės paslaugų taksi. Be to, yra stambiagabaričių atliekų aikštelių, į kurias galima nuvežti patiems, yra supirktuvių, kurios moka simbolinį mokestį už pristatytus neveikiančius prietaisus.
„Turbūt didesnė dalis užmirštų prietaisų yra ta vadinamoji smulkioji įranga, kuri nugula sandėliuke, stalčiuose. Pats pastebiu: nors dirbu tokioje įmonėje, tikrai turiu nenaudojamų prietaisų ir galvoju, kaip man reikėtų elgtis, kaip juos susitvarkyti, tad įsivedžiau taisyklę – kartą per metus darau inventorizaciją. Kaip batų ar rūbų, taip ir elektronikos prietaisų, gulinčių stalčiuje. Jei metus laiko man daikto neprireikė, tai, tikėtina, ir nebeprireiks. Jei jis sugedęs, be abejo, reikia atiduoti utilizuoti atliekų tvarkytojams, jei veikiantis – galima dalintis, pasinaudoti dovanojimo ir dalijimosi platformomis. Tai bus geresnis sprendimas, nei palikti gulėti ten, kur buvo“, – atvirauja „EMP Recycling“ generalinis direktorius.
Kodėl mesti į bendrą konteinerį yra pavojinga
Kai kurie žmonės vis dar linkę viską mesti į bendrų atliekų konteinerius, nors elektronikos atliekos ten neturi būti metamos. Toks sprendimas kelia rimtą žalą gamtai, o kartu ir žmonėms.
„Elektronikos atliekos pavojingos. Kol prietaisas guli mūsų namuose stalčiuje ar lentynoje, jis nekelia jokio pavojaus. Didžiausias pavojus būna tada, kai atliekos patenka į aplinką ir yra veikiamos kritulių, – išplaunami sunkieji metalai, jie patenka į dirvožemį, užteršia gruntinį vandenį. Tai pats didžiausias elektronikos keliamas pavojus. Kartais bandau suprasti žmones: <...> jiems lengvesnis kelias – išmesti prietaisą į atliekų konteinerį. Bet jei tokios atliekos patenka į sąvartyną, jos veikiamos skysčių (tiek kritulių, tiek kitų iš sąvartyno), išplaunami sunkieji metalai – tai didžiulė žala mums patiems, mūsų sveikatai, mūsų ateičiai, mūsų žmonijai, mūsų žemei“, – kaip iš pažiūros nekaltas veiksmas tampa pavojingas, paaiškina D. Valeika.
„EMP Recycling“ perdirba įvairiausius elektronikos prietaisus. Anot įmonės generalinio direktoriaus, ar sunku perdirbti tam tikrą įrangą, priklauso nuo to, kiek reikia rankų darbo. Baterijos, įvairūs elementai visų pirma turi būti išrinkti iš įrenginių rankiniu būdu, tad smulkiajai įrangai reikia daugiau laiko perdirbti. Lietuvoje prietaisų perdirbimas tarptautiniame kontekste išties stipriai pasistūmėjęs į priekį.
Lietuva lyderiauja: kas vyksta su prietaise likusia asmenine informacija
„Lietuva, jei lygintume su aplinkinėmis šalimis, yra lyderė. Mes vieni pirmųjų pradėjome kurti tokią sistemą, ir aplinkinių šalių perdirbėjai, net Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai, važiuoja pas mus semtis patirties, žiūrėti, kaip tai darome, kokių idėjų galima pasisemti ir įdiegti savo šalyse. Manau, mūsų šalyje tiek infrastruktūra pritaikyta, tiek perdirbimo galimybės ganėtinai aukštos, na, o mūsų įmonė yra viena iš dešimtuko Europoje, galinti sutvarkyti tokį platų elektronikos atliekų srautą“, – sako D. Valeika.
Kalbant apie elektroninių prietaisų utilizavimą, bene daugiausia nerimo kelia sugedę kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kiti informacijos saugojimo prietaisai. Nerimaujantiems pašnekovas paaiškina, kad visos tokių prietaisų atminties dalys fiziškai sulaužomos, susmulkinamos, tad pasinaudoti atminties diskuose esančia informacija niekaip neįmanoma.
D. Valeika sako, kad elektronikos rūšiavimas turi tapti tokiu pat įpročiu kaip plastiko ar popieriaus rūšiavimas. O perdirbimo privalumas – ne tik saugoti save neteršiant gamtos: atgimdami daiktai padeda mažiau naudoti gamtos išteklių.