Audrų žala saulės elektrinėms – kas kenkia labiausiai, o nuo ko galima apsisaugoti

Kartu su pavasariu atėję besikeičiantys orai gali pridaryti rūpesčių ne tik patvinus miesto gatvėms, bet ir saulės elektrinių savininkams. Vienas iš dažniausių klausimų prieš tokią įsirengiant – kokios žalos gali pridaryti gamtos stichijos?

Kas gali apgadinti saulės elektrinę?

Iš stiklo pluošto pagaminti saulės elektrinių moduliai savaime kelia klausimų – ar juos gali sudaužyti kruša, gausus lietus, o galbūt sugadinti trenkęs žaibas? Specialistai sako, kad nors gamintojai turi omenyje galimas gamtos išdaigas, visiškos garantijos nėra.

„Oris LT“ vadovas Mindaugas Gerulaitis aiškino, kad pirmosios saulės elektrinės Lietuvoje buvo sumontuotos dar 2012 m., bet nėra žinomas nė vienas atvejis, jog kruša būtų sudaužiusi saulės modulį. Patys elektrinės komponentai konstruojami ir gaminami, kad išlaikytų sudėtingas gamtos sąlygas. Vienintelis atvejis, nuo kuriuo sudėtinga apsisaugoti, yra žaibas, bet galima įsirengti papildomą viršįtampių apsaugą, nors tai ir negarantuoja visiškos apsaugos.

„Trenkus žaibui į ESO liniją ar į pastatą, saulės elektrinė dažniausiai patiria viršįtampio šuolį iš kintamosios srovės linijos pusės, dėl to sugadinamas elektrinės inverteris, jis turi būti pakeistas į naują, nes nėra remontuotinas. Nežinau, kokios pasekmės būtų, jei žaibas trenktų į pačią saulės elektrinę, nes neteko girdėti apie tokius atvejus“, – sakė M. Gerulaitis.

Pasak „Solar Plant“ projektų vadovo Arno Jokubavičiaus, klausimas apie gamtos stichijas yra vienas populiariausių, užduodamų potencialių saulės elektrinių savininkų. Tačiau stipri kruša – gana neapibrėžta sąvoka, todėl atsakymas nėra vienareikšmis.

„Klientams visada kyla abejonių dėl stiklinės fasadinės saulės modulio dalies. Žinoma, gamintojai numatė, kad saulės moduliai gali patirti neįprastų gamtos stichijų apraiškų. Paprastai, juos gaminant, naudojamas specialus grūdintas stiklas, kuris nedūžta nuo stiprių smūgių. Užmetus plytą ar sunkų akmenį, paviršius bus pažeistas, bet stiklas ne iki galo subyrės, o pasidengs smulkiais įtrūkimais, primenančiais voratinklį“, – ramino A. Jokubavičius.

Draudžiant asmeninio naudojimo saulės elektrines jos apdraudžiamos ir nuo gamtinių jėgų (pavyzdžiui, krušos, stipraus vėjo, liūties, sniego slėgio). Gamtinės jėgos yra rizika, dėl kurios saulės elektrinės patiria daugiausia žalų.

„Saulės elektrinės dažniausiai priskiriamos draudžiamam nekilnojamajam turtui, ant kurio yra sumontuotos, todėl joms galioja ta pati draudimo apsauga. Kokios rizikos įtrauktos, priklauso nuo pasirinkto draudimo paketo, įskaitant ir gedimus. Teko susidurti su situacija, kai žoliapjovės pakeltas akmenukas pažeidė saulės elektrinę, tad tokia situacija nėra tik teorinė“, – patirtimi dalinosi BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.

Sužinoti, ar elektrinė buvo apgadinta, galima ir pačiam

Praūžus didesnei audrai elektrinių savininkams gali kilti pagunda patiems patikrinti, ar nebuvo apgadinti moduliai, o gal pati elektrinė. A. Jokubavičius pataria to išvengti dar renkantis rangovus arba vėliau naudotis saulės elektrinės stebėjimo programėle. Saulės elektrinės pažeidimus, kurie turi reikšmingos įtakos jos veikimui, galima stebėti programėlėje, kuri rodo, kiek elektros gamina saulės elektrinė.

„Įdiegiant rangovai turi būti atlikę projektavimo darbus, kurių vienas iš tikslų – parodyti, kiek saulės elektrinė vidutiniškai sugeneruos elektros. Po audros rekomenduojame stebėti, ar nėra pakitimų elektros gamyboje. Saulės elektrinių rangovai, kurie siūlo ir priežiūros paslaugą, po įrengimo reguliariai stebi kiekvieną elektrinę. Rekomenduojame rinktis tą rangovą, kuris teikia priežiūros po įrengimo paslaugą, kad viskas būtų stebima ir klientui nereikėtų rūpintis saulės elektrinės veikimu“, – patarė „Solar Plant“ projektų vadovas. Jis pridūrė, kad pasitaiko klientų, kurie patys įsirengia saulės elektrinę, patys ją prižiūri, bet rekomenduojama bendrauti su specialistais: jie iš karto pastebės gedimus ir pateiks galimus sprendimus.

M. Gerulaitis pasidalino keletu patarimų, ką gali atlikti savininkas, sunerimęs, kad jo elektrinė buvo apgadinta: „Visų pirma, galima apžiūrėti, ar nėra matomų mechaninių pažeidimų, tada prisijungus prie inverterio informacijos pasižiūrėti, ar visos saulės elektrinės jungtys funkcionuoja tinkamai, taip pat su termovizoriumi galima patikrinti, ar saulės moduliai nėra pažeisti nesant akivaizdžių mechaninių pažeidimų. Savininkas patikrinimą gali atlikti ir pats, jei turi tam reikiamų žinių.“

Senas namo draudimas gali negalioti elektrinei

Gamtos stichijoms pažeidus saulės elektrinę kartais paaiškėja, kad ši nėra apdrausta kartu su visu namu. Draudikų atstovė pasidalino patarimais, kaip išsiaiškinti, ar asmeninė saulės elektrinė įtraukta į būsto draudimą, nuo ko ji saugoma ir kiek tai kainuoja.

Renkantis saulės elektrinės draudimą, vertėtų pasidomėti draudimo sąlygomis: ar saulės elektrinė yra automatiškai įtraukta į gyventojų turto draudimą, ar jos draudimu reikia pasirūpinti atskirai ir tai nurodyti polise. Labai svarbu įsitikinti, jog saulės elektrinei parinkta draudimo suma yra pakankama. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į pačios saulės elektrinės garantines sąlygas, kokiomis aplinkybėmis ir kiek laiko ta garantija galios.

Gyventojų turto draudimu atskirai tik saulės elektrinės dažniausiai nėra draudžiamos.

Ar saulės elektrinė yra apdrausta automatiškai draudžiant nekilnojamąjį turtą, priklauso nuo kiekvieno draudiko taisyklių, tad prieš draudžiant svarbu įsigilinti į sąlygas.

„Mūsų atveju, draudžiant visą atskirą pastatą, jis apdraudžiamas kartu su nekilnojamais įrenginiais, kurie prižiūrimi su tuo pastatu, – tai apima ir asmeninio naudojimo saulės elektrines. Draudimo vertės dydį lemia pačios elektrinės galingumas, tačiau dažniausiai asmeninio naudojimo saulės elektrinės draudimo suma siekia nuo 5000 iki 10000 ar 15000 eurų, šią sumą sudaro pačios elektrinės bei jos montavimo darbų vertės“, – aiškino A. Baranauskaitė.

O kaip elgtis, jeigu namas pastatytas ir apdraustas anksčiau, o saulės elektrinė – nauja jo dalis? Pasak pašnekovės, tokiu atveju galima pridėti papildomą draudimą, tik reikia žinoti kelias taisykles. Apie kiekvieną rizikos padidėjimą ar sumažėjimą sutarties galiojimo metu klientai turėtų informuoti draudimo bendrovę, kad draudimo apsauga galiotų tinkama apimtimi.

„Kadangi pagal mūsų šiuo metu galiojančias taisykles draudžiant nekilnojamąjį turtą saulės elektrinės apdraudžiamos automatiškai, dažniausiai naujai įrengus saulės elektrinę kartu su klientu įvertiname, ar galiojančioje sutartyje draudimo suma yra pakankama, ir nieko papildomai daryti nereikia. Jei suma per maža, ją rekomenduojame padidinti arba įtraukti į draudimą investicijas“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Garantinis laikotarpis gali būti atšauktas

Saulės elektrinėms, kaip ir daugeliui kitų gaminių, suteikiama garantija. Ją reikėtų prisiminti susidūrus su gamtos stichijų žala. A. Jokubavičius pataria pažeidimo atveju kreiptis į paslaugą suteikusį saulės elektrinių rangovą. Kiekvienas įrangos gamintojas turi savo garantinės priežiūros sąlygas, nuo kurių ir priklauso, koks pažeidimas gali turėti įtakos saulės elektrinės garantiniam laikotarpiui. Jis pabrėžė, kad saulės elektrinių savininkai nesiimtų patys taisyti elektrinės pažeidimų, nes tokiais atvejais garantinis laikotarpis gali būti atšauktas.

M. Gerulaitis pridūrė, kad gamtos stichijų žala atitinka force majeure sąlygas, o tokie atvejai dažniausiai nėra priskiriami draudžiamiesiems. Dėl inverterio gedimo kilus viršįtampio šuoliui galima apsidrausti.