Baltijos šalys ruošiasi sunkiai žiemai: energetikos krizė verčia imtis naujų priemonių

Artėjant šaltajam periodui, Baltijos šalys ruošiasi vienai didžiausių energetikos krizių istorijoje. Apie situaciją Estijoje ir Latvijoje „Delfi rytas“ laidoje kalbėjome su Estijos lietuvių bendruomenės atstovu Vaidu Matulaičiu ir Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku Rolandu Žalnieriumi, kurie įvardino, kokiais kompensaciniais mechanizmais bandoma gelbėti buitinius vartotojus ir verslą.

Prognozuoja, kad estai mokės 19 euro centų už kilovatvalandę

Estijos lietuvių bendruomenės atstovas Vaidas Matulaitis pastebi, jog visos Baltijos šalys išgyvena panašią situaciją dėl išaugusių energetikos kainų. Estija į tai reaguoja priimdama naują tvarką – nuo spalio 1 d. pradeda veikti „universali paslauga“, pagal kurią elektros energijos kaina tampa reguliuojama, o ne fiksuota.

Tai reiškia, kad pagrindinė energijos gamintoja ir tiekėja Estijoje derina kainą su kitais energijos gamintojais ir pardavėjais, o buitiniams vartotojams energija parduodama už tam tikrą sureguliuotą kainą.

„Šis paslaugos paketas leidžia apsisaugoti nuo pikinių ir užribinių (elektros kainų – „Delfi“) šuolių ir sudaro galimybę planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas. Šiuo metu gamintojo nustatyta kaina siekia 15,4 euro centų už kilovatvalandę, bet tai nėra galutinė kaina. Prie jos pridedamas pardavėjo pelno mokestis, dar vadinamas pelno marža, ir PVM mokestis. Sąžiningo pelno marža irgi yra reguliuojama ir prognozuojama, tad kaina turėtų būti apie 18–19 euro centų už kilovatvalandę. Pagal tai, ką skelbia pardavėjai, sakyčiau, arčiau 19 centų už kilovatvalandę“, – sako V. Matulaitis.

Kompensavimo mechanizmai – ir buitiniams vartotojams, ir verslui

Nors anksčiau „universalios paslaugos“ paketas Estijoje buvo taikomas tik buitiniams vartotojams, neseniai šis paketas pritaikytas ir verslui. Šiuo metu nustatyta, kad „universali paslauga“ pritaikoma toms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o metinė apyvarta neviršija 10 milijonų eurų. Pagal šį pakeitimą „universali paslauga“ taikoma komercinėms įmonėms, fondams, individualioms įmonėms ir ne pelno siekiančioms organizacijoms.

Sprendžiant energetikos krizę, Estijos gyventojams taikomas ir dar vienas išaugusių elektros energijos kainų kompensavimo mechanizmas.

„Jeigu elektros kaina viršija 8 euro centus už kilovatvalandę, 5 euro centai yra kompensuojami valstybės. Tai reiškia, kad 8 euro centai yra slenkstis, virš kurio esantys 5 euro centai yra kompensuojami. Tačiau visa kita, kas yra virš šios sumos, vartotojo bus mokama“, – teigia V. Matulaitis.

Paklaustas, kaip energetinės krizės situaciją pakeis lapkričio pabaigoje turintis pradėti veikti suskystintų dujų terminalas, V. Matulaitis pažymi, jog tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

„Terminalas bus pasidalintas drauge su Suomija, ir, greičiausiai, tas laivas, kuris yra išplaukęs, švartuosis Estijoje, o ne Suomijoje. Dėl to džiaugiasi ne tik Estija, bet ir Latvija, nes dėl tam tikrų infrastruktūrinių dujų perdavimo niuansų latviams yra patogiau ir pigiau eksploatuoti dujas iš Estijos, o ne Suomijos. Dujoms taip pat nuo spalio 1 dienos įvestas kompensacinis mechanizmas, pagal kurį, jeigu kaina viršija 80 eurų už megavatvalandę, 80 proc. virškainio kompensuoja valstybė. Tačiau yra viena sąlyga – dujų sunaudojimas per mėnesį neturėtų viršyti 2,6 megavatvalandės“, – teigia Estijos lietuvių bendruomenės atstovas.

Saugosi, kad įmonės nepasinaudotų galimybe kelti kainas

Kalbėdamas apie Latvijoje taikomas priemones energetikos krizei suvaldyti, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius prideda, jog Latvijos Vyriausybė, pritardama ūkio ministerijos parengtoms pataisoms dėl priemonių energetikos išteklių augimo mažinimui, skyrė 422,2 milijonus eurų.

„Taip pat bus nustatytos energijos kilimo lubos iki 100 kvadratinių kilovatvalandžių per mėnesį. Žmonėms bus kompensuojamos panašios kainos, kaip ir Estijoje, kurios su PVM mokesčiu siektų 18 euro centų už kilovatvalandę“, – sako R. Žalnierius.

Pasak jo, Latvijos vyriausybė taip pat siekia mažinti elektros energijos tiekėjų konkurencingumą ir prižiūri, kad kainos būtų vienodos, ir neatsirastų tokių įmonių, kurios pasinaudotų esamomis galimybėmis kelti kainas.

„Iki šildymo sezono žmonės kol kas yra susirūpinę ir mano, kad kainos gali kilti, kad tai yra rinkiminių partijų pažadai tam, kad jos patektų į Seimą ir visa kita, bet padėtis yra stabili ir džiuginanti“, – pastebi R. Žalnierius.

Siekdama paremti įmones, Latvija taip pat nutarė kompensuoti pusę elektros kainos padidėjimo. Paklaustas, ar į šias kompensacijas gali pretenduoti visi verslai , R. Žalnierius pažymi, kad teikiant kompensacijas bus atsižvelgiama, jog įmonės tikrai teikia kokybiškas paslaugas, ir kad verslas užtikrintų, kad kainos vartotojams išliktų stabilios ir nebūtų keliamos.

„Nuo pat pradžios, kai buvo skiriamos lėšos, buvo sudaromos komisijos, kurios peržiūri įmonių darbus, jų kokybę, kad paslaugose, kurias jos teiks, nebūtų kažkur lėšų nutekėjimo. Manoma, kad taip galėtų įvykti, bet šiuo metu matoma, kad įmonės yra pasirengusios priimti paramą ir ją panaudos tinkamoms išlaidoms“, – teigia Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.