Tarša didėja dėl gero žmonių gyvenimo
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas sako, kad per daugelį metų Lietuvos gyventojų nuotekos tikrai pasikeitė. Bėda ta, kad pasikeitimai – ne į gera.
„Nuotekų tarša padidėjo net 20 procentų. Visada įdomu pasvarstyti, kodėl ta tarša tiek padidėjo. O atsakymas labai paprastas ir galbūt šiek tiek netikėtas – taip yra todėl, kad mes visi gyvename geriau. Mes turime indų plovimo mašinas, skalbimo mašinas, naudojame daugiau chemijos. Dėl šios priežasties nuotekos tampa didesne tarša“, – su realybe supažindina pašnekovas.
Anot jo, su nuotekomis į „Vilniaus vandenų“ valyklas patenka ir dalykų, kurių čia patekti neturėtų. Tai – sauskelnės, ausų krapštukai, moteriški įklotai, prezervatyvai.
„Kiekis tokių daiktų yra nemažas. O tai – pakankamai didelė problema“, – įsitikinęs specialistas.
S. Savickas nurodo ir šiurpą keliančius skaičius – tokių daiktų, kuriems klozete tikrai ne vieta, lietuviai per mėnesį „nuleidžia“ 74–80 tonų. Tad per metus valyklose randama bene 1000 tonų netinkamų šiukšlių.
Kam unitaze – tikrai ne vieta?
Būtent šias, ne vietoje metamas šiukšles, anot S. Savicko, reikia tinkamai sutvarkyti, o tas, žinoma, kainuoja.
„Gyventojų prašytume paprasto sąmoningumo ir suvokimo, kad negalima į klozetą mesti visų atliekų. Tokios šiukšlės privalo būti išmetamos į konteinerį ir tvarkomos visai kitaip“, – sako jis.
Įmonės atstovas pasakoja, kad praėjusiais metais jie atliko tyrimą, kurio rezultatai – priverčiantys susimąstyti.
„Kas antras Lietuvos gyventojas į klozetą pilą aliejų ar riebalus. Noriu paaiškinti, kad aliejui ir riebalams unitaze taip pat netinkama vieta, mat tekėdami tūkstančiais vamzdžių kilometrų iki mūsų valyklos jie atvėsta, darosi gumulai ir tokiu būdu vamzdynai kemšasi. Taip teršiama gamta“, – nurodo generalinis direktorius.
Pašnekovas pataria pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvomis, kurių dėka gyventojai gali nemokamai pasiimti indelį, į kurį bus galima pilti riebalus.
„Dar viena nauja iniciatyva, startavusi nuo naujųjų metų – atskiras maisto atliekų rinkimas. Rekomenduočiau pradėti taikyti ir ją“, – teigia S. Savickas.
Laukia didžiulės investicijos ir ambicingi planai
S. Savickas nurodo, kad tualete nuleistos netinkamos atliekos sukelia aibę problemų.
„Užsikimšę vamzdynai, išsiliejimai, trūkę vamzdžiai, reikalingos gaudyklės, kurios kainuoja ne vieną milijoną eurų. O ir surinktos šiukšlės keliauja į sąvartynus, ir „Vilniaus vandenys“ už tai taip pat turi mokėti“, – aiškina specialistas.
Per ateinantį dešimtmetį „Vilniaus vandenys“ investuos daugiau nei pusę milijardo eurų. Tai nuspręsta pasitvirtinus modernizavimo bei plėtros strategiją.
„Pastaruosius dvejus metus mes investavome po 50 milijonų eurų. Tad dar daugiau nei pusė milijardo eurų nėra toks ir didelis „šuolis“. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į didžiuosius iššūkius ir kodėl apskritai reikia tų pinigų bei ką mes su jais darysime“, – sako pašnekovas.
S. Savickas pabrėžia, kad iššūkių laukia pačių įvairiausių. „Pirmasis globalus iššūkis – gamtosauga. Svarbu tai, kaip mes išvalome nuotekas bei kaip jos sutvarkomos. „Vilniaus vandenų“ atsakomybė – vandens ciklo valdymas. Jei mes įsivaizduojame, kad „Vilniaus vandenys“ tiekia vandenį, tai čia – tik pusė darbo. Ir nors vanduo pas mus tikrai puikus, iš požeminių telkinių, labai švarus, svarbu ir tai, kaip mes tą vandenį panaudojame bei sutvarkome“, – pabrėžia generalinis direktorius.
Didžiausias siekis – vandens tvarkymas švariai bei tvariai.
„Juk norisi, kad gamtos dovana, kuri yra požemiuose, nebūtų užteršta tuo, ką mes vėliau nuleidžiame unitaze. Todėl didžiausias iššūkis sutvarkyti viską taip, kad požeminiai vandenys nebūtų užteršti. Taip galėsime tuo naudotis šimtus metų“, – teigia pašnekovas.
Darbo automatizavimas ir dirbtinio intelekto integravimas – jau visai čia pat
Kitas iššūkis, pasak S. Savicko, yra klimato kaita. Didžiulės liūtys, potvyniai, klimato šiltėjimas, be jokios abejonės, jaučiasi ir Lietuvoje.
„Dėl šios priežasties infrastruktūra turi būti tam pritaikyta. Kitaip mes galime turėti labai didelių problemų“, – sako specialistas.
Pašnekovas, kalbėdamas apie ateitį, nepamiršta paminėti ir pokyčių, kurie numatyti įmonės „Vilniaus vandenys“ viduje.
„Darbas turi būti vis efektyvesnis. Privalo būti įdarbintas ir dirbtinis intelektas. Savo nuotekų valykloje dirbtinį intelektą įdarbinsime kitų metų pabaigoje. Viskas turi būti automatizuota, kad kuo mažiau žmogus kištųsi, kuo daugiau dirbtų technologijos. Tenka pripažinti, kad technologijos tam tikrą darbą atlieka žymai geriau nei žmogaus rankos“, – teigia generalinis direktorius.
Ateityje – skrupulingą tikslumą garantuojantys išmanūs skaitikliai
Vilniečiai pokyčius galės pajusti ir patys. S. Savickas nurodo, kad ateityje numatyta Vilniuje pradėti naudoti ultragarsinius skaitiklius su nuotoliniu nuskaitymu.
„Daugybę metų visi mes deklaruodavome rodmenis. Kiekvieną mėnesį reikia neužmiršti juos nusirašyti, kažkam nusiųsti. O įdiegus ultragarsinius skaitiklius, pačiam žmogui nieko daryti nebereikia. Viską padaro pats skaitiklis – jis labai tiksliai suskaičiuoja vandenį. Tad vilniečiai mokės tik už tiek vandens, kiek tikrai sunaudoja. Senieji skaitikliai neišvengdavo paklaidos“, – apie inovaciją pasakoja specialistas.
Taip pat, anot jo, labai svarbus ir duomenų perdavimas, kuris yra labai patogus patiems gyventojams.
„Svarbiausia – kad žmonėms būtų paprasta. Dėl šios priežasties labai stambus projektas jau yra prasidėjęs ir 80 tūkst. skaitiklių mes jau esame sudiegę. Todėl galime pasidžiaugti, kad tiek namų ir šeimų šiais privalumais jau naudojasi“, – teigia pašnekovas.
S. Savickas paaiškina, kad vandens tiekimo ir valymo tarifas aprėpia visus darbus, kurių reikia bei ateityje dar prireiks.
„Praėjusių metų pabaigoje mūsų valykla buvo rekonstruota. To rezultatas – net 60 proc. geriau išvalomos nuotekos. Tai – labai sudėtingas projektas, kainavęs apie 400 milijonų eurų. Didžioji dalis, 80 proc. jo, finansuota iš Europos Sąjungos lėšų. Todėl už didžiąją dalį projekto nereikia mokėti nei gyventojams, nei verslui“, – pasidžiaugia specialistas.