„Didėjant keleivių skaičiui, auga ir aviacijos saugumo patikroje likusių maisto produktų ar gėrimų, higienos priemonių kiekiai. Taip nutinka dėl to, kad šie daiktai neatitinka rankiniam bagažui taikomų aviacijos saugumo reikalavimų - pavyzdžiui, higienos priemonės supilstytos į didesnius nei 100 ml buteliukus ar jų bendras kiekis viršija 1 l. Todėl bendraudami su „Maisto banku" šiuos daiktus perduodame įvairioms organizacijoms. Tokiu būdu ne tik prisidedame prie generuojamų emisijų mažinimo, bet ir išvengiame maisto ir higienos priemonių ar kitų produktų švaistymo," – pranešime spaudai pasakojo Lietuvos oro uostų komunikacijos ir darnumo projektų vadovė Beatričė Paškevičiūtė.
Jos teigimu, dažnu atveju keleiviai net nežino, jog padaro gerą ir prasmingą darbą, o jų palikti daiktai pasiekia kitus šalies gyventojus.
„Per 10 šių metų mėnesių jau surinkome daugiau nei 6,3 tonos produktų. Palyginimui, rekordiniais Lietuvos oro uostams 2019 m. surinkome ir perdavėme 5,4 tonos, o 2021 m. - apie tris tonas maisto produktų bei higienos priemonių. Tiek šiemet, tiek ankstesniais metais didžiausią surinktų kiekį sudarė higieninės priemonės. Jos išdalinamos senelių globos namams, reabilitacijos vietoms, krizių centrams. Toliau rikiuojasi įvairiausi gėrimai, žuvies konservai. Yra pasitaikę atvejų, kai rankiniame bagaže keleiviai bandė prasivežti litrą aliejaus. Šie produktai taip pat buvo perduoti mūsų partneriams – „Maisto bankui" – ir atiteko tiems gyventojams, kurie neišgali įsigyti visaverčio maisto," – dalijosi B. Paškevičiūtė.
B. Paškevičiūtė pridėjo, jog „Maisto bankui" atitenka ir atgautas užstatas už gėrimų pakuotes - šios lėšos skiriamos nepasiturinčiųjų maitinimui organizuoti.
Jai antrino „Maisto banko" direktorius Simonas Gurevičius, kuris teigia, kad kartais sunku patikėti, jog prie maisto švaistymo mažinimo galima prisidėti ir būnant oro uosto zonoje.
„Maistas švaistomas visoje grandinėje – nuo ūkininkų laukų iki žmonių namų. Todėl džiaugiamės ilgamete partneryste su Lietuvos oro uostais. Prieš daugiau nei penkerius metus čia įrengėme „Maisto banko" atidavimo punktus, kuriuose galima palikti rankiniame bagaže vežtis neleidžiamus produktus ir higienos priemones – nereikia jų mesti į šiukšlių dėžę, keleiviai gali prisidėti prie kilnios misijos," – komentavo „Maisto banko" direktorius S.Gurevičius
Jis pridėjo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos oro uostais pavyksta sumažinti ir generuojamas emisijas.
„Keleiviai, kurie draudžiamus daiktus palieka „Maisto banko" atiduotuvėse ne tik prisideda prie maisto švaistymo mažinimo, bet ir padeda kovoti su klimato kaita. Išmestas, pūvantis maistas generuoja apie 10 proc. visų pasaulinių emisijų. O tai 3–4 kartus daugiau nei visa pasaulinė aviacija," – pasakojo „Maisto banko" direktorius.
Jos teigimu, šiuo metu „Maisto bankas" remia daugiau nei 600 organizacijų. Kiekvieną mėnesį paramos sulaukia apie 170 tūkst. sunkiau gyvenančių žmonių.