Iš ko gaminamas tvarus dyzelinas?
Šiuo metu vienintelis Lietuvoje randamas, „Neste“ tinklo siūlomas dyzelinas, gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių, perdirbtų žaliavų, tarp jų – tokios atliekos ir liekanos kaip gyvuliniai riebalai, naudotas kepimo aliejus, žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų ir kt. Šiuo kuru galima pildyti dyzelinu varomų transporto priemonių degalų bakus ar maišyti su įprastiniu dyzelinu.
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė sako, kad skirtingai nuo iškastinio dyzelino, pagamintame iš atsinaujinančių žaliavų nėra aromatinių medžiagų ar priemaišų, o didelis cetaninis skaičius užtikrina efektyvų ir švarų degimą. Todėl jį naudojantiems transporto priemonių parkams paprastai reikia mažiau techninės priežiūros.
„Dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų puikiai tinka labai šaltoms oro sąlygoms (iki -32 °C). Jo eksploatacinės savybės šaltuoju metų laiku yra geresnės nei iškastinio dyzelino, nes variklis geriau įsibėgėja ir geriau reaguoja į akceleratoriaus veikimą“, – aiškino J. Matisonė.
Alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacijos viceprezidentas Vidas Korsakas džiaugėsi dėl tokio kuro atsiradimo Lietuvoje: „Tikime, kad nėra vieno atsakymo į visus klausimus bent jau transporto bei energetikos srityse. Tam tikromis sąlygomis „geriausias“ sprendimas bus vienoks, o kitomis – kitoks. Sveikiname visus aplinkai draugiškesnius sprendimus, tad HVO yra vienas iš galimų sprendimų, įgalinančių efektyviau išnaudoti jau turimas transporto priemones bei panaudoti susidarančias atliekas“.
Autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas dyzeliną, kaip ir bet kokį kitą gaminį, kuris yra pagaminamas iš atliekų, arba į jo gamybą įeina dalis atliekų, kurios būtų išgabentos į šiukšlyną, vertina gerai. „Jei nenukenčia to gaminio funkcionalumas – puiku. Dyzelinas, mano žiniomis, yra toliau gaminamas iš iškastinio kuro ir tik dalis jo yra pakeičiama bio priedais – taip randasi dyzelinas su priemaišomis. Nedidelė priemaišų dalis dyzelino funkcijos nepakeičia“, – sakė pašnekovas.
Abejoja draugiškumu gamtai
Šie degalai, gamintojų teigimu, palyginti su tradiciniu iš iškastinių žaliavų pagamintu dyzelinu, per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Naudojame daug įvairių atsinaujinančių žaliavų, prioritetą teikdama atliekoms ir liekanoms. Jos sudaro 80 proc. įmonės gaminamų tvarių produktų žaliavų. Siekiama, kad jų dalis iki 2025 m. pasiektų 100 proc. Žaliavos, naudojamos degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamyboje, turi atitikti griežtus įmonės tvarumo reikalavimus, pavyzdžiui, žaliavų tiekėjai yra įsipareigoję saugoti biologinę įvairovę, gerbti žmogaus teises, užtikrinti tvarią žaliavų kilmę bei atsekamumą“, – kalbėjo J. Matisonė.
Mažesne tokio kuro žala gamtai suabejojo Autoverslininkų asociacijos prezidentas: „Netiesa, kad jis degdamas į aplinką išskiria 90 proc. mažiau CO2. CO2 yra cheminės (oksidacijos/degimo) reakcijos rezultatas. Nežinau dyzelino formulės, bet deginant dujas (metaną) CH4 + 2O2 = CO2 + 2H2O – CO2 visada bus toks pat kiekis nepriklausomai nuo metano kilmės. Tas pats ir su skystu kuru“.
Užsienio praktiką tikisi pritaikyti Lietuvoje
Nors individualūs vairuotojai Lietuvoje retai renkasi tvarų kurą, kurio kaina – 2,99 euro už litrą, užsienio verslai pasitelkia savo išteklius, kad galėtų naudoti degalus iš atsinaujinančių žaliavų savo automobilių parke. Pavyzdžiui, „Neste“ nuo 2021-ųjų vykdo partnerystę su restoranų tinklu „Hesburger“. Iš daugiau nei 300 Suomijoje ir Baltijos šalyse veikiančių tinklo restoranų surenkamas kepimo aliejus ir panaudojamas gaminant dyzeliną. Iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas šiuo metu naudojamas 95 proc. Baltijos šalių keliais važinėjančių „Hesburger“ sunkvežimių, per metus nuvažiuojančių daugiau nei 500 tūkst. kilometrų.
Taip pat, pasak J. Matisonės, ši partnerystė prisidėjo prie CO2 mažinimo tikslų – skaičiuojama, kad metinis taršių emisijų sumažėjimas prilygsta 350 lengvųjų automobilių pašalinimui.
Neabejojama, kad panašias partnerystes galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Suomijoje kasmet organizuojamas projektas „Kumpio triukas“, kurio tikslas – supažindinti vartotojus su žiedinės ekonomikos principais. Akcijos metu suomiai per šventinį laikotarpį susikaupusius maisto riebalų likučius supila į panaudotas, pavyzdžiui, pieno ar sulčių pakuotes ir palieka jas tam skirtuose specialiuose konteineriuose. Surinkti riebalai keliauja į atliekų tvarkymo tarnybą, kur yra perdirbami, o iš ten – kuro gamybai.
„Kasmet prie šios akcijos prisijungia vis daugiau žmonių, o iš surinktų riebalų kiekio 2020 m. buvo galima pagaminti tiek dyzelino, kad užtektų vienam automobiliui pasaulį apvažiuoti iki septyniolikos kartų. Manome, kad analogiška akcija gali sulaukti susidomėjimo ir Lietuvoje, kur žmonių sąmoningumas tvarumo klausimais kasmet auga. Tikimės, kad netolimoje ateityje, išsprendus logistikos iššūkius, kartu su partneriais panašų projektą pavyks įgyvendinti ir Lietuvoje“, – sakė J. Matisonė.
Kada lietuviai tvaresnį kurą naudos dažniau?
Vienu iš svarbiausių aspektų renkantis automobilį vis dar išlieka jo išlaikymo kaina, įskaitant ir jam reikalingą kurą. Brangesni tvarūs degalai kol kas ypatingai nežavi lietuvių. Tačiau ar įmanoma, kad mūsų šalies vairuotojai kainos svarbą iškeis į draugiškumą aplinkai?
T. Grabauskas tikina, kad svarbiausia kurui yra funkciniai parametrai: jei jie yra tokie pat, kaip ir iškastinio kuro, tai vairuotojai žiūrės į kainą. Jei parametrai kiti (energijos kiekis, priemaišos, šalutiniai subproduktai), tada ne. Pasak jo, viskas priklauso nuo įrenginio, kuris tą kurą sudegina, automobiliuose tai – variklis. Jei variklių gamintojai pasakys, kad šis kuras tinka – gerai, jei ne, vairuotojai jo nenaudos.
„Nežinau ar biodyzelinas yra standartizuotas, nes visos kitos kuro rūšys yra labai aiškiai standartizuotos (iš kiek ir kokių cheminių elementų gali susidėti), tad ir vidaus degimo varikliai atatinkamai konstruojami. Jei su bio-degalais to nėra, tai jų tinkamumas šiuolaikiškiems vidaus degimo varikliams kelia didelę nežinomybę ir riziką naudotojui“, – abejojo Autoverslininkų asociacijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad tam, jog lietuviai pereitų prie tvaresnio kuro, reikia garantuoto tinkamumo – konkretus biokuras tinka konkrečiam varikliui. Ir, žinoma, palankesnės kainos vartotojui. Jam pritarė ir V. Korsakas, sakydamas, kad tokio kuro populiarumas Lietuvoje priklausys tik nuo jo kainos ir kaštų naudotis kitu kuru.
„Neste“ atstovė tvirtino, kad kol kas tvaresnio kuro kainos sumažinti neįmanoma, mat žaliavų, tinkančių perdirbimui ir atitinkančių tvarumo reikalavimus, kiekiai, paklausa, gabenimo infrastruktūra yra svarbūs aspektai, lemiantys galutinio produkto kainą. „Šiuo metu rinkoje daugiau požymių, kad minėtų žaliavų poreikis augs, o gamybos pajėgumų didinimas ir logistikos grandinės pritaikymas yra laikui imlus procesas. Galutinei degalų kainai didelę įtaką daro ir palanki reguliacinė aplinka. Kol kas, vertinant išvardintas aplinkybes, sudėtinga pateikti tikslias kainos korekcijos prognozes, tačiau tikimės, kad laikui bėgant klientams galėsime pasiūlyti konkurencingesnę šio dyzelino kainą“, – sakė J. Matisonė.