Policija pasitelkia registratorių duomenis
Automobiliuose įrengtos kameros skirtos apsaugoti savo turtą ar teises nelaimingų atsitikimų atveju. Deja, ne visada jomis užfiksuota medžiaga gali būti naudinga atsižvelgiant į asmens apsaugos įstatymą.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė sako, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenustato atskirų nuostatų, skirtų reguliuoti vaizdo stebėjimą, todėl vykdomas vaizdo stebėjimas turi atitikti bendras BDAR nuostatas. Visgi BDAR netaikomas, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, t. y. taikoma vadinamoji „namų ūkio“ išimtis.
„Tuo atveju, kai vaizdo registratorių fizinis asmuo naudoja asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, turėdamas tikslą padėti išsiaiškinti aplinkybes, įvykus eismo įvykiui, <...> BDAR nuostatos netaikomos. Nėra draudžiama vaizdo įrašus, kuriuose galėjo būti užfiksuoti teisės pažeidimai, perduoti kompetentingoms institucijoms nagrinėti, savo galimai pažeistas teises ginti, tačiau tokie vaizdo įrašai neturi būti platinami internete, priešingu atveju gali būti pažeistos teisės į asmens duomenų apsaugą ir privataus gyvenimo neliečiamumą“, – aiškina pašnekovė.
„Cortex legal“ advokatas Naglis Narvidas pastebėjo, kad neretai patys policijos pareigūnai ar kiti ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai prašo žmonių kreiptis į atitinkamą valstybės instituciją, jei konkretų įvykį užfiksavo vaizdo registratorius:
„Lietuvos teismų praktikoje vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga vertinama nevienareikšiškai. Privačių asmenų pateikti vaizdo įrašai kelia daugiau abejonių dėl savo patikimumo nei policijos ar kitų valstybės institucijų užfiksuota medžiaga. Daugiausia klausimų kyla dėl to, jog vaizdo registratoriai nėra tikrinami ekspertų ir jais bei sukurta vaizdo medžiaga gali būti manipuliuojama. Neretai vaizdo registratoriaus vaizdo medžiagoje net nebūna užfiksuota minimali būtina informacija (laikas, data).“
Esant eismo įvykiams, kuriuose dalyviai ginčija kaltę, vaizdo registratoriai, jeigu vairuotojai juos naudojo, visada pasitelkiami į pagalbą, kad būtų nustatytas kaltininkas. Pasak Vilniaus apskrities VPK pareigūnų, vaizdo registratoriai yra efektyvi priemonė, padedanti atskleisti sunkiai įrodomas įvykio aplinkybes.
Už netinkamą informaciją gresia bausmė
Pasak Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, vaizdo registratorių įrengimas nuosavuose automobiliuose nėra reglamentuotas – vaizdo registratoriai vairuotojams nėra privalomi, policija nekaupia ir neturi duomenų dėl jų naudojimo automobiliuose. Ir nors jais fiksuojama medžiaga pasitelkiama tiriant nusikaltimus, ji gali būti netinkama teismui ar net užtraukti baudžiamąją atsakomybę medžiagą pateikusiam žmogui.
Vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga gali būti pripažinta leistinu ir tinkamu įrodymu, jei žmogus vaizdo stebėjimą vykdė teisėtai ir laikydamasis asmens duomenų apsaugai keliamų reikalavimų, nepažeidė kitų asmenų privatumo.
Kita vertus, anot N. Narvido, vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga gali tapti netinkamu įrodymu, tačiau, labiau tikėtina, ne dėl to, kad ją gaunant buvo pažeisti asmens duomenų apsaugai keliami reikalavimai, o dėl to, jog užfiksuotos vaizdo medžiagos patikimumas kelia abejonių.
„Net jeigu bylą nagrinėjantis teismas gautą vaizdo medžiagą pripažintų leistinu ir tinkamu įrodymu, Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija ar net teismas konkrečios civilinės bylos atveju gali pripažinti asmens teisės į privatumą, BDAR, LR asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimą, ir žmogus, pateikęs vaizdo medžiagą, gali sulaukti sankcijų“, – sakė advokatas.
J. Liutkienė pridūrė, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) galiojantis Bendras duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžia naudoti vaizdo registratorius.
Išimtis taikoma tik namuose
BDAR nėra taikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Jei vaizdas stebimas privačioje fizinio asmens nuosavybėje, nevykdant kaimynų ar viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo (pavyzdžiui, auklės, tarnaitės ir pan.), BDAR nebus taikomas. Tokiu atveju vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeis teisės aktų reikalavimų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Kitais atvejais vaizdo stebėjimo procesui keliami bendrieji BDAR ar LR asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimai.
R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė aiškino, kad „namų ūkio“ išimties sąvoka aiškinama vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir nacionalinių teismų išaiškinimais. ESTT yra pažymėjęs, kad „šią išimtį reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „kiek vaizdo stebėjimas apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla“:
„Ne visais atvejais draudžiama stebėti viešąją erdvę, tačiau asmuo, siekdamas užtikrinti savo teisėtus interesus, turi įvertinti tokio ketinimo realumą. Kai į vaizdo stebėjimo lauką patenka kito asmens privati teritorija, pavyzdžiui, kaimyno, tam būtinas jo sutikimas.“
„Galima pagalvoti, jog automobilių vaizdo registratorių apskritai negalima naudoti, kadangi jais stebima viešoji erdvė ir kitų asmenų nuosavybė. Būtent toks reguliavimas įtvirtintas bent keliose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra uždrausta naudoti automobilių vaizdo registratorius. Jais surinkti asmens duomenys laikomi naudojamais asmeniniais tikslais. Tik tais atvejais, kai gauti vaizdo įrašai paviešinami, sprendžiama dėl asmens teisės į privatumą pažeidimo“, – sakė N. Narvidas.
Pasak jo, bet kuriuo atveju, žmogus, automobilyje naudojantis vaizdo registratorių, neturėtų užmiršti pamatinių vaizdo stebėjimo principų. Jis turi užtikrinti, kad vykdomas vaizdo stebėjimas kuo mažiau apimtų viešųjų erdvių, būtų orientuotas tik į automobilio judėjimą.
„Nerekomenduotina viešai platinti gautų vaizdo įrašų, o juos panaudoti tik tada, kai reikia apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, perduodant vaizdo įrašus atitinkamoms valstybės institucijoms. Jei automobilis yra juridinio asmens ir vaizdo registratorius įrengtas siekiant apsaugoti jo turtą, juridiniam asmeniui galioja visi asmens duomenų apsaugos procesui keliami reikalavimai“, – patarė advokatas.
