Energetinį skurdą patiriančių gyventojų skaičius gali išaugti
Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas pranešime žiniasklaidai pastebi, kad anksčiau retokai viešojoje erdvėje šmėkštelėdavusi energetinio skurdo sąvoka šiandien skamba vis dažniau.
„Per labai trumpą laiką Lietuvos gyventojai patyrė staigų dujų, elektros energijos, kietojo kuro, šilumos energijos kainų kilimą. Tai padidino ir maisto, įvairių paslaugų kainas. Kai didelę dalį šeimos biudžeto suryja sąskaitų už elektrą apmokėjimas, ar susidaro įsiskolinimai, taip pat jei žmonės nebegali tinkamai apšildyti gyvenamųjų patalpų, tai vadinama energetiniu skurdu.
Lietuva energetinio skurdo indekse yra viena iš šalių, kuriose gyventojai labiausiai kenčia nuo energetinio nepritekliaus. Pensininkai, daugiavaikės ir sunkiau besiverčiančios šeimos, dirbti negalintys neįgalieji dažnai dėl išaugusių energetikos kainų yra pasmerkiami skurdui. Šio šildymo sezono metu gyvenančių energetiniame skurde gali išaugti", – sako R. Lapinskas.
Pasak R. Lapinsko, energetinį skurdą padeda mažinti ne tik kompensacijos už šildymą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, bet ir aktyvesnė daugiabučių renovacija bei didesnės pastangos taupyti energiją.
Klaipėdiečiai kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė pastebi, kad šiais metais šildymo kompensacijų prašančių žmonių skaičius išaugo kelis kartus.
„Per 2022 metų rugsėjo mėnesį gauta 2155 prašymai kompensacijoms (2,5 karto daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį), iš jų 55 proc. prašymų kompensacijoms gauti elektroniniu būdu. Prašymai kompensacijoms priimami pagal išankstinę registraciją. Šiuo metu registracija vykdoma 2023 metų sausio mėnesiui", – pažymi A. Liesytė.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis ne tik registruodamiesi atvykimui į Klaipėdos miesto savivaldybę, bet ir elektroniniu būdu elektroninėje svetainėje www.spis.lt.
Po renovacijos – reikšmingi pokyčiai
Ko gero, ne vienas yra girdėjęs pasakymą, jog pigiausia yra sutaupyta energija. Deja, „kiauros" senų daugiabučių sienos nepadeda sutaupyti. Neekonomiški daugiabučiai suvartoja itin daug energijos, taip prisidėdami ne tik prie gyventojų piniginių tuštinimo, bet ir poveikio klimatui.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimova pastebi, kad renovacija ženkliai prisideda prie energijos taupymo ir sumažėjusių klaipėdiečių sąskaitų už šildymą.
„Klaipėdos mieste kasmet vidutiniškai atnaujinama (modernizuojama) apie 20 daugiabučių. Daugiabučio modernizavimas vidutiniškai padeda sutaupyti apie 50 proc. energijos", – teigia D. Gerasimova.
Atsinaujinančios energijos sprendimai suteiks dar daugiau naudos
Pastatų modernizavimas padeda ne tik sutaupyti, pakelti nekilnojamojo turto vertę, džiaugtis šiltesniais namai, bet ir prisideda prie aplinkai kenksmingų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.
„Renovuojant daugiabučius namus galima įsirengti saulės kolektorius šilto vandens gaminimui, fotovoltinę saulės modulių elektrinę elektros energijos gamybai ar geoterminį šildymą, kuris ne tik padės sutaupyti, bet ir labiau tausos aplinką. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2", – teigia Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Privačių namų savininkams – kompensacijos iš valstybės
R. Lapinskas primena, kad pravartu apie atsinaujinančius energijos išteklius bei jų diegimą pagalvoti ne tik renovuojamų daugiabučių, bet ir privačių namų gyventojams.
„Aplinkos projektų valdymo agentūra kasmet skelbia naujus kvietimus mažiau taršiems šilumos įrenginiams (katilams, šilumos siurbliams), saulės elektrinėms įsigyti. Su valstybės kompensacija gyventojas gali daug pigiau įsirengti ekonomiškesnius, energiją taupančius įrenginius, kurie padėtų sumažinti energijos suvartojimą individualiame name", – pranešime žiniasklaidai sako Žaliosios politikos instituto direktorius.
Sutaupyti energiją padės atsikratymas energijos „vagimis"
Jei šiuo metu namų modernizavimas yra neįkandamas, sutaupyti elektros energijos gali padėti ekonomiškas buitinių prietaisų naudojimas, sumanus apšvietimo naudojimas ar tiesiog prietaiso, kuris yra budinčiame režime, kištuko ištraukimas iš rozetės.
„Ignitis grupės" energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė teigia, kad, norint sumažinti švaistomą energiją, pirmiausia reikia apsižvalgyti, kokie prietaisai buityje yra elektros energijos „vagys".
„Pavyzdžiui, paprasta kaitrinė elektros lemputė sunaudoja 10 kilovatvalandžių elektros energijos, iš kurių tik 1 kilovatvalandė tenka šviesai, o 9 kilovatvalandės – šilumai pagaminti. Juk įjungiame lempą, kad ji mums šviestų, o ne šildytų namus. Todėl bent jau tose vietose, kuriose žmonės dažniausiai leidžia savo laiką, kaitrines lemputes pakeitus moderniomis – LED, būtų galima sutaupyti.
Susiklosto liūdna situacija – kuo sunkiau finansiškai žmonės gyvena, tuo, tikėtina, naudoja senesnę buitinę techniką ir kitus prietaisus, kurie sunaudoja itin daug energijos. Energijos taupymo patarimų pritaikymas yra naudingas, tačiau sena buitinė technika vis tiek mažiau energetiškai efektyvi. Tai ypač galime pastebėti naudodami seną skalbyklę. Pabaigę skalbti, patalpose jausime šilumą. Vadinasi, skalbyklė veikdama išskyrė šalutinį produktą – šiluminę energiją, už kurią turime sumokėti. Kuo prietaisas energetiškai efektyvesnis, tuo energijos nuostolių yra mažiau ir mokame tik už pagrindinę jo funkciją", – sakė A. Vaitulevičė.
Susidaro tarsi užburtas ratas, nes neišgalintys įsigyti energetiškai efektyvesnių buitinių prietaisų, o naudojantys senus, turi mokėti už elektros energiją daug daugiau, nei mokėtų, naudodamiesi energetiškai efektyvesniais prietaisas. Tai galėtų išspręsti palaipsnis senos buitinės technikos pakeitimas efektyvesne.
Nei vieno prietaiso – budinčiame režime
„Ignitis grupės" energetinio efektyvumo programos vadovė visgi nenuvertina paprastų energijos taupymo būdų ir teigia, kad reikšmingai energiją galima sutaupyti ir tiesiog iš rozetės ištraukus budinčio prietaiso kištuką.
„Vienas iš kolegų darė tyrimą ir išmatavo, kiek energijos sunaudoja tuščioje eigoje esantys prietaisai (kai jie yra budėjimo režime, įjungti į rozetę). Skalbimo mašina vien dėl to, kad kištukas yra įkištas į rozetę, per metus sunaudojo 99 kilovatvalandes. Jei skaičiuosime, kad viena kilovatvalandė kainuoja 32 euro centus, per metus prarasti 32 eurai.
Visi sujungti prietaisai (interneto maršrutizatorius, televizorius ir kt.) vien veikdami budėjimo režimu kolegai per metus kainavo 250 eurų. Žinoma, kiekvienas naudoja skirtingus prietaisus, tačiau tai parodo, kad sutaupyti tikrai galima, nes mūsų prietaisai nėra greitoji pagalba, kuriai reikia budėjimo. Galime juos lengvai įsijungti tada, kada naudojame", – pasakoja A. Vaitulevičė.
Atskleidė, kaip verslas galėtų sutaupyti išlaidas energijai
Išaugusios elektros energijos kainos taip pat stipriai paveikė ir verslą. Kai kurie verslai elektros energijos kainų piko metu nusprendė nevykdyti veiklos, kai kurie trumpina darbo laiką.
A. Vaitulevičė pastebi visoje Europoje vyraujančią tendenciją, kad didelis skaičius įmonių visai neanalizuoja energijos suvartojimo duomenų.
„Lietuvoje daugiau nei 70 procentų įmonių nematuoja, kiek sunaudoja energijos vienam produkto vienetui pagaminti, todėl labai sunku išsiaiškinti, ką reikia tobulinti procesuose, kad būtų galima taupyti energijos sąnaudas. Pirmiausia įmonės turėtų įsidiegti monitoringo sistemas, iš kurių matytų energijos suvartojimą gamybos procese, paties pastato situaciją. Įmonė, matydama savo energijos suvartojimą, nuokrypius, gali koreguoti gamybos procesą, atsižvelgdama į energijos kainas.
Energijos suvartojimo auditoriai gali padėti profesionaliai įvertinti duomenis ir pasiūlyti, ką galima būtų keisti. Kartais tam, kad reikšmingai sutaupytų, įmonei užtenka modernizuoti apšvietimą. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios turi dideles patalpas. Esu mačiusi atvejų, kai įmonės, modernizavusios apšvietimą, 50–70 proc. sumažino savo išlaidas elektros energijai. Taip pat elektros energijos kaštus padeda sumažinti ir saulės elektrinės. Tie, kas įsirengė saulės elektrines, džiaugiasi, nes jiems elektros energijos kainų augimas buvo nežymus arba jo išvis nepajuto", – pastebi A. Vaitulevičė.
Daugiau įdomių faktų apie energetinį skurdą ir energijos tausojimą sužinosite užsiregistravę internetu laikyti Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, kuris vyks spalio 24 d.