Specialistai sako, kad daugėjant užsienio investitorių bei klientų situaciją gerėja, tačiau dar nėra tobula. O pastatų savininkai tik po kurio laiko susizgrimba, kad šiek tiek didesnės pirminės investicijos galėjo apsaugoti nuo galvos skausmo po kelerių metų.
Naujovės šalinamos siekiant sutaupyti
„Schneider Electric“ pastatų segmento pardavimų inžinierius Šarūnas Miknevičius sako, kad bet koks papildomas dalykas statant namą kainuoja. Nauji vystytojai, kurie neturi ilgalaikės patirties, arba nėra susidūrė su naujovėmis, tiesiog apie tai nepagalvoja. Kita priežastis – visais įmanomais būdais stengiamasi sutaupyti ir padidinti savo uždarbį. Tai daro visa su projektu dirbanti grandinė.
Statybose yra daug grandinių ir jose nebūtinai visi išmano, kas daroma kitoje. Todėl pasitaiko, kad galutinis statinys būna visai kitoks, negu pirminis projektas. Jeigu vystytojui pasakoma, kad ko nors neįdiegus nepablogės funkcionalumas, bet galima sutaupyti, jis tokį variantą ir
pasirinks.
„Nenoriu apibendrinti, bet viskas priklauso nuo vystytojo požiūrio. Atsakingi vystytojai dažniausiai turi daugiau patirties, stato pastatus sau, ne pardavimui. Jei tikslas – parduoti naują pastatą, dažniausiai stengiamasi pastatyti jį kuo pigiau. Jei vystytojai vėliau patys eksploatuos pastatą, jiems tampa aktualu, kas bus po 5–10 metų. Užsiimantiems pastatų nuoma aktualiau juos pastatyti kuo geresnės kokybės, tvaresnius. Susiduriu su vystytojais, kurie gailisi, kad statydami nežengė kelių papildomų žingsnių, nepadarė kelių sprendimų, kad padidintų pastato efektyvumo klasę“, – sakė Š. Miknevičius.
Jam nepritaria Vilnius Tech docentė Rasa Džiugaitė-Tumėnienė. Anot jos, nebūtų teisinga teigti, kad vystytojai, statytojai netaiko išsamių tvarumo vertinimo metodikų, tokių kaip LEED, BREEAM dėl žinių stokos. Atvirkščiai, šias vertinimo sistemas racionalu ir tikslinga taikyti negyvenamųjų pastatų arba daugiabučių kompleksų tvarumo vertinimui, kuriems būdingi daugiau pastangų reikalaujantys viso projekto valdymo procesai, kompleksinis optimalių, tvarių sprendimų priėmimas, reikalingas kiekviename projekto etape: planavime, projektavime, statyboje, naudojime ir konversijoje.
„Pastaruoju metu pastatų skaitmeninimo priemonės labai plačiai taikomos praktikoje ne tik negyvenamųjų statinių projektuose, bet ir daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Daugiabučių, privačių individualių namų projektuose jau dažnai matome pastato informacinio modeliavimo metodikos taikymo atvejų projektavimo ir statybos etapuose“, – pastebėjo R. Džiugaitė-Tumėnienė.
Modernesnis pastatas nebūtinai brangesnis
Gali pasirodyti, kad įdiegus kuo daugiau technologinių sprendimų, padidinus pastato efektyvumo klasę, jo vertė keičiasi iš esmės. Tvarumą didinantys ir efekyvumą gerinantys sprendimai gali tapti reikšmingu faktoriumi jį parduodant ar nuomojant, tačiau nebūtinai taip nutiks.
„Schneider Electric“ atstovas įsitikinęs, kad pastato kaina labai priklauso nuo paskirties ir modernūs sprendimai nebūtinai turi daug įtakos. Pavyzdžiui, toli nuo centro esantys pastatai nekainuos brangiau, nepaisant to, kiek į juos investuosi.
„Jeigu statomas išskirtinis pastatas, kurio tikslas – pritraukti dideles įmones, investicijos į tvarumą tikrai atsipirks. Tarptautinės įmonės ir fondai, kurie perka naujus namus, vis dažniau atkreipia dėmesį į pastato energetinę klasę, modernius sprendimus. Užtikrintas komfortas būsimiems darbuotojams ar gyventojams pastatui taip pat prideda vertės. Rekonstrukcija, nusprendus vėliau atnaujinti pastatą, kainuoja labai brangiai, todėl sprendimus reikėtų priimti ir atlikti dar statant. BREEAM ir LEED vertinimus vystytojai vengia atlikti todėl, kad jie nėra privalomi. BREEAM atlikti galima ir vėliau, tačiau tai padaryti sudėtinga ir gali užtrukti“, – kalbėjo Š. Miknevičius.
Vilnius Tech docentė sako, kad tvarūs ir inovatyvūs šildymo, vėdinimo ir oro vėsinimo sprendimai tiesiogiai prisideda prie gyvenamosios aplinkos akustinio, šiluminio, vizualinio komforto, aukštos oro kokybės užtikrinimo.
Lietuvių požiūris po truputį kinta
Atsiradus reikalavimui visus naujus namus statyti A++ klasės, vystytojai kreipia daugiau dėmesio ir į kitus naujų namų parametrus. Ypač tai išryškėja, kuomet objekto pirkėjai ar užsakovai – užsienio kapitalo įmonės.
R. Miknevičius pastebi, kad kai kurie vystytojai stato namus darydami tik tai, kas privaloma, pavyzdžiui, A++ efektyvumo klasė. Tą, kas neprivaloma, dažniausiai daro kompanijos, turinčios patirties dirbant su užsieniečiais. Taip pat daugiau modernių sistemų įdiegia tie, kurie galvoja apie ateitį, bent artimiausius 10 metų. Jie nori ne tik valdymo, bet ir stebėjimo sistemų, siekia kaupti duomenis ir juos analizuoti, fiksuoti sutrikimus name.
„Deja, mūsų rinka dar nėra prisotinta NT objektais, juos labai greitai išgraibsto, todėl nėra prasmės konkuruoti. Kuomet atsiras daugiau tuščių objektų, vystytojai dažniau pagalvos, ką gali padaryti geriau, kad greičiau parduotų ar išnuomotų“, – prognozavo pašnekovas.
Įtakos pokyčiams turi ir tai, kad daug darbuotojų šiuo metu yra labai sąmoningi ir tvarumas jiems svarbus visose gyvenimo srityse, įskaitant darbą. Todėl įmonės propaguojamos vertybės, įskaitant pastatą, kuriame dirbama, gali nulemti darbuotojų norą ar nenorą joje dirbti. Darbo vieta neretai akcentuojama net darbo skelbimuose.
R. Džiugaitė-Tumėnienė pastebėjo, kad šiuo metu naujos statybos pastatams, kurių energinio naudingumo klasė siekia A+, A++, būdingos žematemperatūrinės šildymo sistemos (grindinis šildymas), aukštatemperatūrinis vėsinimas (pasyvios ir/arba aktyvios šalčio sijos), mechaninio vėdinimo sistemos su aukštu šilumogrąžos efektyvumu.
Ji pridūrė, kad vystytojai stebi naujoves rinkoje ir jas vis dažniau taiko ar numato tai daryti. Pastato techninių sistemų (šildymo, vėdinimo, vėsinimo, buitinio karšto vandens ruošimo, apšvietimo, automatizavimo ir kontrolės, elektros energijos gamybos vietoje) įrangos gamintojai pateikia jau rinkoje egzistuojančius sprendimus, tačiau siūlomų technologijų efektyvumas yra nuolat didinamas, optimizuojamas.
„Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas inovatyvių stebėsenos ir valdymo sprendimų diegimui pastato techninėse sistemose. Šių išmaniųjų automatizavimo ir elektroninės stebėsenos technologijų įgyvendinimas, siekiant ekonomiškai efektyviai vartoti ir sutaupyti energijos bei vandens išteklių, realiu laiku užtikrinti norimą komforto lygį, padidina pradines pastato techninių sistemų investicijas“, – kalbėjo docentė.