Nenori investuoti į naują sistemą
Pasak ekspertų, daugiau nei pusė Lietuvos yra prijungta prie centrinio šildymo sistemos, kuri darosi vis žalesnė. Naujai statomuose būstuose jau kurį laiką privaloma įrengti atsinaujinančiais ištekliais kūrenamą šildymą. Likusi dalis gyventojų nesiskubina švarinti aplinkos ir dažniausia tokio pasirinkimo prižastis – finansinė.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad jeigu dabar reikėtų mokėti pilną kainą už dujas – 2,5 euro už kubinį metrą – ir ji išliktų ilgesnį laiką, daug žmonių imtų ieškoti kitų sprendimų. Anot jo, šilumos siurbliai irgi turi minusų, pagrindinė problema, kad kai labai šalta, jų efektyvumas yra labai žemas, todėl namai, galima sakyti, tiesiog šildomi elektra. Taip pat jiems reikia didelių investicijų. Pavyzdžiui, danai uždėjo didžiulį akcizą dujoms, todėl gyventojai ėmė ieškoti kitų alternatyvų.
„Mūsų žmonės dar mažai rūpinasi klimato kaita ir pagrindiniu priotitetu laiko ekonomiką. Jei žmogus turi dujų vamzdyną ir tiekimą, jo prioritetas bus dujų katilas. Tokiu atveju galvojama apie investicijas, nes, pavyzdžiui, efektyviam šilumos siurblio veikimui reikia grindinio šildymo. Seni pastatai, kuriuose įrengti dujiniai katilai, jų atsisako vangiai, nors dujų kainos ir kyla. Žmonės nenori investuoti į naują sistemą, jeigu turi puikiai veikiančią seną. Iki šio didžiojo brangimo centralizuotas, dujinis bei elektrinis šildymas kainavo labai panašiai“, – priežastis, kodėl lietuviai tebenaudoja iškastinį kurą, aiškino V. Lukoševičius.
Tuo tarpu „Ignitis“ produktų vadovas Justas Kersnauskas pastebėjo, jog šilumos gamybos įrenginiai sparčiai populiarėja ir pradeda dominuoti privačių būstų rinkoje – naujos statybos objektuose jau nebepamatysime tradicinių šildymo įrenginių:
„Tikimasi, kad iki 2030-ų metų gerokai virš 50 proc. privačių būstų Lietuvoje bus įsirengę tvarius šildymo sprendimus – šilumos siurblius. Tačiau tam, kad nebematytume kaminų Lietuvoje, dar reikia laiko. Pavyzdžiui, kai kuriuose senos statybos pastatuose nėra techninių sąlygų prasmingai įrengti šilumos siurblį“.
„Klaipėdos energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius priminė, kad kokia šiluma patiekiama centralizuotos šilumos vartotojams – „žalia“ iš atsinaujinančių išteklių ar iš iškastinio kuro – kol kas įtakos kainai neturi. Energetikai, deja, negali priimti sprendimų, kiek žaliosios energijos turėtų vartoti klientai. „Centralizuotas šildymas įvardinamas kaip ekologiškiausias šildymo būdas miestuose. Europos aplinkosaugos ekspertai miestuose rekomenduoja kuo daugiau būstų jungti prie centralizuoto tinklo. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse prie jo jungiami net individualūs namai. Tai reguliuojama ir per mokesčius, ir per ekologiškų įrenginių įsigijimo subsidijas, nes naudoti kietąjį iškastinį kurą laikoma gamtos žalojimu“, – aiškino jis.
Kada Lietuva uždraus kietojo kuro naudojimą?
Naujos statybos pastatams dėl energinių klasių reikalavimų jau kurį laiką yra draudžiami iškastinį kurą naudojantys šilumos įrenginiai, visiškai jų atsisakyti numatyta iki 2024-ųjų. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama suteikti savivaldybėms papildomų galių nustatyti namų ūkių būstuose ir energetikos ar pramonės objektuose neleistinas deginti kuro rūšis ir (ar) taikyti Europos Sąjungos lygiu nustatytus aplinkosauginius reikalavimus katilams ir krosnims.
Taip pat siūloma nuo 2025 m. atsisakyti kietojo iškastinio kuro – akmens anglies, lignito, kuro durpių – naudojimo Lietuvoje. Projektas pateiktas viešam derinimui ir laukiama pastabų iš nevyriausybinio sektoriaus, piliečių, suinteresuotų pusių. Gavus pastabas, jos bus išnagrinėtos, peržiūrima, į ką atsižvelgti, ir tik tada bus teikiama Vyriausybei ir Seimui.
Pasak J. Kersnausko, naujai statybai keliami atitinkami reikalavimai, tad šiame sektoriuje tvarūs šildymo būdai yra ne išimtis, o taisyklė: „Tačiau lietuviai jau gana aktyviai renkasi atsisakyti iškastinį kurą naudojančių įrenginių, rinkdamiesi šilumos siurblius. Tam įtaką daro ir Europos Sąjungos parama, kurią Lietuvoje skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), taip pat kai kurios savivaldybės imasi prisidėti prie mažiau taršių šildymo būdų skatinimo“.
LŠTA prezidentas svarsto, kad didesnė Vyriausybės parama galėtų paskatinti lietuvius rinktis žaliąją energiją. APVA skiria paramą atsinaujinančių išteklių diegimui, ji yra 30–40 proc., kai kuriais atvejais siekia ir 80 proc. Bet kol kainos skirtumas tarp esamo ir siūlomo naujo – nedidelis, todėl trūksta motyvacijos rekonstrukcijai. Numatyti paramos milijonai išnaudojami visiškai, jeigu paramos apimtys ir intensyvumas būtų didesnis, būtų skiriama daugiau pinigų paramai, o gyventojai dėl to kreiptųsi dažniau.
Pašnekovo skaičiavimu, kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų naudojasi centralizuotu šildymu, o kiti – individualiu. Apie individualų šildymą sudėtinga gauti tikslią informaciją, aiškūs tik dujinio šildymo vartotojų skaičiai, nes jiems skaitiklius veda ESO.
„Tendencija tokia, kad didžiųjų miestų priemiesčiuose ar miestuose esantys individualūs namai dažniausiai šildomi dujomis. Naujai statomi rajonai dažniausiai įsirenginėja šilumos siurblį, kurie laikomi pusiau žalios energijos vartotojais. Kol kas maždaug 10 proc. elektros yra iškastinės kilmės, šilumos siurbliai nėra visiškai atsinaujinanti energija. Dar nedidelė dalis šildosi anglimi, durpėmis, o maži miesteliai ir kaimai – malkomis. Nors jos laikomos atsinaujinančiu kuru, bet jų paruošimo ir naudojimo procesas – labai taršus, sukelia didelę vietinę taršą degant“, – aiškino V. Lukoševičius.
Kitoms Europos šalims sekasi geriau
Karas kaimynystėje turi labai daug įtakos energetikos kainoms, todėl ir greitų sprendimų šildymo sektoriuje nereikėtų tikėtis. A. Liubinavičius papasakojo, kaip kitos Europos šalys tvarkosi su gyventojų nenoru pereiti prie žaliojo kuro.
„Vokietijoje žmonės, namie turintys židinius ir kurenantys kietu kuru, kasmet turi atlikti techninę patikrą bei atitikti tam tikrus ribojimus. Dabartinė energetinė krizė Europoje daug ką sujaukė. Šiuo metu matome, kad nuo žaliojo kurso atsitraukia ir finansiškai stipresnės valstybės. Bet iš esmės, centralizuoto šildymo prioriteto kryptis miestuose turėtų išlikti, kai tik baigsis energetinė krizė ir taupymo vajus.
Tarkime, Šveicarija, kuri dar stipriai priklausoma nuo gamtinių dujų, įvedė apribojimus, pagal kuriuos šiluma būstuose gali siekti iki 19 laipsnių. Už pažeidimus numatomos didžiulės baudos ir net laisvės atėmimas, bet taip šalis stengiasi taupyti. Ekologija kainuoja ir atsiremia į žmonių sąmoningumą bei finansinį pajėgumą“, – pasakojo „Klaipėdos energijos“ atstovas.
Pasak jo, įmonė turi planą, kaip visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šildymui. Klaipėdos miestas įmonei perdavė bankrutavusią jėgainę „Geoterma“. Ją reikia rekonstruoti, tačiau yra valstybių, kurios iš geoterminių versmių gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Klaipėdos universiteto mokslininkai teigia, kad tokia galimybė yra. Mat gręžinys, kuris yra po jėgaine, siekia pusantro kilometro, o išgaunamo vandens temperatūra yra 38 laipsniai. Svarstoma, kad pastačius dar vieną biokuro katilą ir išnaudojant žemės gelmių šilumą, ateityje būtų galima gaminti šilumą už konkurencingą kainą ir visiškai nebedeginant iškastinio kuro.
Daugiabučių gyventojai taip pat gali gauti paramą
Nuo 2012 m. Aplinkos ministerija finansuoja taršių šildymo įrenginių keitimą į netaršius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius. Parama pasinaudojo apie 15 tūkst. namų ūkių, išmokėta daugiau kaip 32 mln. eurų.
Šiais metais iš Klimato kaitos programos tvaresniems šildymo būdams skirta net 25 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra ir toliau tęsia paramą (suplanuota 15,3 mln. eurų) priemonei, pagal kurią iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius vienbučiuose, dvibučiuose, daugiabučiuose galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą ar šilumos siurblius, kurie naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Šiemet per pirmąjį kvietimą Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo beveik 3 tūkst. gyventojų prašymų pakeisti taršius katilus. Planuojama, kad beveik 2500 gyventojų įsirengs šilumos siurblius.
Tiesa, daugiabučių namų gyventojai, siekiantys gauti paramą iš Klimato kaitos programos, privalo pasikeisti senus elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus. Šiai daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšo vandens sistemų modernizavimo priemonei numatyti 4 mln. eurų.
Be to, nuolat vyksta finansavimas daugiabučiams namams atnaujinti pagal modernizavimo programą, kuri pradėta dar 2005 metais. Paskutinio aštunto kvietimo metu pateikta ir priimta finansuoti 784 paraiškų.