Dažniausiai skolinasi iš šeimos ir artimųjų, tačiau nevengia ir kitų šaltinių
„IPF Digital Lietuva“ kiekvienais metais atlieka lietuvių skolinimosi įpročių tyrimą, kuris šiemet parodė, kad beveik pusė žmonių Lietuvoje skolinosi pinigų vienokiu ar kitokiu būdu. Kaip įvardija šios įmonės, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, vadovas T. Bataitis, dažniausiai pasitaikantis būdas, kurį nurodė ketvirtadalis respondentų – skolinimasis iš šeimos narių ar artimųjų.
Antras pagal dažnumą skolinimosi būdas yra kreipiantis į finansines institucijas, šį būdą nurodė 19 proc. respondentų. Ir tik maža dalis respondentų nurodė, kad skolinasi iš draugų ir pažįstamų.
„Kalbant apie tai, į ką atkreipia dėmesį žmonės, kurie skolinasi pinigus, tai bet kokiu atveju karalius vis dar yra palūkanų norma – klientai renkasi pigesnes palūkanų normas. Tačiau kas mane labai maloniai stebina ir džiugina jau antrus metus iš eilės, tai kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į galutinę paskolos kainą, kadangi tai yra objektyviausias rodiklis, kuris gali leisti jums objektyviai įvertinti jums teikiamą pasiūlymą ar paslaugą. Su palūkanų normomis kai kurios bendrovės iš tiesų mėgsta ir pagudrauti, todėl klientai vis dažniau atsižvelgia į galutinę paskolos kainą“, – pastebi T. Bataitis.
Paklaustas, kam lietuviai skolinasi daugiausiai, pašnekovas pažymi, kad tyrime apibrėžtos vartojimo paskolos, todėl būsto paskolos tyrime neatsispindi.
„Net 30 proc. žmonių skolinasi su buitimi susijusiems daiktams ir dalykams – ar tai būtų būsto paskolos remontas, ar tai būtų buitinės technikos įsigijimas ar kažkas kito, kas yra didelis ir apčiuopiamas pirkinys ar investicija. Daug rečiau žmonės skolinasi automobiliams. Pernai mūsų tyrimas parodė, kad populiariausia yra automobilių paskola, tačiau, žinant tiekimo grandinių sunkumus, šiemet šis paskolos tipas yra antroje vietoje“, – sako jis.
Vis dėlto, T. Bataitį neramina tai, kad 10 proc. respondentų atsakė besiskolinantys būtinoms reikmėms. Jis lygina, kad pernai tyrime ši respondentų dalis buvo mažesnė ir sudarė 6 proc., tad šiemet pastebimas ženklus šio paskolos tipo augimas.
Kitas tyrimas identifikavo „nematomus žmones“: toks net kas penktas lietuvis
Tuo metu VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Asta Gaigalienė kalba apie tyrimą, kurį atliko Rygos universitetas RISEBA, Talino technologijų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Latvijos tyrimų bendrovėmis ir „IPF Digital“ – apie „nematomus žmones“, kurie dėl mažų pajamų ir išsilavinimo neretai yra tarsi atskirti nuo visuomenės. Anot jos, tyrimas atliktas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis siekiant apžvelgti bendrą Baltijos šalių visuomenės gerovės lygį.
Anot jos, tyrime buvo identifikuota daugiau negu 10 skirtingų gyventojų grupių, kurioms būdingos savi iššūkiai ir charakteristikos.
„Tai leido į visuomenę pažiūrėti plačiau, negu tik į uždirbančius daug ir uždirbančius mažai. Kalbant apie nematomumą, jis ir yra tame, kad standartiškai taip yra vertinama ir socialinėse sistemose, ir ankstesniuose tyrimuose. Paimamas vienas kriterijus ir jei pažeidžiama tam tikra riba, sakoma, kad žmonės yra stokojantys finansinės ar kitokios paramos, o jei tas kriterijus didesnis – vadinasi, ne. Tačiau gali būti situacija, kai mes nepasiekiame minimalios ribos, bet mūsų situacija tikrai bloga, net jei trūksta kelių eurų iki remtinos ribos“, – problemą pastebi A. Gaigalienė.
Tyrime buvo taikomas skaitmeninis duomenų surinkimo būdas. Anot tyrimo autorės, tai rodo, kad tyrimo dalyviai turėjo priemones tam, kad galėtų sudalyvauti tyrime, bei pakankamą raštingumą. A. Gaigalienės teigimu, tyrimas parodė tik tam tikrą dalį „nematomų žmonių“, o realybėje jų turėtų būti daugiau.
„Jeigu mes išplėstume tyrimo būdą, greičiausiai tų gyventojų būtų dar daugiau. Dabar jų Lietuvoje yra identifikuota 400 tūkst. Procentine išraiška tai būtų 20 proc. 18–74 metų gyventojų“, – sako A. Gaigalienė.
Jei staiga netektų pajamų, iš santaupų pusę metų išgyventų 40 proc. gyventojų
„Tyrime respondentų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina savo finansinį raštingumą. T. Bataitį nustebino tai, kad net 73 proc. respondentų savo finansinio raštingumo žinias vertina teigiamai ir mano, kad jie sugeba valdyti savo finansus bei žino, kaip tinkamai juos investuoti.
„Pats faktas, kad žmogus skolinasi, dar nereiškia, kad jis nesugeba valdyti savo finansų. Tai gali būti įvairūs poreikiai ar apskaičiuotas sprendimas verčiau pasiskolinti nei eikvoti savo santaupas ir turėti finansinę pagalvę. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei 50 proc. žmonių sugeba kiekvieną mėnesį susitaupyti tam tikrą pinigų sumą ir net 40 proc. žmonių pasakė, kad, jei staiga netektų pajamų, jie galėtų išgyventi iš savo santaupų netgi pusę metų“, – teigia T. Bataitis.
Vis dėlto, ne visuomet gyventojų skolinimosi įpročiai yra racionalūs. T. Bataitis pastebi atvejų, kai gyventojų bandymai skolintis pinigų atrodo kurioziškai.
„Matome, kad žmonės mėgsta skolintis atostogoms, o paskutiniu metu netgi turime tokią tendenciją, kad žmonės skolinasi siekdami investuoti į kriptovaliutas. Jokiais būdais tokių paskolų neišduodame, visą laiką vertiname atsakingai, bet matome tokį dėsningumą. Iš vienos pusės, žmonių raštingumas auga, ar bent jų pačių suvokimas, kad jie supranta finansines paslaugas ir kaip veikia finansinė sistema, tačiau iš kitos pusės turime tokių kurioziškų situacijų, kur žmonės bando skolintais pinigais investuoti. Čia yra disonansas. Tai, kaip mes save vertiname, dar nebūtinai reiškia, kad tai yra realybė“, – sako T. Bataitis.