Namų administratoriai neretai atkerta, kad šiluma bute priklauso nuo jo vietos name ir nieko neįmanoma padaryti, tačiau specialistų teigimu, taip neturėtų būti. Rengiant daugiabučio planą atsižvelgiama į buto vietą ir pagal tai numatomas šildymo prietaisų plotas. Kampiniuose bei apatiniuose butuose ir laiptinėse jis – didesnis, negu esančiuose aukščiau.
Vienas nelegalus radiatorius sutrikdo viso namo sistemą
Pasak „Kauno energijos“ Kontrolės skyriaus vadovo Manto Užolinsko, itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas. Taip nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus, kurių neturėtų būti. Pasitaiko ir atvejų, kai daugiabučio gyventojai nuo šildymo ar karšto vandens cirkuliacinių stovų (rankšluosčių džiovintuvų) įsirengia grindinį šildymą. Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.
„Tokia kaimynų saviveikla itin neparanki senų daugiabučių gyventojams su vienvamzde šildymo sistema, kai šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, nes sutrikdyti tinkamą jos veikimą gana paprasta. Tokiais atvejais užtikrinti komfortiškas sąlygas visiems daugiabučio gyventojams tampa sudėtinga. Siekiant suvienodinti temperatūrą pastate ir kompensuoti šilumos praradimus, kurie atitenka „gudriems“ kaimynams, daugiabutis pradeda vartoti daugiau šilumos“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pastebėjo, kad dažniausiai tai pasitaiko sovietinės statybos pastatuose. Anksčiau galiojo visiškas nebaudžiamumas už tokius veiksmus, kuris iš dalies likęs iki šiol. Nedažnai norima vaikščioti po butus ir tikrinti jų atitikimą su projektu.
„Dažniausiai pasitaikantys saviveiklos pavyzdžiai yra – didesnių šildymo paviršių įrengimas, pridedant daugiau radiatorių sekcijų. Jeigu vanduo iš viršaus keliauja žemyn, po tokiu butu esantys kaimynai gauna vėsesnį vandenį. Tuomet žemesnių butų gyventojai reikalauja didinti šildymo temperatūrą, tai padarius aukščiau esantys butai perkaitinami. Taip pat daugiabučiuose įrengti trieigiai ventiliai, skirstantys vandens srautą. Yra žmonių, kurie juos pareguliuoja taip, kad daugiau šilumos patektų į jų radiatorius, o kaimynams tektų mažiau“, – pasakojo V. Lukošius.
Jis pridūrė, kad tai sukuria papildomą pasipriešinimą ir reikia didintį siurblių galingumą, sunaudojama daugiau elektros. Kartais žmonės padaro keistų sprendimų, pavyzdžiui vietomis sukeičia „paduodantį“ ir gaunantį vamzdžius ar įrengia balkono šildymą. Kadangi visi namo gyventojai moka už šilumą pagal turimą plotą, nepranešantys apie pakeitimus elgiasi nesąžiningai kaimynų atžvilgiu ir tiesiog vagia šilumą.
Šildosi vienas, o moka visi
Nepaisant viso namo šildymo sistemos išbalansavimo, saviveikla keičiant šildymo plotą papildomai kainuoja kaimynams. Kuo tokių savavališkų šildymo sistemos pakeitimų daugiabutyje daugiau, tuo ir finansiniai nuostoliai apmokant šildymo sąskaitas gyventojams bus didesni.
M. Užolinsko teigimu, būtent finansinis aspektas daugiabučių gyventojams yra skausmingiausias. Jeigu daugiabutyje nėra įrengti neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, šilumos kiekis butams paskirstomas pagal klientui priklausantį naudingąjį gyvenamąjį plotą. Tad vartotojas, kuris nelegaliai pasididino šilumos prietaisų kiekį, mokės beveik tą pačią sumą kaip visada, o likęs šilumos kiekis, kurį jis sunaudojo, papildomai bus paskirstytas visiems gyventojams proporcingai pagal tai, kokio ploto būste jie gyvena, nors pastarieji tos šilumos ir nesuvartojo.
„Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis sako, kad išbalansuota šildymo sistema turi įtakos gaunamoms sąskaitoms, nes šiluma daugiabutyje pradedama vartoti neracionaliai, butai šildomi netolygiai: „Mūsų ekspertai visuomet ragina gyventojus neužsiimti tokia saviveikla, nes nuo to dažnai kenčia ne pavieniai butai, o viso namo bendruomenė“.
V. Lukoševičius patarė pagalvoti ir apie šildymą, kaip paslaugą, bei jos kokybę: „Jeigu dėl to kituose butuose temperatūra – žemesnė, negu 20 laipsnių, jų gyventojai moka už nekokybišką paslaugą. Padidinus temperatūrą perkaitinamos kitos patalpos ir kyla kainos visiems namo gyventojams“.
Keisti radiatorius galima tik gavus leidimą
Jeigu gyvenamajame bute šildymo sezonu būna per karšta ar per šalta, situaciją įmanoma pakeisti sureguliavus šildymo prietaisų plotą. Tokiais darbais negalima užsiimti patiems gyventojams, sugalvojusiems atnaujinimus. Norint pakeisti radiatorius ar atlikti bet kokius kitus su pastato šildymo sistema susijusius remonto darbus bute, jo savininkas privalo kreiptis į pastato administratorių ir gauti tam skirtą leidimą.
„Rengiant projektą, privaloma tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti, kokio tipo, dydžio ir galingumo naujieji radiatoriai turi būti. Tik specialistui teisingai apskaičiavus būsto šildymui reikalingų prietaisų parametrus, bendra pastato šildymo sistema nebus išbalansuota. Todėl itin svarbu, kad projektą parengtų kvalifikuotas specialistas“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas.
Po projekto parengimo jį būtina suderinti su pastato administratoriumi. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų.
„Mano būstas“ atstovas pridūrė, kad norintiems pertvarkyti šilumos šaltinius bute, rekomenduojama pasidaryti projektą ir suderinti jį su daugiabučio namo priežiūros specialistais.
„Dažniausiai sistema išbalansuojama, kuomet gyventojai be projekto butuose susimontuoja netinkamos galios radiatorius, nuo bendrojo naudojimo vamzdynų prijungia grindinį šildymą, ant „gyvatukų“ savavališkai susimontuoja ventilius“, – detalizavo P. Ugianskis. Jis pridūrė, kad gyventojų saviveikla ir eksperimentai su šildymo prietaisų pertvarkomis yra bene pagrindinė priežastis, kodėl daugiabučiuose išbalansuojama šildymo sistema.
Jei bute per šalta, ne visada kalti kaimynai
Jeigu šildymo sezono metu jūsų namie – per karšta ar per šalta, tai nebūtinai reiškia, kad kažkurie kaimynai atliko nelegalius pakeitimus. Tai lemiančių veiksnių yra ne vienas, todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti situaciją su administratoriumi.
Taip pat kiekvienas žmogus į esamą patalpos mikroklimatą reaguoja skirtingai. Vienam vyraujant +20 oC temperatūrai patalpoje bus šalta, o kitam – jau per karšta, todėl jis dažniau atidarinės langus ir vėdins patalpas.
M. Užolinskas paaiškino, kokiais atvejais bendra namo šildymo sistema gali būti išbalansuota. Mat nemažos dalies senos statybos daugiabučių šildymo sistemos tolygiai netiekia šilumos į butus ir dėl kitokių priežasčių – techninių nesklandumų, kuriuos lemia netinkama arba nepakankama šildymo sistemos priežiūra. „Dalis pastato gali perkaisti, o kita dalis vėsti ir tuomet, kai nesureguliuotas šilumos punktas, nesuderinta šildymo ir karšto vandens sistema, kai neveikia balansiniai ventiliai, vamzdynas nebuvo laiku praplautas, todėl užako“, – kalbėjo jis.
LŠTA prezidentas pridūrė, kad neteisėti pakeitimai, susiję su šildymu, dažniausiai aptinkami tik įvykus avarijai. O kadangi apie 90 proc. namų Lietuvoje šildomi tik pagal plotą, pirmas gyventojų žingsnis yra kreiptis į namo administratorių. Jis pirmiausiai turi išsiaiškinti energijos vartojimo efektyvumą, stebėti, ar name nėra grobstymo, skaitiklių rodmenys deklaruojami tinkamai.
„Aptikus savavališkus pokyčius, gyventojas turi arba atstatyti pirminius projekto planus, arba savo darbus įteisinti ir mokėti daugiau. Tokie savavališki pakeitimai turi būti sprendžiami surengus susirinkimą su gyventojais, tikrinant butus individualiai. Deja, čia kyla daugiausiai problemų, nes ne visi gyventojai įsileidžia į savo namus. Todėl tokie darbai užtrunka ilgai ir vyksta sudėtingai“, – į klausimą, kaip vykdomi tokie sprendimai atsakė V. Lukoševičius.
Netinkamai atlikti remonto darbai butuose, kai šildymo sistemos dalys keičiamos neturint tam reikiamų žinių ir įgūdžių, didina vamzdynų pralaidumo ir trūkių tikimybę. Dėl to gali būti užliejamos patalpos, sugadinamas asmeninis bei kitų gyventojų turtas.