Kada iš tiesų atsipirks investicija į saulės elektrinę ir vėjo jėgainę: vardina privalumus ir išskiria vieną sunkumą

Europai sparčiai žengiant tvarumo keliu investavimas į atsinaujinančią energetiką (AE) populiarėja ne tik Lietuvos gyventojų, bet ir verslų gretose. Investavusieji tikina, kad verta suskubti rinktis saulės elektrines ar vėjo jėgaines, nes ateityje nuo to gali priklausyti net klientų skaičius.

Populiarumas auga žaibiškai

Gaminantys bei parduodantys tvarios energijos įrenginius taip pat perspėja – paklausa šiuo metu išties didelė. Deja, ne visos įmonės turi pakankamai lėšų, kad vienu kartu galėtų skirti didžiules investicijas vienam projektui, tad jiems skiriama parama bei kitokios galimybės naudoti žaliąją energiją.

„Ignitis" produktų vystymo vadovė Ingrida Šein pastebėjo, kad Lietuvoje saulės elektrinę verslui yra įsigiję apie 200 įmonės verslo klientų. Vis daugiau elektros energijos vartotojų, kurie nenori ar negali iškart skirti kelių tūkstančių eurų saulės elektrinei įsigyti, domisi jos įsigijimu išperkamąja nuoma.

„Jaučiasi aktyvus verslo susidomėjimas tvaresniais sprendimais. Pastebime, kad verslai, apsisprendę investuoti į tvaresnius sprendimus, ima „jautį už ragų" – statosi saulės elektrines, įsirengia elektromobilių įkrovimo stoteles, keičia apšvietimo sistemas bei ieško sprendimų kaip apskritai efektyvinti savo eksploatuojamus įrenginius", – sako pašnekovė.

Saulės elektrinių gamintojai taip pat teigia, kad poreikis auga taip sparčiai, jog norintiems kartais tenka ir palaukti, nes pasiūla ne visada atitinka paklausą. Saulės elektrinių bei kitų žaliosios energijos įrenginių pardavimo įmonės „Elmitra" direktorius Mindaugas Blažys neslepia, kad šiuo metu dėl kylančių energijos kainų, įmonės ryžtasi įsirengti saulės elektrinę net savo lėšomis, be valstybės paramos. Tam įtakos turi ir gera kaimynų arba kolegų patirtis, kurie jau turi įsirengę saulės elektrines.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebime stipriai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinėmis. Tam tiesiogiai turėjo įtakos didėjančios elektros energijos kainos, kurios peržengė net pesimistiškiausių prognozių ribas. Taip pat priimti sprendimą įsirengti saulės elektrinę skatina ir tai, jog lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra gerai išvystyta ir galutiniam vartotojui ypač patogi energijos gamybos, panaudojimo, saugojimo infrastruktūra", – džiaugėsi M. Blažys.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, atsinaujinančios energijos poreikis visada didėja, nes tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos mastu siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti neatsinaujinančių energijos išteklių.

„Kylant energijos kainoms, pastebime ženkliai padidėjusį tiek buitinių vartotojų, tiek įmonių susidomėjimą galimybe apsirūpinti atsinaujinančia energija. Atsinaujinančios energetikos plėtrą skatina kompleksinės reguliavimo priemonės – tiesioginė parama, gyventojų edukacija, nuolatinė komunikacija apie atsinaujinančią energiją", – sakė Tarybos atstovai.

Pradėję tvarumo sprendimus nesustoja

Viena iš kompanijų, naudojančių atsinaujinančią energiją savo veikloje – „VMG Energy" sako, kad prieš taikant tvarumo sprendimus, reikėtų nusistatyti investicijų prioritetus – kokią rūšį rinktis. Kreipusis dėl paramos į Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) įmonė pirmąją elektrinę įrengė medienos drožlių plokščių gamykloje Naujojoje Akmenėje. Ši investicija siekė apie 1 mln. eurų.

„Įsitikinę įvairialype tokios investicijos nauda, toliau nuosekliai diegiame atsinaujinančios energijos sprendimus „Klaipėdos medienoje" bei „Sakuonos" gamyklose. Jų bendra vertė siekia apie 3 mln. eurų. Ateityje planuojame saulės elektrines sumontuoti ant visų VMG grupės gamyklų stogų, jų bendra galia sieks apie 13MW", – pasakojo įmonės direktorius Petras Leknius.

Jis pridūrė, kad standartinė saulės elektrinė gali padengti nuo 10 iki 30 proc. įmonės elektros energijos metinio poreikio, priklausomai, ar įmonė dirba visą parą, ar tik dienos metu: „Mūsų atveju, visą saulės pagamintą elektros energiją sunaudojame patys gamyboje, kai elektra yra gaminama, todėl skaičiuojame, kad investicijos atsiperka palyginti greitai – per maždaug 3,5 metų."

„Ignitis" atstovė paskaičiavo, kad šiuo metu 1 kW stoginės saulės elektrinės įrengimo rinkos kaina siekia apie 1000 eurų ir PVM. Antžeminės elektrinės kaina prasideda nuo 1100 eurų/kW ir PVM. Metams saulės elektrinės priežiūros ir eksploatacijos mokesčiai siekia apie 24 eurus/kW. Tiesa, investicijų dydis priklauso nuo stogo ar sklypo ploto, pastato techninės specifikacijos, energijos vartotojo profilio ir kitų parametrų, todėl tai – labai individualus klausimas.

„Investavęs į saulės energiją ir įsirengęs saulės elektrinę, verslas gali sutaupyti iki 15 proc. metinių išlaidų elektros energijai. „Ignitis" skaičiavimais, saulės elektrinė verslui, pasinaudojus valstybės teikiama parama, preliminariai atsiperka per 5–6 metus. Atsiperkamumo terminas priklauso nuo konkretaus techninio sprendimo ir įrengimo kainos", – sakė I. Šein.

Ar tikrai verta?

Tiek maži, tiek didesni verslai neretai abejoja, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką, tačiau tai padariusieji tikina, jog tikrai taip. „AUGA GROUP" rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas tvirtino, kad dar iki to, kai Europoje buvo paskelbta žemės ūkio strategija „Nuo ūkio iki stalo", įmonė jau buvo paskelbusi savo artimiausių penkerių metų verslo planus, kurių strategine ašimi tapo tvarumas. Todėl dabartiniai pokyčiai ir reikalavimai kompanijai netapo dideliu galvos skausmu.

„Konkrečių tvarumo reikalavimų, kurie būtų privalomi mūsų verslui, kol kas nėra. Mes tai darome savanoriškai ir kuriame inovatyvius sprendimus tam tikslui pasiekti, nes būdami ilgamečiai žemės ūkio sektoriaus dalyviai suprantame, kokį neigiamą pėdsaką aplinkai daro mūsų veikla, ir tikime, kad tai taip pat svarbu mūsų galutinių produktų vartotojams", – sakė rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.

Kuo ankstesniam tvarių sprendimų naudojimui pritaria ir „Releven" tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas. „Tvarumo tikslų nepasiekiančios įmonės pralaimės konkurencinėje kovoje – veikti netvariai jau dabar yra brangu, ateityje ši kaina tik didės. Spaudimą neinovatyvios bendrovės patirs ir iš vartotojų, kurių sprendimą pirkti jau dabar reikšmingai lemia aplinkosaugos ir socialiniai aspektai. Tad verslui, kuris dar neturi aiškaus plano kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimato kaitai, patarčiau suskubti", – sakė G. Wolfas.

Nuo šių metų liepos pradžios verslui atsirado galimybė turėti du elektros energijos generacijos šaltinius – stoginę saulės elektrinę ir nutolusiame saulės parke. Tad verslas nieko nelaukęs ėmėsi naudotis šiais pokyčiais.

„AUGA GROUP" atstovas patvirtino, kad žvelgdamos į dabartinį karo ir nevaldomų energetikos kaštų laikotarpį, įmonės ieško alternatyvių sprendimų, kaip tapti mažiau priklausomomis nuo išorės faktorių ir išgyventi šį periodą: „Neretai tomis alternatyvomis tampa veiklos efektyvinimas ar kiti tvaresni sprendimai, kaip pavyzdžiui: apsirūpinimas energija iš saulės jėgainių. Norisi tikėti, kad įveikus krizinį laikotarpį vis daugiau verslų priims tvarumą ne tik kaip išgyvenimo sprendimą, bet ir galimybę prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo".

Visgi, investuojant į AE reikia žinoti, kad iškils ir tam tikrų sunkumų. „VMG Energy" direktorius neslėpė, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrė diegdami saulės elektrines – ilgi įrangos užsakymo terminai, ilginantys projekto vystymo trukmę. Įprastai saulės elektrinės projekto įgyvendinimas, jeigu nėra įrangos tiekimo sutrikimų, trunka apie pusantrų metų.

„Besidalinant patirtimi su kitomis pramonės įmonėmis, vis dar tenka išgirsti abejonių dėl atsinaujinančios energetikos sprendimų atsiperkamumo. Tačiau tokios investicijos tikrai atsiperka. Svarbiausia – įsivertinti savo elektros energijos poreikius, infrastruktūros, lokacijos specifiką: ar galima išnaudoti stogą saulės elektrinių įrengimui, o gal geriau rinktis vėjo energiją?", – retoriškai klausė P. Leknius.