Prieš žiemą drastiškai pakilusi elektros kaina jau ritasi žemyn. Visgi ekspertai sako, kad kainos kritimas baigiasi ir netrukus, pagal užsienio šalių prognozes, ji ims po truputį kilti.
„Ateities sandoriai – Vokietijoje, pas mus tokių dar nėra; rinkos dalyviai mano, kad elektros kainos pradės kilti vasaros pabaigoje ir po truputėlį didės iki kitos žiemos. Nebebus tokių aukštumų, kaip buvo prieš metus. Dabar elektra, be kitų paslaugų, kainuoja 9–10 centų už kilovatvalandę, vokiečiai prognozuoja, kad žiemą turės kainuoti 15–17 centų už kilovatvalandę, paskui vėl sumažės“, – žiniomis dalijasi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Žiemą nemažai elektros energijos suvartojama šildant namus, be to, gana anksti įjungiamas apšvietimas, nes anksti temsta. Tačiau karštą vasarą elektros sąnaudos taip pat gali būti nemažos, jei namuose naudojami oro kondicionieriai ir kitos vėdinimo sistemos.
Pašnekovas sako, kad elektros kainos svyruoja pagal paklausą rinkoje – kuo daugiau jos reikia, tuo labiau auga kaina.
Kiek vartoti elektros ir kokius planus rinktis – jau vartotojo pasirinkimas. Kai kuriems priimtiniau rinktis fiksuotą mokestį, kiti stebi biržą ir elektrą perka reaguodami į pokyčius. Kaip geriausia elgtis ir kaip sutaupyti?
„Yra įvairių variantų. Vieni žmonės renkasi ilgo laikotarpio (6–12 mėnesių ar daugiau) fiksuotą kainą, jie tiesiog visą laiką tiek pat moka už kilovatvalandę. Yra ir kitas variantas – žmonės rizikuoja, tikisi, kad kaina kris, ir kiekvieną mėnesį jie renkasi fiksuotą kainą, tačiau tai priklauso nuo vidurkio: jei rinkos kaina auga, mokės daugiau, nei krenta – mokės mažiau. Trečias variantas dar nėra labai populiarus, bet jau populiarėja – vartotojai skirtingą valandą moka skirtingą kainą, priklausomai nuo rinkos kainos. Pavyzdžiui, praeitą naktį buvo beveik 0 už megavatvalandę. Pati elektra gaunama kone dykai, tai jei tuo metu žmonės įjungia kokį nors elektros prietaisą ir jo nereikia jungti dieną, kai kaina gali būti aukšta, jie išties daug sutaupo. Be programėlių, IT pagalbos tai gana sudėtinga. Nebent prieš kraunant elektromobilį galima žvilgtelėti internete, aš naktį bus pigios elektros, ir nustatyti, kad automobilis pradėtų krautis, sakykime, antrą valandą nakties ir baigtų šeštą ryto“, – galimus pasirinkimus, kaip valdyti savo išlaidas, vardija M. Nagevičius.
Norint valdyti elektros kainas kas valandą, anot pašnekovo, be papildomų technologijų itin sudėtinga. M. Nagevičius pasakoja, kad ir pats yra valdęs elektros kainas tik rankiniu būdu, – nors išties sutaupydavo apie 15–20 procentų išlaidų, kartais norėdavo nuo to pailsėti ir imtis kitokios, prasmingesnės veikos, nei stebėti kainas.
„Jei galiu išanalizuoti, kas mano namuose daugiausia vartoja elektros, energetiniam efektyvumui pasiekti turiu du būdus. Galima investuoti į įrangos atnaujinimą, jei ji visiškai neefektyvi ir sunaudoja labai daug elektros energijos, arba keisti savo energijos vartojimo įpročius – vartoti tada, kai elektra pigi. Mūsų programėlė įgalina abu dalykus, visų pirma, vartotojas gali stebėti bendrą savo suvartojimą (mėnesių, valandų) ir turi galimybę išsiaiškinti, kokios įrenginių kategorijos namuose daugiausia vartoja elektros. Pavyzdžiui, mano namuose slaptas elektros rijikas buvo šaldytuvo kamera, ji sunaudodavo net 40 procentų elektros energijos, kol neišvaliau 4 kilogramų ledo iš kameros“, – įvardija pašnekovas, kaip programėlė „EnergySmart“ padeda taupyti energiją.
Ekspertas V. Vitkauskas sako, kad matant, kiek ir kada suvartojame elektros, galima planuoti naktį skalbimą, vartoti tam tikrus įrenginius, o dienai palikti tik būtiniausius dalykus, tokius kaip maisto gamyba ar būtinas apšvietimas. Pašnekovas teigia, kad programėlė sukurta dėl informacijos naudos klientams.
„Jei nenaudojama kokia nors papildoma įranga, kiekvienas įrenginys atskirai neprijungiamas išmaniuoju lizdu, kuris tiksliai matuoja, galima padaryti patikrą atsakius į klausimyną. Aišku, visų pirma tam reikalingas išmanusis skaitiklis, kad būtų galima gauti valandinius duomenis“, – paaiškina elektros tiekėjo atstovas.
V. Vitkauskas sako, kad programėlė net gali padėti įkrauti elektromobilį nurodžius laiką, kada tai padaryti, – nereikia keltis naktį pačiam.
„Jei vartotojas pasirenka valandinį planą, susieja programėlę su elektromobiliu, nereikalingas joks išmanusis kroviklis, – galima nustatyti periodą, kada programėlė „gaudytų“ valandas, kuriomis elektra yra pigi. Programėlė „nusprendžia“, kiek ji turi laiko, kad automobilis būtų visiškai įkrautas, ir kada gali išjungti krovimą“, – naudingumą paaiškina V. Vitkauskas.
Ekspertas pasakoja, kad energijos skirstymo operatoriaus maždaug prieš metus buvo sukurtas panašus bandomasis projektas, – nustatyta, kad žmogus, vien stebėdamas, kur ir kiek naudoja elektros ir tik iš dalies pakeitęs savo įpročius, gali sutaupyti apie 8 procentus energijos.
„Mes matavome, kiek galima sutaupyti kraunant elektromobilį tokiu dinaminiu principu, tai per metus – apie 130 eurų. Tyrimas buvo darytas 2021 metais, kai dar nebuvo tos kainų pasiutpolkės ir jos dar buvo gana stabilios bei nebaisios. Dabar, manau, tai būtų galima dauginti iš dviejų, o gal ir daugiau (per metus)“, – dalijasi pašnekovas.
M. Nagevičius sako, kad jei žmonės įsirengia elektros kaupimo įrenginius, o namuose naudoja šilumos siurblius, elektros sutaupyti galima dar daugiau. Bute sutaupymo skaičiai mažesni, bet visgi pavyzdys su šaldymo kameros suvartojamu kiekiu aiškiai parodė, kad visuomet yra kur taupyti.
Lietuvoje jau virš 50 tūkstančių elektros vartotojų įsitraukė į elektros gamybą – investavo į saulės elektrines, tad jie naudojasi ir išmaniaisiais įrenginiais. Anot M. Nagevičiaus, tokiems vartotojams nėra labai svarbu, kada vartoti elektrą, nes jie kilovatvalandes kaupia, kai jas gamina saulė, ir vartoti gali pagal savo poreikius. Pašnekovas sako, kad ateityje visgi įmanomas ir kitoks scenarijus – taps svarbu, kada elektra gaminama ir vartojama, nes turintys elektros kaupimo akumuliatorių galės ją kaupti ir parduoti. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, išmanioji apskaita taps dar naudingesnė.
Kol kas kaupimo įranga gana brangi ir be valstybės paramos įsigyti gali toli gražu ne kiekvienas, tačiau M. Nagevičius sako manantis, kad po kokių 10 metų tokie kaupimo įrenginiai taps kone įprastu buities prietaisu.