Šildosi atsinaujinančios energijos šaltiniu
Kauniečiai jau eilę metų šildosi žaliai. 122 tūkstančiams vartotojų „Kauno energija“ šilumą gamina degindami biokurą – vieną iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Biokuras mūsų šilumininkų sąvoka yra medienos drožlė. Vadinasi, nukirstas medis, jau atgyvenęs savo, atkeliauja pas mus medienos drožlės pavidale“, – aiškina „Kauno energijos“ Petrašiūnų elektrinės vyresnysis inžinierius Martynas Česnauskas.
Norint paversti biokurą šiluma, reikia praeiti ilgą procesą. Iš pradžių biokuras į gamyklą atvyksta sunkiasvorėmis mašinomis. Jos pasveriamos specialiomis svarstyklėmis – taip sužinomas atvežtas biokuro svoris. Vėliau jis keliauja į surinkimo aikštelę, kur imamas kuro mėginys specialiam tyrimui, biokuro sudėčiai išsiaiškinti. Vertinamas kuro drėgnumas, šilumingumas ir peleningumas.
„Mėginio paėmimas yra atliekamas dviejų įrankių pagalba: semtuvo ir kibiro. Mėginys yra paimamas iš 10 skirtingų biokuro vietų, tuomet operatorius šį surinktą biokurą nešasi į specialiai įrengtą būdelę, kurioje kuras išskiriamas, suketvirčiuojamas, dalijamas pagal tam tikrą instrukciją. Taip atidedami du mėginiai.
Paimamas mėginys tam, kad įrodytume kai kuriems tiekėjams biokuro kokybę. Būdavo tokių situacijų, kai gudraujama – jeigu viena sunkiasvorė mašina atvažiuodavo su SM2 kategorijos kuru, iš paskos atvažiuodavo kelios mašinos su prastesniu SM3 kategorijos kuru, o sakydavo, kad vežė tos pačios kategorijos kurą. Taip išvengiame ginčų“, – sako vyresnysis inžinierius.
Biokuras į katilinę patenka ne tik iš tiekėjų, bet ir iš įvairių Kauno miesto vietų – parkų, miško kirtaviečių. Kitaip tariant, atliekama sanitarinė misija – surenkamos medžių atliekos.
„Mes jas, naudodamiesi smulkintuvo pagalba, susmulkiname, kad aplinkoje nebūtų šiukšlinama. Pasisakome už tvarią, aplinkosaugai draugišką energetiką, susmulkiname ir panaudojame tą medieną gaminti šilumai“, – aiškina specialistas
Gamybos proceso eiga
Vėliau biokuras keliauja į sandėlį, nuo kurio ir prasideda visas šilumos gaminimo procesas. Šiame sandėlyje darbai automatizuoti – nuo čia kuras iki katilų patenka specialios įrangos būdu. Darbuotojai tik prižiūri procesą. Visas katilinės darbas valdomas specialioje operatorinėje, kurioje vienos pamainos metu dirba du operatoriai ir du inžinieriai.
Biokuro sandėlyje įrengta 14 judančių grindų segmentų, kurias mums padeda išjudinti hidrauliniai cilindrai su hidraulinių stotelių pagalba. Judančios grindys veikia grėblių principu – mums tiesiog pritraukia biokurą, kuris yra paskleistas ant išorinio biokuro sandėlio judančių grindų. Biokuras, patekęs į vidinę sandėlio dalį, praeina pro metalini velenėlį su metalinėmis plokštelėmis, kurios susmulkina atkeliavusi biokurą. Šis mechanizmas ypač pasitarnauja žiemos laikotarpiu, kai atvežamas biokuras būna sušalęs į didesnius gabalus.
Tada biokuras pritraukiamas ant vibro sieto. Vibro sietas yra vibruojantis, o jo paskirtis – sulaikyti didesnes medžio šakas, kad jos nepatektų į toliau keliaujantį kuro transporterį, kuris mums transportuoja biokurą į katilinę“, – gamybos proceso eiga dalijasi M. Česnauskas.
Iš sandėlio transporterių pagalba kuras patenka į katilinę, kurią sudaro du vandens šildymo katilai ir dvi ardyninės biokuro pakuros. Pirmiausia kuras patenka į ardyninę biokuro pakurą, kurioje yra deginamas.
„Galima dalinti pakurą į penkias lygias zonas nuo pradžios iki pabaigos. Vadinasi, pirmoje dalyje kuras išstumiamas, prasideda kuro džiovinimas. Antroje kuro zonoje iš kuro pradeda išsiskirti degančios medžiagos. Trečia ir ketvirta zonos vadinasi degimo ir galutinio sudegimo. Penktoji – pelenų aušinimo zona. O pabaigoje kuras sudegęs patenka į pelenų kanalą“, – teigia pašnekovas.
Čia degantis kuras išskiria 1000 laipsnių temperatūros karštą dūmą, kuris keliauja į vandens šildymo katilą ir šildo vandenį.
„Patekę į katilą dūmai verčiasi tris kartus: iš pradžių leidžiasi kaitravamzdžiu į apačią, kyla į viršų ir trečią kartą leidžiasi į apačią. Taip išeidamas iš katilo šiuo keliu pašildo vandenį nuo 100 iki 120 laipsnių, o dūmo temperatūra nukrenta priklausomai nuo katilo režimo – nuo 120 iki 180 laipsnių“, – pasakoja vyresnysis inžinierius.
Iš vandens katilo karštas dūmas keliauja į vibracinį multicikloną, kuriame išvalomos dūmuose esančios kietosios dalelės. Kitaip tariant – dūmas paverčiamas žalesniu ir mažiau taršiu.
„Dūmas verčiasi per vibracinį multicikloną, kuriame susilaiko kietosios dalelės. Su išvalytomis kietosiomis dalelėmis jis išeina toliau į dūmų kondensacinį ekonomaizerį, o nusėdusios kietosios dalelės yra surenkamos į bunkerio apačią ir taip yra pašalinamos į bendrą pelenų šalinimo sistemą“, – aiškina M. Česnauskas.
Dar iki pažengiant technologijoms, karštas dūmas į kondensacinį ekonomaizerį nepatekdavo – keliaudavo tiesiai į aplinką.
„Dabar turime įdiegę kondensacinį ekonomaizerį, kuriame dūmai yra aušinami nuo 150 laipsnių iki 45. Šio proceso metu dūmai pašildo termofikacinį vandenį. Kitaip sakant, išmetamą dūmų šilumą mes panaudojame naudingai“, – aiškina „Kauno energijos“ gamybos skyriaus vadovas Ernestas Verikas.
Šiais metais Kauno energija įdiegė ir absorbcinį šilumos siurblį su antro laipsnio kondensaciniu ekonomaizeriu, kuris 45 laipsnių dūmą dar kartą aušina iki 25 laipsnių temperatūros.
„Pasiimame dar 10 procentų katilų galios šilumos ir ją panaudojame naudingai. Šitaip biokuro katilinės efektyvumas pasiekia apie 115–120 procentų naudingumo“, – pasakoja jis.
Pašildytas vanduo keliauja vartotojams
Gamintojai dalijasi ir įdomiu faktu – dūmai, kuriuos matome iš gamyklos kaminų iš tiesų yra vandens garai.
„Degant kurui, jeigu mes matome daug dūmų, tai iš tiesų yra daug vandens garų, reiškiasi degimas vyksta gerai, kokybiškai ir dūmai per kaminą išmetami šalti. Jeigu dūmai išeina šilti, jų tada nebesimato“, – teigia E. Verikas.
Visas šis procesas baigiasi šilumos paskirstymu vartotojams. „Už manęs esančiais vamzdžiais šiluma yra tiekiama vartotojams ir pasiekia vartotojų dušus bei radiatorius. Reikėtų paminėti, kad pas vartotojus į radiatorius šiluma – vanduo – ateina 60–65 laipsnių temperatūros, vanduo virtuvėje – 55 laipsnių, o prausiantis duše žmonės naudoja 37 laipsnių temperatūros vandenį“, – sako pašnekovas.
Per parą Kauno energija sudegina apie dvylika sunkiasvorių mašinų kuro, viena sunkiasvorė mašina vidutiniškai talpina apie 25 tonas biokuro.