Centralizuotas šildymas pranašesnis
Smalkių koncentracija centralizuoto miesto šilumos tiekimo katiluose yra šimtus, o kartais ir tūkstančius kartų mažesnė nei gyventojų kieto kuro buitiniuose katiluose – metalinėse krosnyse. Taip yra dėl to, kad biokuras miesto katilinėse deginamas labai aukštoje – net 900–1100 laipsnių temperatūroje, o degimo procesas kruopščiai sureguliuojamas, todėl didžioji dalis medžiagų, išsiskiriančių kuro degimo metu – sudega, o ne smilksta.
Kaip aiškina šilumos gamintojai, metaliniuose buitiniuose katiluose degimo procesas vyksta ženkliai žemesnėje temperatūroje. Ypač tais atvejais, kai katilo sienelės yra aušinamos vandeniu. Buitiniai katilai, siekiant taupyti kurą, turi galios reguliatorius. Šie, pasiekus nustatytą temperatūrą, sumažina į katilą paduodamo deguonies kiekį, tad prasideda kuro smilkimo procesas. Jo metu į aplinką išsiskiria itin dideli nesudegusių, kenksmingų medžiagų kiekiai.
Ypač pavojinga, kai buitiniuose katiluose gyventojai ima deginti ne tik kietą kurą, bet ir įvairias atliekas. Pavyzdžiui, audinius, baldines plokštes, plastiką. Tuomet į aplinką be kietųjų dalelių išskiriami ir dideli formaldehido, cianidų, azoto oksidų kiekiai, netgi – druskos rūgštis. Tad prisijungdami prie centralizuoto šildymo tinklų gyventojai gali pagerinti oro kokybę mieste.
Kaune net 90 procentų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro ir atliekų. Per artimiausius trejus metus iš gamtinių dujų gaunamas šilumos kiekis bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc. O vadovaujantis 2030 metais įsigaliosiančia Europos Sąjungos direktyva, kenksmingų kietųjų dalelių norma centralizuoto šildymo tiekimo katilinėse išskiriamuose dūmuose galės siekti tik 30 mg/m3.
„Norėčiau pabrėžti, kad Petrašiūnų elektrinės katilinė jau šiandien atitinka reikalavimus, kurie bus taikomi nuo 2030 metų“, – sako „Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vadovas Ernestas Verikas.
Kaip šilumininkai matuoja oro taršą?
„Kauno energijos“ biokuro katilinėse jau daug metų diegia taršą mažinti padedančius įrenginius, reguliariai atlieka į orą išmetamų dūmų kokybės matavimus, kurie atliekami dažniau nei įpareigoja valstybinės institucijos.
„Aplinkos agentūros išduotame taršos leidime nustatyta, kad užtektų tik 1–2 kartus per metus, jei katilinė galingesnė – 4, tačiau mes matavimus atliekame ir savo poreikiams: užkuriant katilą, jį gesinant, pereinamųjų režimų metu ar tiesiog norint pasižiūrėti, ar neviršijame normų“, – sako „Kauno energijos“ Kokybės vadybos skyriaus inžinierius Tomas Vilkickas.
Į orą išmetamų dūmų kokybės matavimai – sudėtingas procesas.
„Iš pradžių išmatuojamas srauto greitis visame dūmtakyje – visuose taškuose: tiek išilgame, tiek statmename pjūvyje. Pagal reikalavimus dabar esamas dūmtakis yra metro skersmens, čia reikia išmatuoti 21 tašką ištisiniame pjūvyje, 21 tašką statmename pjūvyje. Iš viso gaunami 42 taškai ir juos visus reikia išmatuoti, nes kiekviename taške skirtingas dūmų tekėjimo greitis. Centre jis būna didžiausias, o šonuose, link sienelių, jis mažėja“, – aiškina inžinierius.
Gauti duomenys sumuojami ir išvedamas vidurkis – dūmų tekėjimo greitis.
„Išmatavus srauto greitį, parenkamas antgalis, pagal tekėjimo greitį parenkamas siurbimo greitis ir imamas mėginys į iš anksto pasvertą filtrą“, – tolimesnę procesų eigą aiškina pašnekovas.
Filtrai iš anksto paruošiami laboratorijoje, o atvykę į mėginių paėmimo vietą, montuojami zonde, kuriuo siurbiami dūmai su kietosiomis dalelėmis. Šios ir nusėda ant filtro. Iš viso paruošiami trys kietųjų dalelių mėginiai, kurie ir vėl keliauja į laboratoriją – ten kaitinimo spintoje išdžiovinami ir vėsinami iki aplinkos temperatūros bei pasveriami. Svorių skirtumas dalinamas iš išsiurbto dūmų kiekio, atimamas standartinis deguonies kiekis ir gaunama kietųjų dalelių koncentracija esamomis sąlygomis.
„Ir tik tada, nuo išvažiavimo iš laboratorijos praėjus maždaug 4–5 valandoms, gaunamas rezultatas, koks kietųjų dalelių kiekis yra išeinančiuose dūmuose“, – sako T. Vilkickas.
Kaip aiškina specialistas, kietųjų dalelių koncentracija išmetamuose dūmuose dažniausiai priklauso nuo įrengtos dūmų valymo technologijos ir nuo į katilines atvykstančio kuro kokybės.
„Būna, kad gauname kurą, kurio peleningumas yra 1 procentas, 0,5 procento, būna ir 6 procentai, ir 10 procentų. Kuo jis peleningesnis, tuo stipriau apkraunami visi valymo įrenginiai – didėja pelenų kiekiai, mažėja valymo efektyvumas. Todėl geriausia, kad jau pradiniame taške atvažiuotų švarus kuras“, – tikina inžinierius.
Oro kokybė kaune gerėja
Prie geresnės oro kokybės Kaune prisideda ir patys gyventojai, rinkdamiesi netaršias transporto priemones – elektromobilius, viešąjį transportą. Be to, reikšmingai šiame procese dalyvauja ir savivaldybė. Kaip aiškina Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, nors taršos šaltiniai bėgant laikui nepasikeitė, stipriai keičiasi taršos stebėsena ir prevencija.
„Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku, kasdien stebėdami oro užterštumo lygį, konkrečias vietas intensyviau valome ir laistome. Be to, kasmet vis daugiau gyventojų jungiasi prie centralizuoto šildymo. Miestas taip pat tęsia investicijas į viešojo transporto atnaujinimą – įsigyti nauji 64 hibridiniai autobusai sutaupys apie 694,2 tonų CO2, palyginti su senaisiais.
Kauno viešojo transporto amžius jau dabar lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Jaunėjant Kauno viešojo transporto parkui, daugėja ir besinaudojančių autobusais bei troleibusais. Vien per pastaruosius ketverius metus sistema „Žiogas“ pasinaudota jau daugiau kaip 50 milijonų kartų. Be to, įvairiose miesto vietose esame įrengę ir kelias dešimtis elektromobiliams skirtų įkrovimo stotelių. O pastarųjų skaičius Kaune kasmet turėtų tik didėti“, – aiškina specialistė.
R. Savickienės teigimu, Kaune oro tyrimus organizuoja Aplinkos apsaugos agentūra, turinti stacionarią automatizuotą oro matavimo stotį, ir Kauno miesto savivaldybės administracija.
„Miestas vykdo aplinkos oro kokybės stebėseną išmaniais jutikliais. Tokių turime 20. Dar 33 vietose pasyvių sorbentų būdu stebime azoto dioksidų koncentraciją. Išmaniais davikliais matuojami: anglies monoksidas, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, kietosios dalelės KD2,5 ir kietosios dalelės KD10. Matavimai atliekami 7 dienas per savaitę, 24 kartus per parą. Valstybinė oro matavimo stotis įrengta Dainavoje, jos rezultatus galima sekti čia“, – sako ji.