Kiek šiais laikais kainuoja artimojo mirtis: tūkstantinių sumų neįkandantys lietuviai svarsto, ko atsisakyti

Artimojo netektis – ne tik skaudus, bet ir brangiai kainuojantis įvykis žmogaus gyvenime. Šiandien už laidojimo paslaugas net ir pačiu taupiausiu scenarijumi be 800 eurų susimokėti nepavyks, o kur dar paminklų užsakymas ir kapavietės tvarkymo darbai, kurie vidutiniškai lietuviams atsieina dar po maždaug 2000 eurų. Pastarųjų kainos šiemet ypač išaugusios, tad net ir savivaldybių skiriama vienkartinė išmoka asmens laidojimui ne itin gelbsti, o norintys sutaupyti ne tik dairosi į pigesnius karstus ar urnas, bet ir svarsto, kokių nebūtinų paslaugų gali atsisakyti.

Netekus artimojo, įprastai išlaidos skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais

Kuo šiandien būtina pasirūpinti gyventojui, kai miršta jo artimasis, ir kiek tai gali kainuoti? Kaip teigia „Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė, netekus artimojo, pirmiausia svarbu nuspręsti, kokį laidojimo būdą planuojama rinktis – įprastą laidojimą į žemę ar kremaciją. Anot jos, nuo to dažnai priklauso sekantys pasirinkimai, o tuo pačiu ir jų kaina.

„Renkantis įprastą laidojimą į žemę, artimieji turi išsirinkti drabužius, kuriais rengiamas velionis, karstą, atsisveikinimo su velioniu trukmę bei laidojimo vietą. Renkantis kremaciją, artimieji turi nuspręsti, ar velionio kūnas bus šarvojamas prieš kremaciją, jei taip – kokios trukmės bus atsisveikinimas prie karsto, ar bus atsisveikinama tik su urna, galimas variantas ir laidoti urną be atsisveikinimo. Taip pat reikia pagalvoti, kur bus laidojama urna – į kapines, talpinama kolumbariume, ar kremuoti palaikai bus barstomi į upę arba jūrą“, – galimus pasirinkimus vardija K. Jancevičiūtė.

Skaičiuojant sumas, kurias tenka išleisti laidotuvėms, tenka pastebėti, kad įprastai artimojo netektis gerokai patuština lietuvio kišenes. K. Jancevičiūtė įvardija, kad vidutiniškai laidotuvėms išleidžiama apie 2000 eurų.

Į laidotuvių kainą įeina velionio kūno paėmimas iš mirties vietos, paruošimas šarvojimui arba kremacijai, karstas, kremavimo paslauga ir laikas, skirtas atsisveikinimui, kurio trukmė derinama su klientais.

„Priimant sprendimus yra atsižvelgiama į finansines galimybes, tačiau pirmoje vietoje klientai labiau linkę rinktis tai, ko iš tiesų nori, arba ko būtų norėjęs velionis, o ne tai, kas yra pigiau, net jei biudžetas yra ribotas“, – pastebi K. Jancevičiūtė.

Pigiausios laidotuvės – ne tokios ir pigios: taupantys renkasi, ko atsisakyti

Vis dėlto, artimojo netektis gali ištikti ir tokiu metu, kai finansinės galimybės neleidžia daug mokėti už laidotuves. Esant ribotam biudžetui, tenka spręsti, kokios paslaugos ar prekės nėra būtinos.
Žinodami konkretų kliento biudžetą, laidojimo namai padeda suderinti laidotuves, telpančias į turimus finansinius rėmus, tačiau net ir „kuklioms“ laidotuvėms šiandien gali prireikti beveik tūkstančio eurų.

„Kiekvienas žodį „kuklus“ gali interpretuoti labai skirtingai, tačiau mūsų darbo patirtis rodo, kad kuklias laidotuves galima suorganizuoti nuo 800 eurų. Taupantys laidotuvėms paprastai linkę rinktis pigesnį karstą, urną bei gėles. Taip pat atsisako papildomų paslaugų, tokių kaip užkandžiai, velionio nuotraukų demonstravimas salėje atsisveikinimo metu ir panašiai“, – sako K. Jancevičiūtė.

Planuojant laidotuves, svarbu nepamiršti, kad dalį laidotuvių išlaidų gali padengti valstybės skiriamos išmokos, o laidojimo namuose netekties metu tenkančią finansinę naštą gali palengvinti galimybė už paslaugas atsiskaityti dalimis.

Brangiausi pirkiniai prasideda tuomet, kai artimasis jau palaidotas

Didžioji dalis laidojimo namų savo kainynų neviešina ir siūlo dėl tikslių kainų tartis pačiuose laidojimo namuose, tačiau kai kurių rajonų skelbiamos kainos leidžia palyginti, kokios laidojimo paslaugos velionio artimiesiems atsieina brangiausiai.

Galima pastebėti, kad laidojimo namų kainynuose brangiausiai kainuoja kremavimas (nuo 391 euro) ir duobės karstui kasimas (nuo 210 eurų). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtinguose miestuose kainos gali ženkliai skirtis, ir didžiuosiuose miestuose už artimojo laidotuves gali tekti sumokėti brangiau.

Pavyzdžiui, Biržuose esančio laidojimo paslaugų centro „Ilgesys“ kainyne nurodoma, kad mirusiojo paėmimas iš mirties vietos kainuoja nuo 39 eurų, velionio paruošimas (prausimas, rengimas) – nuo 95 eurų, katafalko nuoma – nuo 50 eurų, duobkasių paslauga – nuo 240 eurų, karstas – nuo 60 eurų, šarvojimo salės nuoma – nuo 149 eurų už parą, kremavimas – 391 euras.

Tuo metu Panevėžio laidojimo rūmų „Grauduva“ kainyne nurodoma, kad mirusiojo palaikų atvežimas į nurodytą vietą kainuoja nuo 90 eurų, mirusiojo paruošimas ir aprengimas – 90 eurų, salių nuoma perkant karstą, prekes ir užsisakant paslaugas – nuo 99 eurų. Kapo duobės iškasimas, užkasimas ir antkapio supylimas urnai čia kainuoja nuo 125 eurų, karstui – nuo 210 eurų, o palaikų kremavimas kainuoja 420 eurų. Autokatafalko valandos įkainis siekia 74 eurus.

Tačiau kaip vieną iš labiausiai brangstančių paslaugų meistrai įvardija antkapių gamybą. Paminklų kainos reikšmingai kyla dėl pabrangusio granito, kurio pigesnį tiekimą sustabdė prasidėjęs karas. Skaičiuojama, kad vien per šiemet granito kainos išaugo daugiau nei 50 proc., o vidutinė paminklo kaina prasideda nuo 1500 eurų. Ieškant pigesnio varianto, pačius paprasčiausius paminklus įprastai galima rasti ir nuo 150 eurų.

O štai daugiausiai lietuviams atsieina kapavietės dengimas granito plokštėmis. Toks sprendimas apsvarstomas siekiant kuo paprastesnės kapavietės priežiūros, tačiau už tai sumokėti tenka didžiausias sumas – apie 2500 eurų už standartinę kapavietę.

Kremacija ar įprastas laidojimas karste: kaina skiriasi tik vienu atveju

Lyginant išlaidas kremavimui ir įprastam laidojimui, K. Jancevičiūtė pastebi, kad kremacija yra pigesnė, jei vertintume tik laidojimo kainą.

„Lietuvoje kremavimo paslauga sparčiai populiarėja. Jei lygintume tik laidojimo kainą, kuomet velionis laidojamas be atsisveikinimo, šarvojimo, rengimo ir kitų paslaugų, tuomet kremacija, lyginant su įprastu laidojimu į žemę, kainuoja pigiau. Tokiu atveju reikia įvertinti, kad laidojant karstą reikalinga didesnė kapo duobė, žmonės, nešantys karstą, bei specialus transportas, o kremuotus velionio palaikus metalinėje kapsulėje laidoti pigiau, kadangi daug kuo gali rūpintis patys artimieji“, – teigia K. Jancevičiūtė.

Vis dėlto, jei lyginame ne tik laidojimo kainą, bet ir kitas atsisveikinimui su velioniu reikalingas paslaugas, kremacijos ir laidojimo karste bendros sumos yra panašios.

„Jei renkamasi atsisveikinti su velioniu prieš kremaciją ar po jos salėje, kuri dekoruojama gėlėmis bei žvakėmis, velionis rengiamas, ruošiamas šarvojimui, grimuojamas, o urna ar karstas iškilmingai palydimas į kapines, tuomet laidotuvių kaina, tiek kremuojant, tiek laidojant į žemę, galima sakyti, nesiskiria“, – sako K. Jancevičiūtė.

Dėl išmokų reikia kreiptis į savivaldybę: kas priklauso?

Savivaldybės savo lėšomis organizuoja vienišų asmenų ir neatpažintų palaikų laidojimą ir kremavimą, o jei mirusysis turi artimųjų, šiems skiria išmokas. Vienkartinė finansinė parama skiriama mirusįjį palaidojusiam asmeniui arba įmonei, o „Sodros“ išmokos, kurios nebuvo išmokėtos mirusiajam, išmokamos paveldėtojams.

Vilniaus miesto savivaldybės Gabrielius Grubinskas nurodo, kad, mirus žmogui, jį laidojančiam asmeniui teikiama dviejų tipų parama – vienkartinė laidojimo pašalpa ir parama mirusiojo užsienyje palaikams parvežti.

„Laidojančiam asmeniui skiriama vienkartinė 368 eurų laidojimo pašalpa, dėl kurios laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvena, arba į tą, kurioje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs mirusysis. Norint gauti šią pašalpą, mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per metus nuo mirties. Ją gali gauti tiek fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai, organizuojantys laidojimo paslaugas“, – teigia G. Grubinskas.

Jei artimą žmogų mirtis ištiko ne Lietuvoje, gyventojai gali kreiptis dėl paramos mirusiojo užsienyje palaikams parvežti. Tačiau ši parama skiriama ne visiems: palaikų parvežimą organizavęs asmuo gali gauti paramą palaikams parvežti tuo atveju, jei jo vidutinės pajamos neviršija 441 eurų.

„Parama skiriama faktinėms išlaidoms padengti ir negali viršyti 2484 eurų. Dėl šios paramos parvežimą organizuojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvena, arba į tą, kurioje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs mirusysis. Ją gali gauti su mirusiuoju bendrai gyvenę asmenys arba jo artimieji, o jei tokių asmenų nėra – kiti asmenys, susiję su mirusiuoju giminystės ryšiais“, – sako G. Grubinskas.