Daugiausiai dėmesio elektros prietaisams
Šiuolaikiškiems namams būdingi pažangūs inžineriniai sprendimai, kurie ne tik pagerina namo funkcionalumą, bet ir prisideda prie tvarumo. Pavyzdžiui, automatizuotos namo valdymo sistemos, leidžiančios nuotoliniu būdu kontroliuoti šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemas, tampa neatsiejama šiuolaikiškų namų dalimi, siekiant užtikrinti optimalų energijos naudojimą ir gyvenimo komfortą.
Saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus vadovas Vaidas Brazinskas sako, kad saulės elektrinė jau senokai yra laikoma vienu iš būtinų elementų kuriant šiuolaikiškus namus. Saulės generuojama elektros energija namus gali ne tik aprūpinti visus metus, bet ir padengti papildomos elektros poreikį. Be to, integracija su atsinaujinančiais energijos šaltiniais padeda didinti energetinę nepriklausomybę ir sumažinti namo ekologinį pėdsaką.
Be saulės elektrinių moderniuose namuose labai populiaru įrengti apšvietimo reguliatorius. Pradedant nuo paprasčiausių sprendimų, leidžiančių valdyti apšvietimo intensyvumą, bei taupyti elektros energiją judesio davikliais, ir baigiant pilna KNX sistema, leidžiančia valdyti ne tik apšvietimą, kurti įvairius jo scenarijus, bet ir šildymą, šaldymą bei vėdinimą.
„Schneider“ Virtualios pardavimo komandos vadovo Andriaus Perevičiaus manymu, greitai nebeįsivaizduosime gyvenamojo namo, ant kurio stogo nebūtų saulės elektrinės, o dažnas, ją turintis, pradeda galvoti ir apie įvairių prietaisų įkrovimą bei tam reikalingus įrenginius: „Pavyzdžiui, jungtys iš kištukinio lizdo su USB jungtimi vis dažniau pakeičia standartinius lizdus. Svarbu nepamiršti, kad kuo daugiau įvairių sprendimų ar įrenginių turime, tuo daugiau rizikų kyla. Dėl to reikia skirti didelį dėmesį elektrinių prietaisų, turto ir net gyvybės apsaugoms. Pasitaiko atvejų, kai žmonės įsirenginėja saulės elektrinę ar elektromobilio stotelę, stengiasi įsigyti viską kuo pigiau ir pataupo reikiamoms ar aukštesnio lygio apsaugoms, o vėliau jungiasi prie įkrovimo stotelės su minimaliomis apsaugomis“.
Svarbus ne tik patogumas, bet ir investicijos
Nors patogus namas kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus, pasak V. Brazinsko, lietuviai vis labiau vertina tvarumo principus ir ieško sprendimų, kurie ne tik turėtų teigiamą poveikį aplinkai, bet ir padėtų sutaupyti. Šilumos izoliacija, energiją taupančios šviesos sistemos ir modernios šildymo bei vėdinimo sistemos sulaukia vis daugiau lietuvių dėmesio įsirenginėjant šiuolaikišką būstą. Šie sprendimai padeda išlaikyti optimalią temperatūrą visais metų laikais ir sumažinti energijos suvartojimą.
„Be to, lietuviai vis daugiau dėmesio skiria atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai savo namuose. Saulės elektrinės arba kitos energijos generavimo sistemos tampa ne tik aplinkai draugiška alternatyva, bet ir ilgalaike investicija, padedančia sumažinti priklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių“, – pridūrė pašnekovas.
A. Perevičius papildė, kad mūsų tautiečiai vis dar nemažai dėmesio skiria įrengimo išlaidoms: „Kartais patogumas ir tvarumas neturi nieko bendro – vienam patogu kūrenti katilą, kitam – turėti išmanųjį elektrinį šildymą. Kalbant apie tvarumą, dažnai reikia didesnės pradinės investicijos, bet vėliau gaunama daugiau naudos ir garantuojamas namų tvarumas, mat tai – investicija į ateitį“.
Kainos ilgainiui kris
Tobulėjant technologijoms, įrenginių namų patogumui sukuriama įvairiausiose srityse, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama elektrai bei ją naudojantiems prietaisams. V. Brazinskas pastebi, kad viena populiariausių ir greičiausiai tobulinamų naujovių saulės energijos vartojimas: „Didelis dėmesys tvarumui pastebimas statant naujus namus, mat dažnai žmonės dar namo projektavimo etape numato saulės elektrinę ant namo ar šalia jo. Žmonėms svarbu, kad tvarūs sprendimai būtų estetiški, dizainas nebūtų pernelyg iššaukiantis, o priešingai – harmoningai įsilietų į visą namo ir jo aplinkos vaizdą“.
„Schneider“ atstovas pridūrė, kad Lietuva neatsilieka nuo kitų šalių ir labiau rūpinasi perdirbimu. Žiedinės ekonomikos principai tampa svarbūs ne tik gamintojams, bet ir vartotojams kasdienybėje ar įsirenginėjant namus: „Viena iš tvarumo sričių yra elektrifikacija ir „išmanizacija“, kai išmanūs prietaisai leidžia ne tik sutaupyti elektros energijos, bet ir prailginti jų tarnavimo laiką ar apsaugoti nuo įvairių nelaimių, tokių kaip gaisras. Kitas dalykas yra medžiagos, iš kurių gaminami ne tik patys prietaisai, bet ir, tarkime, kištukiniai lizdai ar jungikliai. Pavyzdžiui mes turime instaliacinių medžiagų seriją, kurios yra pagamintos iš perdirbto jūrų plastiko. Labai svarbios ir pakuotės, į kurių gamybą daugelis įmonių kreipia vis daugiau dėmesio“.
Šiuo metu tvarūs inžineriniai sprendimai namams vis dar kainuoja brangiau, nei tradiciniai. Jų kainų pokytis priklauso nuo trumpalaikės bei ilgalaikės perspektyvos vertinimo. V. Brazinskas pastebėjo, kad saulės elektrinių kainos šiuo metu yra itin žemos, tačiau situacija – dinamiška. „Tai lėmė sumažėjusios importuojamų medžiagų kainos. Visgi pastebime, kad kainos jau stabilizuojasi, o rinkoje auga medžiagų paklausa. Todėl panašu, kad saulės elektrinės įrangos kainos kils vasarai artėjant. Paprastai šiltuoju metų laiku žmonės pradeda galvoti apie saulės elektrinės įrengimą. Tačiau norintys sutaupyti turėtų nelaukti didesnės elektrinių paklausos. Mat tuo metu, kai elektrinių poreikis augs, tikėtina, kainos kils“, – sakė V. Brazinskas.
A. Perevičius pasiūlė atsisukti atgal ir įvertinti kainas ilgalaikėje perspektyvoje: „Be abejo, kainos mažės ir, manau, greitai. Pavyzdžiui saulės elektrinės ar baterijos joms, apie kurias prieš keletą metų dažnas galėjo tik pasvajoti, šiandien jau yra įperkamos daugeliui. Be to, vis daugiau dėmesio skiriame žiedinei ekonomikai – nuo medžiagų vartojimo gaminant energiją iki medžiagų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo, o gamintojai daugiau dėmesio skirs įrenginiams, kuriuos bus lengviau taisyti“.