Perdirba 11 tūkstančių šaldytuvų per mėnesį
„Mūsų gamykloje perdirbama 60 šaldytuvų per valandą, 450 per pamainą, apie 11 tūkstančių per mėnesį. Per savo gyvavimą jau perdirbome daugiau nei 1 mln šaldytuvų“, – sako „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika.
Ši įmonė superka, surenka ir perdirba visas elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Į gamyklą, esančią Viliaus rajone atvykusios atliekos yra rūšiuojamos ir suskirstomos pagal kategorijas į perdirbimo cechus, kadangi jų perdirbimo procesas skiriasi.
Šaldytuvų perdirbimas, pasak įmonės vadovo, – sudėtingas procesas, kadangi jie negali būti malami kartu su kitais buities technikos prietaisais. Šaldytuve esančius freonus ir alyvas svarbu saugiai surinkti ir tinkamai perdirbti, todėl jo tvarkymui „EMP Recycling“ gamykloje turima atskira uždara perdirbimo linija ir jie tokie vieninteliai Baltijos šalyse.
„Prieš perdirbant šaldytuvą patikrinamas jo vidus, išimamos stiklines lentynėles. Tuomet nusiurbiamas freonas ir tepalas iš šaldymo sistemos, išimamos sandarinimo gumos ir pašalinamas kompresorius. Šaldytuvas keliauja į malūną, kurio veikimo principas kaip „kavamalės”, kurioje besisukdamos dvi didžiulės grandinės susmulkina viską iki į granulių. Malimo metu iš sienelėse esančios izoliacinės medžiagos išsiskiria freonas, kuris surenkamas į atskirą talpą. Separatoriaus, elektromagneto ir atvirkštinio magneto pagalba granulės atskiriamos į plastiką ir įvairius grynuosius metalus: varį, aliuminį, žalvarį, juodąjį metalą ir kt. Visos išgautos žaliavos keliauja į lydyklas ir kitas gamyklas apdorojimui ir naujų gaminių gamybai“, – apie procesą išsamiai pasakoja D. Valeika.
Įmonės vadovas pabrėžia, kad netgi perdirbimo metu surinkti freonai ir alyvos keliauja toliau į kitas perdirbimo gamyklas: „Į specialias talpas surinkti freonų dujų mišiniai transportuojami perdirbėjams, kurie regeneruoja freono dujas į skirtingas rūšis specialiame įrengime. Veikiant 2000 °C temperatūrai freonai yra suskaidomi ir pagaminamos aukštos kokybės fluoro ir druskos rūgštys, kurios realizuojamos kitų produktų gamybai“.
Pasiteisinanti žiedinė ekonomika
Įmonė yra įsidiegusi „Weeelabex“ standartą, kuris užtikrina, kad jų gamykla atitinka aukštus Europos atliekų perdirbimo standartus – efektyvų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimą, gabenimą ir atskirų kategorijų perdirbimo procesą, pavojingų atliekų nukenksminimą.
„Labai svarbu, kad visos elektronikos atliekos būtų surinktos ir sutvarkytos. Į sąvartynus patenkančios elektronikos atliekos virsta aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingais teršalais, kadangi juose yra pavojingų medžiagų, kurias būtina tinkamai utilizuoti bei perdirbti. Taip pat prietaisuose yra tauriųjų, juodųjų ir spalvotųjų metalų, įvairių plastikų, stiklo, kuriuos draugišku aplinkai perdirbimo metu galima išgauti ir taip išsaugoti gamtos resursų. Šį žiedinės ekonomikos ciklą, kai medžiagos grąžinamos atgal naujų daiktų gamybai, galima kartoti daugybę kartų“, – atkreipia dėmesį D. Valeika.
Iš vieno 55 kg perdirbto šaldytuvo, pasak įmonės vadovo, galima gauti smulkinto juodojo metalo – beveik 30,5 kg, smulkino aliuminio – 1,1 kg, vario granulių – beveik 1 kg, šaldytuvo plastiko – beveik 9 kg, poluiuretano sorbento – 7,7 kg, žalvario laužo – 19 g, cinko laužo – 30 g, nerūdijančio plieno laužo – 50 g, stiklo – 1,6 kg, vandens kondensato – vos daugiau nei 1 kg, alyvos – 120 g, freono – 145 g.
Sprendimas investuoti į CO2 sistemas atsiperka
„Atsisakyti freoninių centralizuoto šaldymo sistemų mūsų motininėje kompanijoje „ICA Gruppen“, o tuo pačiu ir „Rimi“, buvo nuspręsta 2013 m. Tuomet tai buvo grynai ekologijos siekiu paremtas sprendimas – freoninės sistemos buvo gana smarkiai pigesnės ir efektyvesnės. Visos kompanijos lygiu norėta susirinkti reikalingą patirtį bei pasiruošti planuotiems rinkos ribojimams“, – prisimena tuometinius sprendimus Paulius Mamaitis, „Rimi Lietuva“ technikos vadovas.
P. Mamaitis sako, kad palaipsniui rinkos reguliavimai freono sistemoms griežtėjo: „Nuo 2022 m. visoms šaldymo sistemoms, kurios yra virš 40 kW šalčio galios, būtina naudoti šalčio agentą, kurio CO2 indeksas mažesnis nei 150. Tinkamo freoninio agento tiesiog neliko. Uždrausta prekyba R404A freonu, kuris dominavo rinkoje ilgą laiką. Galima papildyti sistemas tik iš nusiurbtų rekuperuotų kiekių arba keisti į mažiau taršius analogus, kas yra labai brangu, blogina efektyvumą ir brangina eksploataciją. Sprendimas investuoti į CO2 sistemas atsiperka dabar, nes daug kartų mažėja šaltnešio papildymo kaštai”.
Pradėjus keisti senas freonines, relines automatikos valdomas sistemas į modernias CO2 sistemas, technikos vadovas sako pastebėjęs, kad taupo apie 10 proc. elektros energijos. Tai susiję su tuo, kad CO2 sistemų fizika sudėtingesnė, dėl to būtini modernesni (nors ir brangesni) valdymo kontroleriai, kompresorių dažnio keitikliai, užtikrinantys sistemos sklandų veikimą nusistovėjusiu režimu.
„Nors laikoma, kad freoninės sistemos, valdomos analogiško modernumo valdiklių, dėl mažesnio darbinio slėgio, yra efektyvesnės elektros sąnaudų atžvilgiu, tačiau šaldikliai su CO2 veikia efektyviau nei freoniniai, sutaupo. Prekiaujame dideliu asortimentu šaldytos produkcijos, todėl tai mums apsimoka. CO2 sistemų priežiūra yra pigesnė“, – atkreipia dėmesį P. Mamaitis.
Tvarumas ir taupumas eina išvien
P. Mamaitis sako, kad freono R404 vieno kilogramo išleidimas į atmosferą prilygsta CO2 emisijos 3,9 tonom. Didelėse sistemose gali būti iki 900 kg, todėl avarijų atveju išmetimai ir žala aplinkai gali būti išties didelė. 200kg R404A emisija prilygsta 784t CO2. Tuo tarpu CO2 analogiška sistema išleistų viso labo 50 kg angliarūgštės. Skirtumas daugiau nei 15 tūkstančių kartų.
„Angliarūgštė yra labai efektyvus šaltnešis. Mažesnis jo kiekis perneša daugiau, todėl bendri kiekiai sistemoje yra apie 4 kartus mažesni. Avarijos atveju žalos gamtai nėra – angliarūgštė gaunama iš oro arba kaip pašalinis pramonės produktas. Vienareikšmiai, CO2 šaldymo sistemos yra ir tvarios, ir taupios“, – sako technikos vadovas.
Namuose – kuo geresnį elektrinį efektyvumą turintys įrenginiai
„Absoliuti dauguma šiuo metu parduodamų buitinių autonominių įrenginių naudoja R290 šaltnešį – propaną. Propanas yra degus ir sprogus, todėl jo kiekis kontūre yra griežtai reglamentuotas ir jo yra vos keli šimtai gramų. Tokie šaldymo baldai yra saugūs, taupūs ir efektyvūs. CO2 mažesnės galios sistemose nėra efektyvus – labai dideli darbiniai slėgiai kelia techninių iššūkių. Vis tik, yra dalis įrenginių, kuriuose naudojami CO2 šaldymo agregatai, kaip oro kondicionieriai (tiek patalpoms, tiek ir automobiliams), šalčio mašinos, šoko frosteriai, ledo generatoriai“, – pastebi P. Mamaitis.
Technikos vadovas pataria rinktis kuo geresnį elektrinį efektyvumą turinčius įrenginius, taip pat atkreipti dėmesį, kur ir kokiomis sąlygomis stovi šaldymo baldas. Autonominiai šaldymo baldai išskiria šilumą į aplinką, ji turi gerai išsisklaidyti ir pasišalinti. Uždarius šaldymo baldą mažoje erdvėje ar palikus karštoje patalpoje ant saulės smarkiai padidės elektros sąnaudos ir gedimų tikimybė. Taip pat rekomenduoja reguliariai valyti dulkes ir nešvarumus nuo visų šalčio baldų paviršių, įskaitant nematomus. Tai pagerins šilumos mainus ir efektyvumą.