Pavasarį pirkėjai ieško medelių, žoliapjovių ir dviračių

„Bus geras turgus – danguje nė mažiausio debesėlio. Ne taip kaip aną ketvirtadienį, kai lijo nuo ankstyvo ryto iki pietų, kol visi pardavėjai susipakavo prekes ir išvažiavo namo“, – sakė nuo Šadžiūnų stotelės iki turgaus mano pavežtas kaimynas.

Ir neapgavo – norėdamas prie turgaus pasistatyti automobilį laisvą vietą pakelėje radau tik už Veisiejų riboženklio. O tai reiškia, kad žmonių turguje bus tiršta.

Išvakarėse turgavietės šeimininkai pasirūpino, kad po žiemos į suartą lauką panašėję jos erdvės būtų bent jau pravažiuojamos: atgabeno kelis sunkvežimius smulkintos seno asfalto dangos ir greideriu išlygino. Ir vėl išrikiavo tuos pačius ko gero ne pirmą dešimtmetį naudojamus sukrypusius medinius prekystalius.

Vėlyvo pavasario turgus turi savo specifiką – daugiausiai dėmesio sulaukia vaismedžių sodinukai, daržovių daigai, žoliapjovės ir dviračiai.

„Visi medeliai po 15 eurų“, – sako vos spėjanti suktis vaismedžių pardavėja. Ir visiems aišku, belieka išsirinkti, ko noriu – vyšnios, obels ar kriaušės.

Sudėtingiau kažką suprasti batų krūvoje, nes neaišku, kurie čia nauji, kurie jau avėti, o pasimatavus vieną rasti jam porą. Kainos reikia klausti, o pardavėjas pirma atidžiai jus nužvelgs, tarsi žvilgsniu vertindamas finansinę padėtį, o tada jau pasakys, ar teks mokėti 15 ar 30 eurų.

Burzgianti seniena nenoriai, bet užsivedė

„Kaži, šitie laikrodžiai eina?“ – klausia senolė sendaikčių dėžėje užtikusi beveik jos jaunystės laikų laikrodukų. Beveik jos kartos pardavėjas kantrai aiškina visus patikrinęs, pakeitęs baterijas. Kainuoja visi po 5 eurus, bet netrukus paaiškėjo, kad tas, kuris labiausiai patiko pirkėjai, vos paimtas į rankas sustojo.


„Pigiai dviračiai“ – kviečia mane prieiti arčiau Juozas iš Druskininkų. Teiraujuosi, ar labai pigiai ir sužinau, kad trys jo atgabenti į turgų dar visai padorios išvaizdos vyriški dviratukai su pavaromis kainuoja po 45 eurus. Tiesa, vieno priekinės šakės amortizatoriai nelaiko svorio, gal tepalas ištekėjo ar oras išėjo, tai geriau rinktis iš kitų dviejų, kurie tokių įmantrybių išvis neturi. Bet mane labiau sudomina kita dviratė transporto priemonė – vokiškas motorinis dviratis su 49 kub. cm darbinio tūrio sovietiniu varikliu, nuimtu nuo „Ryga 11“. Paklaustas, ar tokią transporto priemonę reikia registruoti, atlikti techninę apžiūrą ir turėti kažką panašaus į vairuotojo pažymėjimą, pardavėjas tikina, kad nieko panašaus – sėdi ir važiuoji.

Rimčiau susidomėjęs tokiu 200 eurų kainuojančiu technikos stebuklu pirkėjas įtikina Juozą ten pat pabandyti jį užvesti. Pirmu pasukimu nepavyksta, bet netrukus variklis suburzgia, o iš jo duslintuvo pradeda veržtis dūmai. Pastangos pasiteisino – prie jo iškart susiburia smalsuolių būrys. Girdžiu, kaip jaunas pensininkas skambina namie likusiai žmonai ir bando įtikinti, kad labai reikia kaimo keliukais važinėti štai tokią senieną nusipirkti, nes šiuolaikiniai plastmasiniai motoroleriai ten vis tiek ilgai neatlaikys.

Darbininkų ir Komjaunimo gatvių lentelės mena sovietmetį

Kitas naudotų dviračių pardavėjas, atvykęs į Veisiejus iš Miroslavo miestelio Alytaus rajone, ne tik vardija pirkėjams savo prekių kainas, bet ir negaili gyvenimiškos išminties. Sūnui pirkti dviratį staiga sugalvojusią porą jis beveik atkalbėjo nuo spontaniško išlaidavimo: „Sūnus ieškojo, tai sūnus ir ras. Nes niekada neįtiksite savo vaikams, o jūsų vaikai neįtiks saviškiams. Mes tik galim patarti, o gyvenimas keičiasi“.

Palikęs juos derėtis sliūkinu prie žoliapjovių. Pamenu, kai į Veisiejus jų atveždavo nesuskaičiuojamą daugybę, o šį kartą turi tik vienas pardavėjas, todėl gali užsikelti kainą kiek tik nori. Nesavaeigiai modeliai kainuoja nuo 60 iki 80 eurų, o už vienintelę savaeigę, bet turbūt mačiusią nemažai XX a. žolės, tikisi gauti net 120 eurų.

Tarp senų knygų, plokštelių, kareiviškų kepurių ir kalinių darbo peilių spalvingomis rankenomis užsižiūriu skardines gatvių pavadinimų lenteles. Dalis dar rusiškos, kitos mena dabar jau neegzistuojančius sovietinių Salomėjos Nėries, Juliaus Janonio, Darbininkų, Komjaunimo gatves. Paklausiu kainos: didesnės po 30 eurų, mažesnės – 20. Pardavėjas pasakoja, kad jos nė nebuvo pakabintos ant pastatų, laikytos kažkurioje komunalinių paslaugų įmonėje, kaip atsarginės, o pakeitus gatvių pavadinimus tapo nereikalingomis. Perka jas dovanoti draugams, giminaičiams ir kaimynams, prikala ant pirtelės ar tvarto sienos svečiams palinksminti.

Prekes krovėsi nuo 5 valandos ryto

Kitas sendaikčių pardavėjas, baigęs gražia sūduvių tarme mokyti pas jį užklydusią garbingo amžiaus dzūkę naudotis išmaniuoju telefonu, pasakojo atvykęs į Veisiejus po mėnesio pertraukos.

„Per lietų net nevažiavau, juk sulis viską. Palapinių nestatau, nes daug vargo, reikėtų labai anksti atvažiuoti. Aš ir taip buvau šiandien čia 5 valandą, apie 7 baigiau iškrauti dėžes – dvi valandos nešiojimo, stalų išlankstymo. Labai trumpas šitas turgus, atvažiuojam dėl kelių valandų. Kitur būna bent iki 14 val. žmonės vaikšto, o paskui jau gali susikrauti. O Veisiejuose jau prieš pietus baigiasi pirkėjų srautas“, – skundėsi vyras.

Šnekindamas pardavėjus ir pirkėjus prisiminiau, kad planavau išsirinkti stiklainiuką medaus. Ta proga pasikalbėjome su solidaus amžiaus bitininku, atvykusiu į Veisiejus iš Rudaminos miestelio. Jo teigimu, sąžininga medaus kaina visuomet daugmaž turėtų atitikti sviesto kainą parduotuvėse, bet kainoms svyruojant retai taip nutinka. Išsirenku pusę litro pernykščio liepų medaus ir sumoku 6 eurus. Kilogramas kainuotų 7 eurus.

„Žinokit, medus tikrai geras, nes pas mus apie Rudaminą dar nėra tokių ūkininkų, kurie su visokios chemijos purkštuvais po laukus važinėtų, ir niekas nesėja rapsų. Tada jau blogai bitėms ir medus suprastėja“, – savo prekės vertę aiškino bitininkas.

Išeidamas dar spėjau pasigrožėti už turgaus vartų, kitapus kelio išeksponuotais inkilais. Tvirti obliuotų lentų inkilai kainuoja nuo 12 iki 20 eurų. Jų prigaminęs vyras rodo įrengęs tvirtus kablius, kad nereikėtų kalti į medį vinių.

„Šitas dažytas – 20 eurų, nes įdėta daugiausia darbo, o tas, kur fotografavote – 15. Darau inkilus tik varnėnams. Ką ten kitiems – neapsimoka“, – kalbėjo pardavėjas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją