Lietuviai gali ir nori dalintis
Gebėjimą dalintis su stokojančiais pastebėjo ir socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė. Joje lietuviai iš įvairiausių šalies kampelių dalinasi ne tik konservais ar per gausiu bulvių derliumi. Iškepę per daug blynų ar per didelį pyragą klausia, galbūt kam nors kaimynystėje praverstų vakarienė ar desertas, o netrukus atsiranda ir norinčių pasiimti siūlomą maistą.
Prie grupės, kurioje kasdien dalinamasi maisto produktais ar prašoma jais pasidalinti, jau prisijungė 17 tūkstančių tautiečių. Mergina prisimena, kad kai prieš šešerius metus sukūrė grupę, sulaukdavo replikų, kad maistu dalintis turėtų būti gėda. Šis naratyvas tuomet ją labai liūdino. Tačiau dabar požiūris žymiai pasikeitė – žmonės tapo laisvesni, sąmoningesni, daugeliui rūpi tvarumo, maisto nešvaistymo idėjos.
Viena iš priežasčių, dėl ko neretai sumažėja maisto švaistymas, – ekonominė situacija. Pastaraisiais metais sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė nemažai lietuvių bei kitų šalių gyventojų. Vien energijos kainos daugelį paskatino pažvelgti į kainas parduotuvėse ar atsisakyti nebūtinų produktų. Pasak J. Janovičiūtės, per pastaruosius metus grupės skaičius padidėjo keliais tūkstančiais naujų narių ir atsirado daugiau maisto prašančių žmonių. Tačiau lygiagrečiai padaugėjo ir maisto dovanojančių žmonių, todėl sunku teigti, kad tai yra pablogėjusios ekonominės situacijos pasekmė.
„Populiariausi išlieka ilgo galiojimo maisto produktai – konservuoti gaminiai, įvairūs sausi produktai, pasitaiko, kad dalinasi jau pagamintais patiekalais. Artėjant šventėms, kai dauguma žmonių maisto prisigamina per daug, „Maisto atiduotuvėje“ tradiciškai padaugėja besidalinančių maisto pertekliumi. O, pavyzdžiui, vasarą bei rudenį žmonės dalinasi pačių užaugintu derliumi“, – pasakojo grupės įkūrėja.
Ji pastebėjo skirtingų priežasčių, dėl kurių lietuviai aktyviai dalyvauja grupės veikloje: „Maisto dalinimosi atvejų yra tikrai įvairių. Vieni dalinasi vedami tvarumo idėjų – per daug pasigamino, tvarko sezonines maisto atsargas, nepatiko įsigyto produkto skonis ir t. t. Kiti tiesiog džiaugiasi dalinimosi procesu. Žmonės skirtingi, todėl ir jų ketinimai įvairūs. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai apgaulės būdu norima pasipelnyti. Tokiais atvejais prašau grupės narių aktyvumo ir pastebėjus taisyklių pažeidimą pranešti man, kaip administratorei.“
Negana to, kad padeda vieni kitiems, „Maisto atiduotuvės“ nariai stengiasi pagelbėti ir kitiems. Pasak J. Janovičiūtės, besitęsiant karui Ukrainoje grupėje vyksta įvairios iniciatyvos. Grupės nariai renka konservų skardines žvakėms gaminti, dalinasi aktualia informacija, aukoja maistą. Taip pat kviečiami prisijungti pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems reikalinga pagalba maistu.
Nebūtina išmesti pasibaigusio galiojimo produktą
Vos prieš kelis dešimtmečius išmesti kokį nors maistą ar produktus dažnam lietuviui atrodė lyg šventvagystė. Gerėjant gyvenimui ši tendencija tapo dažnesnė, tačiau atėjus tvarumo bangai vėl tapo populiaru nepirkti daugiau, nei gali suvalgyti, o maisto pertekliumi – pasidalinti. Maisto švaistymą galima sumažinti tiesiog atkreipiant daugiau dėmesio į produktus dar parduotuvėse ir pasitelkiant keletą gudrybių.
Įmonės „Auga“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis sako, kad reikėtų atsižvelgti į visų produktų galiojimo laiką, nurodytą ant pakuotės. Taip pat reikėtų atskirti užrašus „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“. Pastaroji frazė dažniausiai nurodoma ant produktų, kurie reikalauja specialių laikymo sąlygų ir greičiau genda.
Pavyzdžiui, Lietuvoje kiaušinį suvartoti nuo dienos, kai višta jį padeda, reikėtų per 28 dienas. Atmetus transportavimą, pakavimą ir kitas detales, kol patenka ant mūsų stalo, jų galiojimo laikas yra apie 3 savaitės.
Daržovėms labai svarbu laikymo sąlygos. Pavyzdžiui, mūsų seneliai bulves, morkas išlaikydavo valgomas visus metus. Dabar daržovės iš parduotuvės pasikeičia vos po savaitės nusipirkus. Taip yra todėl, kad prieš parduodant daržovės yra paruošiamos – nuvalomos, nuplaunamos, o tai reiškia – pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis. Taigi vartojimo terminas žymiai sutrumpėja ir jas suvartoti reikėtų ilgiausiai per savaitę. Bet kuriuo atveju, daržoves, kad ilgiau išliktų tinkamos vartoti, patartina laikyti tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje.
Yra produktų, kurie apskritai neturi galiojimo laiko. Pavyzdžiui, druska ir cukrus. Beje, miltai Lietuvoje galioja metus, tačiau patys savaime jie negenda, kaip ir kruopos. Tokiuose produktuose tik gali įsiveisti parazitų, vabzdžių, o jau tada jų vartoti nebegalima. Tad teoriškai pats produktas – geras, bet jį užpuola kenkėjai.
Nustatyti produkto galiojimo laiką galima ir pasitelkus savo jusles, nebūtina atsikratyti kiekvieno produkto tik pagal datą, nurodytą ant pakuotės. Jeigu galiojimo laikas baigėsi vakar, nebūtinai šiandien produktą reikia išmesti. Laikant tinkamomis sąlygomis, produktas po nurodytos datos gali būti tinkamas dar keletą dienų, gal net savaitę. Tereikia įvertinti skonį, kvapą, spalvą, tekstūrą. Šią praktiką patartina taikyti net ir anksčiau, nei nurodytas galiojimo terminas.
„Kai kurių produktų tinkamumo vartoti savo juslėmis žmogus negali įvertinti. Paprasčiausias pavyzdys – vaistai. Nors tai – ne maistas, bet nė vienas eilinis žmogus negali pasakyti, ar jie po nurodytos galiojimo datos dar veikia, o gal jau tapę nuodais. Taigi šiuo atveju reikėtų vadovautis nurodymais. Kartais panašiai sunku įvertinti mėsos ar pieno produktus. Patarčiau nerizikuoti ir jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, nevartoti įtartinų produktų“, – patarė L. Miškinis.
Esame įpratę kaupti
Anot pašnekovo, maisto švaistymas tiesiogiai susijęs su vartojimo įpročiais. Skonis, siejamas su prekine išvaizda, – tik mūsų įsitikinimas, nes šie dalykai nėra tapatūs. Skanus prinokęs pomidoras, kuris tiesiog tirpsta burnoje, niekada nebus kietas ir tvirtas.
„Vakarų šalyse yra atskira kategorija „paruošta valgyti“, taikoma, tarkime, avokadams, mangams ir panašiems vaisiams bei daržovėms. Tai reiškia – suvalgyti tą pačią dieną. Pas mus taip pat kartais tokių pasitaiko, tačiau apžiūrėję, paspaudinėję tokius produktus žmonės jų neperka, nes mano, kad šie – papuvę ar sudaužyti. <...>.
Įpročiai, padedantys mažiau švaistyti maistą, yra paprasti: niekada neiti į parduotuvę alkanam ir turėti pirkinių sąrašą. Taip pat būtų labai gerai planuoti maistą kelioms dienoms – gal net konkrečius patiekalus, kad neliktų nesuvalgytų produktų, kuriuos teks išmesti“, – detalizavo „Augos“ atstovas. – Mes esame įpratę pirkti šviežią produkciją ir vartoti ne iš karto, o laikyti, „kol prinoks“. Tarsi kaupti ateičiai, nors daug vaisių mūsų turimomis sąlygomis nebenoksta. Tikiuosi, šis požiūris keisis ir suprasime, kad vaisius, daržoves turėtume pirkti dviem trims dienom bei suvartoti kuo greičiau.“
Lietuvišką įproti kaupti maistą „juodai dienai“ puikiai atspindi vyresnio amžiaus žmonių rūsiai, kuriuose dažnai galima rasti pernykščių ar dar senesnių konservuotų sodo, daržo ir miško gėrybių.
Pašnekovo teigimu, konservuotos produkcijos galiojimo laikas gali būti labai ilgas, tačiau taip pat reikėtų vadovautis savo juslėmis: „Tarkime, uogienės, kurias anksčiau taip gausiai virdavo namuose, – jeigu atidarius ant jos viršaus nesusidaręs pelėsis, pati uogienė – įprasto skonio, galima ją vartoti, nors rūsyje stovėjo ilgai. Juk senelių rūsiuose konservai stovėdavo ir kelerius metus. Gamintojai nurodo trumpesnį konservų galiojimo terminą, kad apsaugotų vartotojus, jeigu jie nesilaikys tobulų produkto laikymo sąlygų. Net parsivežus produktą iš parduotuvės automobilyje, kuriame šilčiau, nei numatytos laikymo sąlygos, vartojimo trukmė gali sumažėti.“