Vis tik, žmonių, kurie yra įsirengę saulės elektrinę, įdomu paklausti: ar antrąkart jie taip pat į ją investuotų? Kaip jiems sekėsi nustatyti, kokios galios elektrinės reikia ir ar visi lūkesčiai išsipildė? Apie tai sutiko papasakoti individualių namų, ant kurių stogų jau kuris laikas sumontuotos elektrinės, savininkai. Be visą ko, profesionalai, sukaupę didžiulę patirtį, pasidalino, ko reikia, norint pretenduoti į paramą saulės elektrinei, kokių klaidų nedaryti bei ką būtinai reikia įsivertinti.
Elektrine džiaugiasi, tačiau padarė ir vieną klaidą
Kaunietis Šarūnas (tikras vardas redakcijai žinomas) gyvena naujos statybos namų kvartale. Jis pasakoja, kad ne tik ant jų vienų namo stogo įrengta elektrinė. Nemaža dalis kaimynų taip pat nusprendė į ją investuoti.
„Mūsų elektrinė yra 8 kW galios. Mūsų, trijų asmenų šeimai, tikrai pakanka. Šiuo metu už elektrą mokame simboliškai, tad, atrodo, kiekvieną mėnesį sutaupome. Saulės elektrinę įsirengėme 2022-ųjų metų rudenį. Vis tik, čia ir buvo mūsų klaida“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, vos įsirengęs saulės elektrinę, jis nuolat programėlėje tikrino, kiek energijos pavyko pagaminti. Tačiau kaskart nusivildavo – skaičiai buvo maži, atrodė, kad elektros elektrinė beveik negamina.
„Žinoma, viskas pasikeitė pavasarį. Orams tapus šiltesniems bei pasirodžius saulės spinduliams šoktelėjo ir matomi skaičiai telefono programėlėje. Vasara taip pat buvo džiuginanti – energijos elektrinė pagamino labai daug“, – nurodo Šarūnas.
Dėl šios priežasties, jis įsitikinęs, kad elektrinę protingiau įsirengti ankstyvą pavasarį, o ne rudenį. Jis pats sako, kad verčiau būtų investavęs į kažką, kas būtų atsipirkę nuo pat pradžių. Ruduo, anot jo, nėra tinkamiausias laikas elektrinės įrengimui.
Pyksta stebėdamas, kaip smarkiai atpigo elektrinių įranga
Nerijus (tikrasis vardas redakcijai žinomas) – pirmojo pašnekovo kaimynas. Jis ant savo namo stogo įsirengti saulės elektrinę nusprendė prieš kiek daugiau nei dvejus metus.
„Džiaugiuosi šia investicija, tačiau verčiau būčiau palaukęs. Prieš dvejus metus su valstybės parama 8 kW galios elektrinę įsirengiau už kiek daugiau nei 5,5 tūkst. eurų. Dabar, praėjus ne tokiam ir ilgam laikotarpiui, elektrinių įranga yra atpigusi. Pavyzdžiui, mano draugas šiuo metu yra sutaręs, kad elektrinę jam pristatys ir sumontuos už kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. Tas skirtumas mane pykdo labiausiai“, – pasakoja pašnekovas.
Kaunietis sako suprantantis, kad kainų mažėjimo numatyti negalėjo niekas. Vis tik jis įsitikinęs, kad labiausiai „išlošia“ tie, kurie į elektrinę nusprendžia investuoti būtent dabar. Juk jų kainos – itin mažos.
Kitą kartą investuotų į galingesnę elektrinę
Dar viena nuomone sutiko pasidalinti Martynas (tikras vardas redakcijai žinomas), kuris nė neabejoja – elektrinė yra viena pačių geriausių investicijų.
„Labai džiaugiuosi nusprendęs elektrinę įsirengti. Jos dėka ne tik sumažėjo sąskaitos, tačiau ir mes patys jaučiamės prisidėdami prie tvarumo. Mūsų šeimai elektrinė, mano skaičiavimu, jau atsipirko“, – sako pašnekovas.
Jis nurodo, kad ant jų namo stogo yra įrengta 8 kW galios elektrinė. Tačiau, Martynas pabrėžia, jau galvoja apie galios didinimą ir papildomų modulių įrengimą.
„Tiesiog matome, kad poreikis elektrai tik didėja. Žmona įsinorėjo elektromobilio, galbūt ir aš svarstyčiau apie tokią transporto priemonę. Manau investuosime į galios padidinimą, nors, aišku, paprasčiau būtų buvę pačioje pradžioje tą padaryti“, – įsitikinęs jis.
Tiems, kurie svarsto apie saulės elektrinę, vyras pataria pasikonsultuoti su profesionalais ir išsirinkti tinkamą galią. Anot jo, svarbu įvertinti ateities planus, galbūt būsimus pirkinius, kuriems taip pat reikės elektros.
Saulės elektrinių populiarumu abejoti neverta
Saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus vadovas Vaidas Brazinskas sako, kad išties saulės elektrinės šiuo metu yra labai populiarios.
„Tam įtakos padarė keletas veiksnių. Pirmiausia pastebime išaugusius gaminančių vartotojų skaičius. Šiuo metu tokių vartotojų – daugiau nei 88 tūkstančiai. Skaičiai kyla kone daugiau nei dvigubai kasmet ir numatoma, kad toks augimas išliks ir šiemet“, – pasakoja specialistas.
Kitas svarbus aspektas, anot jo, parodantis saulės elektrinių neblėstantį populiarumą – pateiktų prašymų gauti paramą skaičius.
„Žmonės skuba pateikti paraiškas, o Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus apie paramą, suma išgraibstoma akimirksniu. Pavyzdžiui, sausio pabaigoje paskelbta 8 milijonų eurų suma, skirta kompensacijoms, buvo išgraibstyta iki darbo dienos pabaigos“, – teigia V. Brazinskas.
Saulės elektrinės įsirengimas nebūna spontaniškas sprendimas
Pašnekovas pasakoja, kad lietuviai dažniausiai renkasi saulės elektrinių galingumą nuo 8 kW iki 10 kW. Tikslus pasirinkimas, anot V. Brazinsko, visuomet priklauso nuo individualių poreikių.
„Svarbu tai, kiek šeima suvartoja elektros energijos, o taip pat prieš apsisprendžiant klientai atkreipia dėmesį ir į saulės modulių montavimo galimybes, asmeninius finansus. Taip pat prieš apsisprendžiant dėl saulės elektrinės galingumo, klientai pagalvoja ir apie ateities planus. Jei žmonės planuoja įsirengti šilumos siurblį arba įsigyti elektromobilį, įvertinę poreikius iškart renkasi didesnės galios elektrinę“, – supažindina specialistas.
Tačiau, jis priduria, kad yra galimybė pasididinti jau turimos saulės elektrinės galią, jei vartotojai pamato, kad yra tam poreikis. Lietuviai, pasak pašnekovo, dažnai naudojasi ir šia galimybe.
Dažniausiai neramina šie klausimai
Ilgametę patirtį sukaupęs specialistas pasakoja, kad yra keletas pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda žmonės, pradėję svarstyti apie nuosavos saulės elektrinės įsigijimą.
„Jiems svarbu, kiek reikėtų modulių jų stogui, kaip tai apskaičiuoti ir ar tilps reikiamas kiekis. Visuomet primename, kad pirmas žingsnis – nuspręsti, kokio galingumo elektrinės reikia. Tai padaryti galima įvertinus, kiek per metus sunaudojama elektros energijos. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima per metus vidutiniškai sunaudoja 8000 kWh elektros energijos, todėl jai reikėtų rinktis ne mažesnę nei 8 kW galios saulės elektrinę“, – naudinga informacija dalinasi jis.
Įvertinus suvartojamą energijos kiekį, reikia paskaičiuoti, kokio dydžio saulės elektrinė gali tilpti ant pastato stogo. V. Brazinskas aiškina, kad jei elektrinė statoma ant šlaitinio stogo, tai skaičiuojama, kad 1 kW įrengti reikia 6 kv. m. stogo ploto. Jei moduliai įrengiami ant plokščio stogo ar žemės, tuomet skaičiuojama, kad 1 kW įrengti reikia 10 kv. m.
„Kalbant apie mitus, jų taip pat išgirstame. Pavyzdžiui, yra manančių, kad saulės moduliai yra pernelyg sunkūs stogui. Taip pat kartais išgirstame, kad inverteris skleidžia per didelį garsą, trukdantį miegoti. Tai – netiesa“, – pabrėžia pašnekovas.
Specialistas sako, kad tokiais atvejais klientus nuramina, o jei reikia, saulės elektrinių įrangą pakviečia apžiūrėti salone.
Investicija, kuri atsiperka per kelerius metus
V. Brazinskas nurodo, kad dažniausiai saulės elektrinė atsiperka vos per 2–4 metus. Jis pateikia ir pavyzdį. Tarkim, žmogus per metus sunaudoja apie 6500 kWh elektros energijos.
„Jei kilovatvalandės kaina 0,22 Eur, o darome prielaidą, kad kiekvieną mėnesį sąskaita už elektros energiją nesikeičia, per metus tenka sumokėti 1440 eurų. Tai reiškia, per mėnesį elektrai išleidžiama 120 eurų“, – teigia jis.
Specialistas sako, kad įsigijus 10 kW saulės elektrinę, su APVA parama kainuojančią nuo 2500 eurų, ir ją pritvirtinus pietvakarių pusėje pasvirusią 30 laipsnių kampu, ji per metus pagamins apie 9500 kWh.
„Pasirinkus atsiskaitymą kilovatvalandėmis kiekiu pagal procentus, 33 proc. yra „nuskaitoma“, kaip pasaugojimo mokestis Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Tai reiškia, kad pačiam vartotojui lieka 6900 kWh per metus. Vertinant pavyzdyje aprašytą situaciją, saulės elektrinė atsiperka per mažiau nei dvejus metus, o metinė investicijos grąža siekia per 55 proc.“, – paaiškina jis.
V. Brazinskas teigia, kad per 30 elektrinės veikimo metų, vadovaujantis minėtu pavyzdžiu, bus sutaupyta apie 40 tūkst. eurų.
Saulės elektrinių populiarumas neslopsta
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Atsinaujinančios energijos projektų skyriaus vadovas Šarūnas Šulcas teigia, kad per pastaruosius trejus metus yra pastebimas aktyvus gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių įsirengimu. Dėl šios priežasties auga ir besikreipiančiųjų dėl paramos skaičius.
„2021 metais besikreipiančiųjų gyventojų kiekis sudarė 7 tūkst., o 2023 metais siekė net 20 tūkst. 2022 metai buvo rekordiniai ir gautų paraiškų skaičius siekė net 31 tūkst. Tikėtina, kad šis pokytis įvyko dėl padidėjusių elektros kainų. Taip pat besikreipiančiųjų skaičius stipriai priklauso nuo skelbiamų kvietimų skaičiaus. Kuo daugiau kvietimų, tuo daugiau ir besikreipiančiųjų“, – nurodo pašnekovas.
Specialistas pasakoja, kad gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl nuosavos saulės elektrinės įsirengimo. Besidomintys nutolusiomis saulės elektrinėmis iš saulės elektrinių parko sudaro vos apie 20 proc. nuo visų gaunamų paraiškų.
Atsirado naujų reikalavimų
Š. Šulcas teigia, kad esminiai reikalavimai, norint gauti paramą saulės elektrinei įsirengti, nesikeitė. Vis tik, šiuo metu yra atsiradę ir naujų reikalavimų, į kuriuos gyventojai turėtų atkreipti dėmesį.
„Pagrindinis ir esminis pasikeitimas šiais metais paskelbtų ir planuojamų skelbti kvietimų – prašomos pateikti AB Energijos skirstymo operatoriaus prijungimo sąlygos, jeigu jos būtinos. Antra, jeigu elektros vartojimo objekte registruota juridinio ir (arba) fizinio asmens ekonominė veikla (įskaitant registruotą juridinį asmenį, individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą), privaloma pateikti „Vienos įmonės“ deklaraciją. Svarbu ne veiklos vykdymo, o registracijos vieta“, – paaiškina jis.
Taip pat specialistas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjai, teikiantys paraiškas, privalo atlikti bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse.
„Pretenduojantys į paramą turėtų pasitikslinti, ar neturi mokestinių prievolių „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat asmenys, kurie turi neišnykusį arba nepanaikintą teistumą arba dėl jų per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, arba asmenys, kuriems yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos, arba iškelta byla dėl bankroto, ar į sankcionuotų asmenų sąrašus įtraukti asmenys paramos gauti negalės“, – supažindina Š. Šulcas.
Specialistas pabrėžia, kad visos atsakingos institucijos deda pastangas, kad kuo daugiau norinčių įsirengti saulės elektrines turėtų galimybę pasinaudoti parama. Anot jo, gyventojų susidomėjimas matomas ir ieškoma būdų, kurie leistų atsižvelgti į visų lūkesčius.