Lietuvoje auga gyventojų susidomėjimas vėjo jėgainėmis – kiek kainuoja ir ką kompensuoja valstybė

Lietuvoje plintant atsinaujinančių energijos išteklių vartojimui, didelė gyventojų dalis koncentruojasi į saulės elektrines. Nors siūlo mažesnį produktyvumą bei sulaukia daugiau verslų dėmesio, po truputį populiarėja ir vėjo elektrinės, kurių įsigijimą iš dalies kompensuoja valstybė.

Bendroje nacionalinėje elektros sistemoje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) indėlis tampa vis svaresnis – AEI pajėgumai Lietuvoje per trejus metus išaugo beveik trigubai. „Litgrid" duomenimis, 2020-ųjų pabaigoje buvo instaliuota vos 699 MW galios saulės ir vėjo jėgainių, o šuo metu įrengtų saulės ir vėjo elektrinių galia jau viršija 2 GW. Lietuvos oras – palankus vėjo jėgainėms, pavyzdžiui, rugpjūčio 6 d. tam tikromis valandomis virš 80 procentų naudotos Lietuvoje elektros energijos buvo gaunama iš AEI. Energetikos ministerijos teigimu, planuojama, kad atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje per artimiausius metus taps dar spartesnė. 2025 m. Lietuvoje turėtų būti instaliuota virš 6 GW galios.

Vėjo jėgainėmis domisi inovatoriai

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė teigimu, tarnybos išduotų leidimų plėtoti vėjo elektrines skaičius rodo, kad vėjo energetika sparčiai plečiasi. Vertinant praėjusius metus, galima sakyti, kad atsinaujinanti energetika tapo viena svarbiausių energetikos sričių. Deja, plėtrą kol kas stabdo tiekimo grandinių sutrikimai, bet vėjo energetikos potencialas dar nėra iki galo atskleistas.

„Ignitis grupės" Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė aiškino, kad vėjo elektrinę besinuomojančio kliento profilis yra gana išskirtinis. Tai inovatoriai, siekiantys pirmieji išbandyti naujus produktus ir paslaugas, neeilinius sprendimus, kad galėtų susidaryti savo nuomonę ir savo kailiu patirti tiek procesą, tiek jo kuriamą vertę. Po pernai visus šokiravusios situacijos energetikos rinkoje, kai elektros energijos kainos kilo nesustabdomai, šiuo metu jaučiamas kainų atokvėpis. Tai natūraliai šiek tiek sumažino poreikį gyventojams imtis iniciatyvos ir rezervuoti bei nuomotis dalį vėjo elektrinės.

„Nuo rezervacijų starto pradžios jau rezervuota 1163,3 kW vėjo elektrinės galios, tai reiškia, jog apie 541 gyventojų vidutiniškai nuomojasi po 2 kW elektrinės galios. Vystytojas jau pastatė 63 MW vėjo elektrinių parką, kuriame sumontuota 14 vėjo elektrinių, parkas jau yra prijungtas prie perdavimo tinklo bandomajai eksploatacijai, o energetikos ministerija pateikė reikiamus įstatymų pokyčius Seimui. Todėl liko užbaigti vėjo parko bandymo darbus ir įvykdyti statybų užbaigimo ir leidimo gaminti elektros energiją gavimo procedūras – tą planuojama atlikti iki šių metų pabaigos. Seimui rudens sesijoje priėmus reikalingus teisės aktų pakeitimus, vartotojai iš vėjų parko nuomos galės pradėti gauti realią naudą", – apie vėjo elektrinių populiarumą kalbėjo L. Beganskienė.

Buitinių vartotojų požiūrį į iš vėjo gaunamą energiją atskleidžia ir paskolų, skirtų AE pokyčiai. Pasak SEB banko valdybos narės, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, gyventojų susidomėjimas keičiasi atsižvelgiant į kainų rinką:

„Didžiausią susidomėjimą kreditu įsigyti nutolusias saulės elektrines ar įsirengti jas savo namuose pastebėjome 2022-ųjų metų antroje pusėje, kai elektros kainos buvo pasiekusios piką. Tuomet jos sudarė kiek daugiau nei 20 proc. visų suteiktų vartojimo paskolų.

Šiuo metu vidutinė vartojimo paskolos namų energetiniam efektyvumui gerinti suma – apie 8000-9000 eurų. Maksimali kredito suma norintiems įsigyti ar įsirengti vėjo jėgainę yra 40 tūkst. eurų".

Valstybės parama plečiasi

Buitiniams vartotojams, norintiems gaminti vėjo energiją Lietuvoje, šiuo metu lengviausia įsigyti ją ar jos dalį. Valstybės parama kol kas neskiriama jėgainės nuomai. Tačiau įstatymai po truputį kinta ir galinčiųjų gauti paramą vėjo jėgainei, sąrašas – plečiamas. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 2 vėjo elektrinės, naudojančios nutolusio gaminančio vartotojo modelį. Rinkoje yra galimybė išsinuomoti vėjo elektrinės galią tiek verslui, tiek ir buitiniams vartotojams.

„Parama vėjo elektrinių nuomai nėra skiriama. Parama skiriama investicijoms, t. y. vėjo elektrinės įsigijimui. Taip pat parama investicijoms yra numatyta ir buitiniams vartotojams. Pastebėtina, kad saulės elektrinės yra patrauklesnės fiziniams asmenims dėl jų paprastesnio įrengimo. Taip pat šios elektrinės yra pigesnės ir lengviau įgyvendinamos eiliniams vartotojams", – sakė ministerijos atstovas.

Pasak A. Pikčiūnienės, tiek saulės elektrinių nuomos, tiek vėjo atsipirkimas priklauso ne tik nuo nuomos kainos, bet ir nuo suvartojimo, elektros energijos tiekimo paslaugos kainos ir tam tikra dalimi – elektros energijos rinkos kainos. Preliminariai saulės elektrinių efektyvumas yra 10-11 proc., o vėjo elektrinių – 28-30 proc. „Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis nutolusių gamintojų nuomojasi kitų asmenų įrengtų elektrinių dalis, tai iš dalies galima sakyti, jog vidutiniškai nuomojasi apie 5 kW galios.", – sakė VERT atstovė.

Energetikos ministerija yra numačiusi paramą vėjo elektrinių įrengimui, kai jose pagaminta elektros energija naudojama savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 19 mln. eurų skirta vėjo elektrinių iki 3 MW įsigijimui (galimi pareiškėjai – energetikos bendrijos, ūkininkai ir LMM įmonės). Taip pat 200 tūkst. eurų – vėjo elektrinių įsigijimui (galimi pareiškėjai – fiziniai gaminantys vartotojai). Priemonėmis siekiama, iki 2026 m. gegužės 31 d. sukurti 30,1 MW naujų elektros energijos gamybos pajėgumų iš vėjo energijos. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra.

Kainos buitiniam vartotojui nesikandžioja

Norint išsinuomoti ar įsigyti vėjo jėgainės dalį, daugiausiai klausimų, žinoma, kelia kaina. Ji priklauso nuo rinkoje esančios energijos kainos, poreikio, jėgainių skaičiaus bei kitų sąlygų. Pagal VERT išduotus leidimus gaminti elektros energiją, veikia 196 elektrinės, kurių bendra įrengtoji galia siekia 655 MW (nevertintos elektrinės, kurios veikia bandomuoju režimu. Iš viso į energetikos sistemą sujungtos 1,1 GW elektrinių, įskaitant ir bandomuoju laikotarpiu veikiančias elektrines). Šiuo metu išduoti 89 leidimai plėtoti vėjo elektrines – 2337 MW įrengtajai galiai.

„Ignitis" atstovė paaiškino, kaip veikia vėjo jėgainės nuoma bei kiek viskas kainuoja vartotojui. Pagal šiuo metu planuojamą modelį, nuomos mokestį, kurio dydis kas mėnesį sieks apie 36 Eur/kW, gyventojai mokės vėjo elektrinės vystytojui, o vėjo elektrinės generuojama elektros energija bus paverčiama pinigine verte su tiekėju sutartomis sąlygomis ir kaupiama kliento tiekimo sąskaitoje. Visą reikalingą elektros energiją vartotojas ir toliau pirks iš tiekėjo pagal pasirinktą planą sutartyje numatytomis kainomis, o jo elektros sąskaita bus dengiama išsinuomotos vėjo elektrinės dalies pagamintos energijos verte.

Pasibaigus nuomos sutarčiai arba vartotojui nutraukus tiekimo sutartį su tiekėju, sukaupta elektros energijos vertė bus išmokama vartotojui sutartyje numatytomis sąlygomis. O jei per einamąjį mėnesį pagamintos energijos vertė bus didesnė nei suvartotos energijos sąskaita, likusi vertė bus kaupiama ateities sąskaitų padengimui. Prognozuojama, kad vėjo elektrinės nuomą pasirinkę klientai sutaupys iki 20 proc. savo metinių elektros energijos sąskaitos išlaidų.

„Pavyzdžiui, Mažeikių r. Židikų seniūnijoje įsikūrusio vėjo parko „Vėjo galia" bendra įrengtoji galia siekia 63 MW, iš kurių 4,5 MW yra numatyta skirti gyventojams. Planuojama, kad iš viso apie 2000 buitinių elektros energijos vartotojų taps vėjo elektrinės dalies nuomininkais ir vėjo sugeneruota verte padengs savo elektros energijos išlaidas", – kalbėjo L. Beganskienė.

Lietuvos žaliojo kurso kryptis rodo, kad vėjo elektrinės tik populiarės. Anot VERT atstovės, šiuo metu nėra numatyta, kad pasiekus kažkokią ribą, plėtra bus sustabdyta ir vėjo jėgainių nebeliks. Priešingai, įstatymuose ir strateginiuose dokumentuose nustatyti mechanizmai, kuriais remiantis atsinaujinanti energetika bus vystoma toliau.